Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę) ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Daivai Mikšytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos aplinkai padarymo atsakovui nupjovus saugotinus medžius neturint savivaldybės leidimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. vasario 22 d. surašė apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pagal gautą skundą (duomenys neskelbtini), esančiame žemės ūkio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini) iškirsti medžiai, kurie viršijo leidžiamo pjauti medžio storius, t. y. saugotinus medžius. Tikrinimo metu nustatė, kad atsakovas A. L. (duomenys neskelbtini) išsinuomotame valstybiniame žemės sklype, neturėdamas Varėnos rajono savivaldybės išduoto leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, netesėtai nupjovė (iškirto) 88 paprastas pušis ir 1 beržą, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Iš apžiūros akto matosi, kad iškirsti medžiai viršija leidžiamus pjaunamo medžio storius, t. y. saugotinus medžius.

2022 m. vasario 22 d. rašytiniame paaiškinime A. L. nurodęs, kad išsinuomotame sklype buvo daug medžių ir krūmų, priaugusių savaime. Medžius išpjovė, nes pagal NŽT informaciją, žemės ūkio paskirties sklypas turi būti prižiūrėtas ir sutvarkytas, kitaip bus panaikinta valstybinės žemės nuomos sutartis. Dėl leidimo kirsti medžius nesikreipė, nes nežinojo, kad toks leidimas reikalingas tvarkant žemės ūkio paskirties sklypą.

2022 m. kovo 7 d. rašytiniame paaiškinime A. L. paaiškinęs, kad iš NŽT gavo perspėjimą, kad jo išsinuomotas žemės ūkio paskirties sklypas yra apaugęs medžiais ir krūmais, todėl turi jį sutvarkyti. 2022 m. sausio pradžioje jis pasamdė žmones, kurie kerta ir pjauna apaugusią žemės ūkio paskirties žemę. Paaiškinime nurodė, kad žalos iki protokolo surašymo nesumokės, nes tokios sumos neturi ir greitu metu neturės.

A. L. atžvilgiu už neteisėtą saugotinų medžių naikinimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 2022 m. balandžio 19 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. L. skirta 60 Eur bauda, ši bauda sumokėta. Iš Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 4 d. žalos, padarytos gamtiniam kraštovaizdžio kompleksui, nupjovus 88 pušis ir 1 beržą, skaičiavimo matyti, kad remiantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (10 punktas) bei Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintos Želdinių atkuriamosios vertės (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. balandžio 3 d.) įkainiais žalos skaičiavimą sudaro 18 648,00 Eur. 2023 m. sausio mėn. atsakovui buvo surašytas ir paštu išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai, terminas pasibaigė 2023 m. kovo 6 d. A. L. aplinkai padarytos žalos neatlygino bei kaip nurodžiusi ieškovė ieškinyje, prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis Aplinkos apsaugos departamentui nepateikė.

