- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-56-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02108-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-3116-772/2014, iškeltoje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. M., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikyti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18 išlaikymo įsiskolinimą – 875 Lt, skirtą nepilnamečiam vaikui; 3) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove (vaiko motina). Nurodė, kad gyvenant su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo duktė, su atsakovu santuokos ji nėra sudariusi, nepilnametė duktė gyvena kartu su ieškove pastarosios tėvų bute. Teigė, kad atsakovas nuolat išlaikymo vaikui neteikia, nuo 2013 metų santykiai su atsakovu visiškai nutrūko ir nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovas išlaikymo dukteriai neteikia. Nepilnametį vaiką faktiškai išlaiko viena padedama savo tėvų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė nepilnametei dukteriai iš atsakovo G. M. išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2014-03-19 iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė 875 Lt išlaikymo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18 įsiskolinimą ir nustatė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti dukteriai išlaikyti atsakovo mokamas periodines mėnesines išmokas. Nustatė, kad ieškovė neturi trukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukterimi, atsižvelgiant į vaiko interesus. Pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko bylą išspręsti taikiai, jei ieškovė savo ieškinio reikalavimus dėl kasmėnesinio išlaikymo vaikui sumažintų iki 300 Lt. Teismo vertinimu, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina minimali mėnesio alga (MMA). Sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti vaikui 400 Lt kasmėnesinis išlaikymas, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą mokėti vaikui po 300 Lt išlaikymą, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko ir motinos interesus, tenkino ieškovės prašymą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18 neteikė vaikui reikalingo išlaikymo, priteisė vaikui iš atsakovo 875 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) G. M. prašo pakeisti teismo sprendimą, netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų dėl kasmėnesinio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir laikino išlaikymo priteisimo ir priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui 300 Lt mėnesinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį nėra būtina 800 Lt, atsakovas yra jauno amžiaus ir turi specifinių poreikių. Tvirtina, kad prisideda prie vaiko išlaikymo, o ieškovė nėra geranoriška ir jos elgesys yra impulsyvus. Mano, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė I. B. nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) baigė mokslus ir užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko nuolatinė priežiūra riboja jos galimybes įsidarbinti, atsakovas uždirbtus pinigus skiria savo poreikiams, įsigijo 10 000 Lt vertės automobilį. Pabrėžia, kad patyrė atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas pažymi, kad 300 Lt kasmėnesinio laikino išlaikymo priteisimo vaikui iš atsakovo klausimas buvo išspręstas teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi (20 b. l.). Ši teismo nutartis įsiteisėjo, todėl šis klausimas negali būti apeliacinio skundo dalyku. Be to, pats apeliantas skunde nurodė, kad sutinka vaikui teikti analogiško dydžio (300 Lt) kasmėnesinį išlaikymą, todėl nėra pagrindo plačiau analizuoti šio klausimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto kasmėnesinio išlaikymo ir nurodo, jog vaikui išlaikyti kas mėnesį nėra būtina 800 Lt.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatyta 850 litų minimalioji mėnesinė alga, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 litų.
Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad vaikas nuo jo gimimo gyvena kartu ieškove, kuri juo rūpinasi. Taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, aplinkybes, kad apeliantas sutiko teikti 300 Lt išlaikymą, sprendė, kad apeliantas turi prisidėti prie vaiko kasmėnesinio išlaikymo, teikdamas 400 Lt.
Teismo nuomone, toks išlaikymo vaikui dydis atitinka protingumo reikalavimus ir minėtą kasacinio teismo praktiką.
Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini), tinkamos sveikatos, todėl gali pagerinti savo turtinę padėtį, ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.