- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-3116-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02108-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. B. ir jos atstovei adv. G. Striaukienei, bei atsakovui G. M. ir jo atstovei adv. D. Latotinai - Micevičei, ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei J. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. M. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-03-20 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. M. nepilnametės dukters K. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu prašė teismo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą skirtą nepilnamečiam vaikui. Taip pat teismo prašė nustatyti dukters K. M. gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina I. B.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo dukra K. M. Su atsakovu santuokos ji nėra sudariusi. Nepilnametė dukra K. M. gyvena kartu su ieškove, pastarosios tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra vaiko tėvas, todėl privalo jam teikti išlaikymą, tačiau nuolat išlaikymo neteikia. Ieškovė su atsakovu po vaiko gimimo dar bendravo maždaug dvejus metus, tačiau nuo 2013 metų vasaros jų santykiai nutrūko ir nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Nepilnametį vaiką faktiškai išlaiko viena ieškovė padedama pastarosios tėvų. Nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo G. M. po 450Lt / keturis šimtus penkiasdešimt litų / kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnamečiam vaikui K. M. iki jos pilnametystės.
Taip pat prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. M. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės uzufrukto teise tvarkys jos motina I. B..
Ieškovė nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda savo darbu, ieškovė skalbia nepilnamečio vaiko rūbelius, vežioja pas gydytojus, rūpinasi jos sveikata ir t. t. Ieškovės tėvai šalių nepilnamečiam vaikui suteikia gyvenamąjį plotą.
Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė prie ieškinio pridėjo kvitus.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad įstatymas numato, jog abu vaiko tėvai privalo rūpintis vaiku, rūpintis vaiko sveikata, švietimu, būstu, kad vaikas turėtų kur pastoviai gyventi, kad nebūtų vaikas kilnojamas ir neprižiūrimas, turi būti sudaromos vaikui tinkamos buitinės sąlygos.
Anot ieškovės šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, o teismų praktika orientaciniu kriterijumi laiko, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo suma turi būti viena minimali mėnesio alga /CK 6.461 str.2d./.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad nepilnamečiam vaikui reikalingas išlaikymas kasdien, reikia viską pirkti, o atsakovas pastoviai lėšų dukters išlaikymui neduoda.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.194 str. l d., 3.196 str. l d. l p., CPK 145 str. ld. 11 p., ieškovė teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo G. M. po 450Lt / keturis šimtus penkiasdešimt litų /kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiam vaikui K. M. iki jos pilnametystės.
2. Priteisti iš atsakovo G. M. 875 Lt / aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų / išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18.
3. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. M. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės tvarko uzufrukto teise jos motina I. B.
4. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamoji vieta yra jos motinos I. B. gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės.
5. Priteisti iš atsakovo visas teismo ir bylos vedimo išlaidas, remiantis CPK 88 str.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad dalyje savo ieškinio reikalavimą atsakovui mažina nuo 450 Lt iki 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nurodydamas šiuos atsikirtimus.
Atsakovas procesiniame dokumente teigė, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Mano, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodė, jog vaiko išlaikymo dydis pirmiausia, siejamas su protingais jo paties poreikiais. Teigė, kad nesutinka su ieškovės motyvais, jog nuo 2014 metų sausio mėnesio neteikė dukrai išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, jis negali daugiau kaip 200 Lt per mėnesį mokėti dukros išlaikymui. Atsakovas laiko, kad ieškovės reikalavimas dėl didesnio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo yra negrįstas. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Atsakovas pateikė teismui ir įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad būtų galima taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, jeigu ieškovė savo ieškinio reikalavimą atsakovui sumažintų iki 300 Lt.
Liudytojas M. K. parodė teismui, jog yra atsakovo draugas, prisiminė, kad kartu buvo susitikę parduotuvėje, kur atsakovas pirko prekes dukrai ir jas nešė į ieškovės gyvenamąją vietą. Draugas pirko prekių maždaug už 70 Lt.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, skyrius mano, jog tikslinga nustatyti K. M. gyvenamąją vietą kartu su motina I. B.