Iš bylos medžiagos matosi, kad A. L. 2023 m. kovo 2 d. su pasiūlymu dėl saugotinų želdinių atkūrimo kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, nurodydamas, kad toje pačioje vietoje negali atkurti želdinių, nes sklypas nuomojamas iš valstybės, kurio paskirtis – žemės ūkio. Nurodęs, jog turi nuosavą sklypą, kuris netinkamas žemės ūkiui, bet tinkamas miškui įveisti. Pagal želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką gali atkurti (atsodinti) želdinius, kurių vertė būtų tokia pati. Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. kovo 31 d. raštu Dėl sunaikintų saugotinų želdinių atkūrimo, atsakydamas į A. L. pasiūlymą nurodė, kad šiuo atveju nėra galimybės atsakovą atleisti nuo padarytos žalos aplinkai atlyginimo, taikant aplinkos atkūrimo priemones, nes įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai tokios galimybės nenumato, be to neįmanoma atkurti iki pažeidimo buvusią aplinkos būklę – tokios pat brandos saugotinus suaugusius medžius.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šio įstatymo 1 straipsnio 21 punktas nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis). Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje (AAĮ 32 straipsnio 3 dalis). Pagal AAĮ 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. ŽĮ 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad neteisėtas želdinių naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos. ŽĮ 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-01-04) nustatė, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, priedo 7.1 papunktyje nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose valstybinėje ir savivaldybių žemėje saugotiniems želdiniams priskiriami 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – ir Metodika), 2 punktas nustato, kad Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas, taip pat valstybės ir savivaldybių tarnautojams, neteisėtai išdavusiems leidimus vykdyti atitinkamas veiklas, kuriomis padaroma žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus. Metodikos 24 punktas nustato, kad neteisėtas želdinių naikinimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Nagrinėjamu atveju saugotinus medžius, t. y. 88 pušis ir 1 beržą, atsakovas nupjovė neturėdamas savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, atsakovas pripažino, kad medžius nupjovė be savivaldybės leidimo, nurodydamas, kad nežinojo, kad jo (leidimo) reikia norint sutvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Jis nurodęs, kad iš NŽT buvo gavęs perspėjimą, kad jo išsinuomotas žemės ūkio paskirties sklypas yra apaugęs medžiais ir krūmais, todėl turi jį sutvarkyti, nes kitaip nutrauks valstybinės žemės nuomos sutartį. 2022 m. sausio mėn. pradžioje A. L. pasamdė žmones, kurie kerta ir pjauna apaugusią žemės ūkio paskirties žemę ir išpjovė 89 saugotinus medžius. Atsakovas A. L. nurodęs, kad NŽT, kaip valstybę atstovaujanti institucija, jam nepaaiškino (nenurodė), kad jis šalindamas iš sklypo želdinius turi laikytis tam tikros įstatymu nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Liudytoja, NŽT atstovė D. S., teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinimas buvo įtrauktas į planinius patikrinimus, nes atsakovo išsinuomotas sklypas buvo apleistas. Nustačius pažeidimus NŽT privalo patikrinti dar kartą ir nustatyti – ar pašalinti pažeidimai. Patikrinus sklypą dar kartą, matėsi, kad sklypas sutvarkytas – iškirstos pušelės. A. L. turėjo kreiptis dėl leidimo išdavimo kirsti medžius – turėjo suderinti su Nacionaliniu parku ir savivaldybe, bet to nepadarė. Kad galėtų naudoti pagal paskirtį sklypą, A. L. turėjo jį sutvarkyti. Jeigu sudarant sutartį dėl valstybinės žemės nuomos teiraujamasi su kuo reikia derinti norint kirsti medžius valstybiniame žemės sklype, tai jie suteikia tokią informaciją, bet neprivalo to daryti, kai neprašoma suteikti tokią informaciją.

Akivaizdu, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą. Medžių kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas, todėl atsakovo atstovo teiginiai, jog be leidimo nupjauti saugotini medžiai menkaverčiai – savaime augančios pušys išsišakoję, kurių mediena prasta, vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant sumenkinti, sumažinti padarytą neigiamą poveikį aplinkai. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, nukirtęs saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, todėl jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta žala aplinkai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės ne jam priklausančiame sklype tvarkyti žemės sklypą ir kirsti medžius, t. y. pačiam asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikia iškirsti. Atsakovas, matydamas, kad jo išsinuomotas iš valstybės žemės paskirties sklypas apaugęs medžiais, kurių skersmuo 20 cm ir daugiau, turėjo dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę ir prašyti išduoti leidimą tai atlikti. Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Tučkus nurodo, kad valstybinei institucijai NŽT liepus sutvarkyti sklypą, atsakovas suprato kaip privalomą želdinių kirtimą, o apie leidimo gavimą nebuvo informuotas. Tuo metu, kai atsakovas tvarkė išsinuomotą žemės sklypą (kirto medžius), nesuprato, kad daro nusižengimą.

Tačiau iš bylos medžiagos matosi ir tai, kad A. L. surašius nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis savo kaltę dėl neteisėtai iškirstų medžių faktiškai pripažino sumokėdamas baudą pagal šį nutarimą, tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl žalos gamtai padarymo. Taip pat atsakovas kreipėsi į ieškovą su pasiūlymu dėl saugotinų želdinių atkūrimo ir bandė tartis, kad galėtų pagal želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką atkurti (atsodinti) želdinius, kurių vertė būtų tokia pati. Jo siūlymas buvo atmestas. Tai irgi patvirtina, kad atsakovas pripažįsta kaltę dėl žalos gamtai padarymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Atsakovo atstovas nurodęs, kad yra pakankamai duomenų sumažinti žalos dydį, o gal net galima ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad atsakovas pripažįsta savo neteisėtus veiksmus ir neneigia pareigos atlyginti žalą gamtai, tačiau pritartina, kad žalos dydis yra neproporcingai didelis, o atsakovo turtinė padėtis yra labai prasta.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis). Įvertinus šios bylos medžiagą darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai sunaikinant be leidimo 89 vienetus medžių: 88 pušis ir 1 beržą.

Dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia teise, privaloma nustatyti minėtos normos taikymo pagrindus ir sąlygas, t. y., privalo egzistuoti įstatymo reikalavimus atitinkanti įrodyta nuostolių suma, o tuomet teismas sprendžia klausimą dėl įrodytos priteistinos nuostolių atlyginimo sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2007.)

Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo, teismas turi vadovautis CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – atsakomybės prigimtis, šalių turtinės padėtys ir šalių tarpusavio santykiai, tačiau atkreiptinas dėmesys jog šie kriterijai taikomi tik tuomet, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šiuo atveju atsakovui atlyginti padarytus nuostolius pilna apimtimi būtų pernelyg didelė našta, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę situaciją. Vadovaujantis minėtais atsakomybės prigimties, šalių turtinės padėties ir šalių tarpusavio santykių kriterijais svarbu juos interpretuoti in corpore prasme, tai reiškia, jog išanalizavus kiekvieno kriterijaus turinį konkrečiu atveju, jie visi turi būti pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį.

Atsakomybės prigimtis yra suprantama atsakomybės kilimo pagrindas – atsakomybė kyla be kaltės ar už kaltais veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju yra nustatyti atsakovo kalti veiksmai, kuriais padaryta žala (nupjauti 89 medžiai). Tačiau norint šį kriterijų paversti vienu iš pagrindų sumažinti atlygintinų nuostolių dydį privalu atkreipti dėmesį į kaltės formą (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje L. I. A. v. T. S., bylos Nr. 1A-48/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nors teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės dydžio sumažinimo, kaltės forma yra svarbi. Šiuo atveju nenustatyta, ar atsakovas veikė tyčia – žinodamas, jog reikia leidimo iškirsti medžius, norint sutvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. žinodamas jog atliks priešingą teisei veiką, ar veikė neatsargiai – kai nors ir žalos padaryti nesiekė, tačiau nedėjo pastangų susižinoti ar reikalinga gauti leidimai siekiant nupjauti 89 medžius. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas veikė neatsargiai.