Institucija išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo ją vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesio algos dydžio, kuri šiuo metu yra 1 000 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė duodama galutinę išvadą pakartojo jos motyvus ir prašė teismo tenkinti ieškovės prašymą dėl 400 Lt mėnesinių periodinių išmokų priteisimo iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui, bei tenkinti kitus jos pareikštus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. yra ieškovės I. B. ir atsakovo G. M. dukra (4 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (9-10 b.l.). Ieškovė iki 2014-06-24 mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre ir gaudavo stipendiją, kurios vidurkis 66,00 Lt (6, 15 b.l.). Taip pat ieškovei valstybė moka socialinę pašalpą, kurios dydis 324,00 Lt, bei 52 Lt išmoką vaikui (5 b.l.), tai yra šalių vaikui yra teikiama valstybės parama. Ieškovė kol kas nedirba, nes tik neseniai įgijo profesiją. Atsakovas dirba ir gauna su tuo susijusias pajamas, bei teigė, kad yra pasiryžęs dukros išlaikymui mokėti po 300 Lt, o ateityje pasikeitus jo finansinei padėčiai ir didesnes išmokas. Ieškovės teigimu jų dukra lanko darželį, tačiau kuomet ji mokėsi tai įmoką buvo nedidelė, o ateityje ji sieks ne mažiau kaip 200 Lt (16 b.l.). Nors atsakovas kol kas geranoriškai teikė dukrai išlaikymą retkarčiais, tačiau nereguliariai ir ne visuomet jai reikalingo dydžio lėšas, dėl to atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo sutikimą mokėti 300 Lt, nustatytinas realus išmokos dydis skirtas šalių dukros išlaikymui, kadangi abu tėvai privalo dukros išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu negyvena. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui skirtų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama nuolat.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu teikė dukrai išlaikymą nereguliariai, tačiau atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, o teismo posėdžio metu jau nurodė, kad galėtų mokėti 300 Lt dydžio mėnesinę periodinę išmoką skirtą dukters išlaikymui. Toks atsakovo sutikimas leidžia ieškovei užtikrinti tik minimalius ieškovės ir atsakovo vaiko poreikius, atsižvelgiant į dukros poreikius bei šalių turtinę padėtį. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo dukra šiuo metu dar mažametė, tačiau jau lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiama savarankiškam gyvenimui (48 b.l.). Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat mergaitei vystantis gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiama parama dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio šiandien nėra aiškiai apibrėžta, o kartais būna per maža ir neatitinkanti net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su ŠVTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė vaikui, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris skirtas šalių dukrai nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo išsakytą sutikimą mokėti po 300 Lt. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. M. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).
Atskirai pažymėtina, kad K. M. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
Šioje byloje tik atsakovas kėlė klausimą dėl jo teisės bendrauti su dukra, o ieškovė dėl to savo pasiūlymo nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to kyla konfliktų. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su dukra įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su dukra.
Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti dukters auklėjime, jos ugdyme ir kartu atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tokie vaiko ir tėvo bendravimo ypatumai, kuriuos nurodė atsakovas dėl ieškovės veiksmų, jam siekiant bendravimo su dukra, yra negalimi, nes dukra jau yra trejų metų amžiaus.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su vyro tėvais, vaikaitės seneliais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukters K. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. B., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su reikalavimų atsakovui priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 2,5 mėnesio (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jau nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18 neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos tėvai. Atsakovas kaip jau minėta šį atsikirtimą grindė liudytojo parodymais. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui siejamas su 350 Lt dydžio išmoka už nurodytą laikotarpį. Todėl teismas atmeta atsakovo atsikirtimo argumentus dėl paramos dukrai teikimo nurodytu laikotarpiu, pripažindamas, jog ir tuomet jo parama nebuvo tinkamo dydžio, o be to ir ieškovės prašomas išmokos dydis yra mažesnis, nei vėlesniu laikotarpiu. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinas ir 875 Lt išlaikymo įsiskolinimas, skirtas dukrai už nurodytą laikotarpį.
Kadangi teismas tenkino byloje ir ieškovės prašymą dėl vaikui skirto laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo, todėl turi būti įvertinta ir šį aplinkybė atliekant atsakovo skolos apskaičiavimą atsižvelgiant į sumokėtas (išieškotas) pinigų sumas.
Ieškovei I. B. valstybė suteikė antrinę teisinę pagalbą bylos iškėlimui teisme ir jos nagrinėjimo metu. Iš teismui pateiktos 2014-05-27 pažymos seka, kad valstybė patyrė 489,35 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Taip pat į valstybė biudžetą priteistinos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos išnagrinėjimu teisme, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovui patenkinti visiškai, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas nuo kurių ieškovė pagal įstatymą yra atleista (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. M. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Ieškovės ieškinį patenkinus iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti ir byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį, o sprendimui įsiteisėjus ji panaikintina (CPK 150 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. M. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnametei dukrai K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-03-19 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti nepilnametei dukrai K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 875,00 Lt (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-03-18 įskaitytinai.
3. Nustatyti K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. B. (a/k (duomenys neskelbtini)
4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukros K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.
5. Nustatyti, kad ieškovė I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) neturi trukdyti atsakovui G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaiko interesus.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 489,35 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 35 ct) už ieškovei I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 170,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 144,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, ir 10,06 Lt (dešimt litų 6 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę, iš viso: 324,06 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus 6 ct).
8. Iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi iš atsakovo G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą dukrai K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) o jam įsiteisėjus nurodytą nutartį panaikinti.
9. Sprendimą dėl išlaikymo K. M. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.