Kalbant apie šalių turtinę padėtį, esminėje CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, teisės normoje yra nurodomi du deliktinio santykio subjektai – žalą padaręs ir ją patyręs asmuo. Žalą padariusio asmens turtinės padėties bei turtinės padėties įtakos nuostolių atlyginimo dydžiui sumažinti, vertinimas paliktas teismo diskrecijai, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas. Teismas, vertindamas tokius klausimus, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis). Vertinant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005). Vertinant fizinio asmens turtinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į bylos nagrinėjimo metu egzistuojančią turtinę padėtį, bet ir į žalą padariusio asmens ateities perspektyvas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju atsakovo sunkią finansinę padėtį įrodo pateikti įrodymai apie turtinę padėtį – atsakovas turi negrąžintas paskolas, kurių suma apie 25 000 Eur, jau keletą metų kritę grūdų supirkimo kainos, jo šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, jo žmona nedirba yra (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamas šalių finansinės padėties kriterijus kreipia dėmesį į skirtumą tarp šalių finansinių padėčių. Šiuo atveju viena iš šalių yra valstybė, kadangi pradžioje tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, tad šiuo konkrečiu atveju silpnesnioji pusė yra akivaizdžiai atsakovas. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo, turėtų būti atsižvelgiama tiek į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tiek į žalą patyrusio asmens finansinę situaciją, lyginant jų finansines galimybes ir ieškant abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyros.

Šalių tarpusavio santykiai turėtų būti aiškintini kaip šalis sieję ryšiai, susiklostę iki žalos padarymo momento ar po žalos kilimo ir pasireiškę abiejų šalių bendradarbiavimu arba bent vienos iš šalių (dažniausiai žalą padariusio asmens) geranorišku palankumu kitai šaliai.

Teismui nusprendus, jog byloje egzistuoja pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį dėl žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties, sprendžiamas klausimas dėl mažinimo apimties. Suprantama, klausimo išsprendimas priklauso nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl bendrų taisyklių dėl mažinimo dydžio pagrįstumo pateikti neįmanoma. Teismų praktikoje tokiais atvejais paprastai vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir kiekvienas atvejis vertintinas atskirai. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, jog visiškai atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės nagrinėjamu pagrindu negalima. Tokia pozicija Lietuvos teismų praktikoje suformuluota precedentu tapusioje byloje B. V.– F. v. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, UAB „Fodio“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Sprendžiant klausimą dėl mažinimo apimties iškyla problema, t. y. dviejų teisės principų – teisingo ir adekvataus žalos atlyginimo bei lygybės prieš įstatymą – konflikto, tačiau prieinama prie išvados, jog būtina taikyti ir kitą principą – teisingumo, į kurį irgi imperatyviai įpareigojama atsižvelgti sprendžiant bet kokį teisinį kazusą, ir kuris neleidžia, kad atskiri asmenys ar šeimos būtų pastumtos į nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Prioritetas turėtų būti teikiamas kiekvienos situacijos teisingam išsprendimui, siekiant optimaliai apsaugoti tiek nukentėjusiojo, tiek žalą padariusio asmens pagrįstus interesus.

Tokiu būdu, įvertinus aukščiau aprašytas aplinkybes bei kriterijus, kuriais remiamasi, teismas sprendžia, kad priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų, iš atsakovo priteistina 18 648 : 2 =

9 324 Eur žalos.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui ir atsakovo priteistinas 9 324,00 Eur žalos gamtai atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9324,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. (nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (50 procentų), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 210,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis

Pažymėtina, kad atsakovas prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų normų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi, šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, atsakovo sutuoktinė šiuo metu nedirba – (duomenys neskelbtini). Ieškovas tokiam atsakovo prašymui neprieštarauja. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog žalos išmokėjimas būtų išdėstytas ne ilgesniam kaip 24 mėn. laikotarpiui, atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad norėtų žalos atlyginimo išdėstymo kuo ilgesniam terminui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs ieškovo pritarimą žalos atlyginimo išdėstymui 24 mėn. laikotarpiui, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti atsakovui priteistos žalos sumos mokėjimą 24 mėn. terminui. Teismo vertinimu, toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo lūkesčių, o atsakovui leis tinkamai įvykdyti sprendimą sumokant priteistą sumą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 324,00 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 324,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai. Priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento biudžeto pajamų įmokų sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – žalos aplinkai atlyginimas.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovui priteistų sumų mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. L. mokėti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nuo sprendimo įsiteisėjimo kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos po 400,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 124,00 Eur ir priteistas 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.