Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo patenkintas civilinės ieškovės L. I. A. ieškinys atsakovui T. S. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–364/2007). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–604/2005).

Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Taigi, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų nužudė N. T.. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iki tol niekur nedirbo, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia ir tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. LR CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo vaikai, sutuoktinis, tėvai, nepriklausomai nuo jų darbingumo. Teismo nuomone, tiek ieškovė L. I. A., mirusiosios mama, tiek jos rūpintinė, mirusiosios dukra M. M. T., turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Artimo žmogaus netikėta mirtis, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovės L. I. A. prašomas neturtinės žalos dydis jai ir jos rūpintinei M. M. T. (po 50 000 Lt) atitinka patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra per didelis.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjant ieškinį nebuvo atsižvelgta į jo interesus, nes jam nebuvo paskirtas advokatas. Be to, T. S. nurodo, kad žalos atlyginimui priteistos sumos yra per didelės, jų realiai išmokėti negalės, kadangi atlikinėja bausmę ir jokio turto neturi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. I. A. prašo apelianto T. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą.

L. I. A. nuomone, teismas tinkamai bei objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Ieškovė teigia, kad byloje buvo nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas, o ne T. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, todėl advokato dalyvavimas nėra būtinas. Be to, L. I. A. nurodo, kad LR CK 6.263 str. 2 d. numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymuose numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas padaręs tyčinį nusikaltimą, priteistos žalos atlyginimo dydis negali būti mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytas teiginys apie civilinio atsakovo procesinių teisių pažeidimą nepagrįstas. LR CPK 51 str. 1 d. numato, kad asmenys savo bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus. Taigi pagal bendrąją taisyklę turėti byloje atstovą yra dalyvaujančiojo byloje asmens teisė, bet ne pareiga. Dalyvaujantis byloje asmuo pats pasirenka civilinės bylos nagrinėjimo procese dalyvauti asmeniškai arba atskirus procesinius veiksmus pavesti atlikti atstovui. Ketindamas bylą vesti per advokatą, dalyvaujantis byloje asmuo pats turi susitarti su atstovu, kad šis jo vardu ir interesais teisme atliks tam tikrus procesinius veiksmus, teiks atstovaujamajam teisinę pagalbą ginant jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Tais atvejais, kai asmuo atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas, jis įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad turėti atstovą, kuris patartų, atstovautų ir gintų atsakovo interesus, yra T. S. teisė, tačiau atstovavimas nagrinėjant bylą pagal ieškovės L. I. A. ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nėra privalomas. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas bylą pagal ieškovės L. I. A. ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išnagrinėjo asmeniškai dalyvaujant atsakovui T. S. ir tuo nepažeidė jokių LR CPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimo tvarką, ir nesuvaržė proceso dalyvio – civilinio atsakovo T. S. – teisių, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant ieškinį nebuvo atsižvelgta į atsakovo interesus, nes jam nebuvo paskirtas advokatas, atmetamas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, vadovaudamasis LR CK 6.291 str., pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo T. S. priteisė 4717,37 Lt (3757,37 Lt + 2000 Lt – 1040 Lt (laidojimo pašalpa) = 4717,37 Lt) laidojimo išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė įrodymus (kvitus, sąskaitas–faktūras), pagrindžiančius jos turėtas laidojimo išlaidas gėlėms, juostoms, karstui, gedulingiems pietums ir kitoms paslaugoms (t.3, b.l. 167–173), todėl jos yra priteistinos (3757,37 Lt). Taip pat ieškovė prašė priteisti 2000 Lt kitoms būtinoms laidojimo išlaidoms – transportui, duobės kasimui, drabužiams mirusiajai, bet šių išlaidų įrodyti negalėjo, nes neišsaugoti kvitai. Nepaisant to, teismas pagrįstai pripažino, kad šios išlaidos nors ir neįrodytos, tačiau yra būtinos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės nurodytos laidojimo išlaidos atitinka protingumo kriterijus, todėl turtinė žala turi būti atlyginta.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas iš atsakovo T. S. ieškovės rūpintinės M. M. T. naudai priteisė 12 554,96 Lt negautų pajamų. LR CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti iš jo išlaikymą, t.y. nepilnamečiai vaikai ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. T. yra nepilnametė mirusiosios N. T. dukra (t.3, b.l. 162), todėl remiantis minėtu straipsniu ji turi teisę į žalos atlyginimą. Vadovaujantis LR CK 6.284 str. 2 d., M. M. T. turi būti atlyginama ta mirusiosios pajamų dalis, kurią ji gavo ar turėjo gauti mirusiajai esant gyvai. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į pateiktus dokumentus įrodančius N. T. pajamas ir pagrįstai apskaičiavo, kad mirusiosios nepilnametei dukrai M. M. T. priklausančios negautos pajamos sudaro 285,34 Lt. Remdamasis LR CK 6.288 str. 1 d., kuri numato, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, teismas pagrįstai ieškovės rūpintinei M. M. T. priteisė 12 554, 96 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atlyginama vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad dėl nusikaltimo asmens gyvybės atėmimu padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus, vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Pagal LR CK 6.250 str. teismas pats sprendžia, kokį konkretų žalos atlyginimą priteisti konkrečioje byloje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Apeliaciniame skunde T. S. nurodo neturintis jokio turto bei remdamasis turtinės padėties kriterijumi ginčija priteistos žalos dydį. Nors LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis teisiniu požiūriu turi reikšmės tik išimtinais atvejais ir vertinama tik sprendžiant klausimą dėl galimo žalos atlyginimo mažinimo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, ją padariusio asmens turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į LR CK 6.282 str. 3 d., suteikiančia teismui teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas T. S. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų nužudė N. T., todėl remdamasis LR CK 6.282 str. 3 d., teismas negali sumažinti atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą bei ginamos vertybės specifiką.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino teisiškai reikšmingus bylos duomenis bei atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį ir pagrįstai priteisė iš atsakovo T. S. ieškovės L. I. A. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovės rūpintinės M. M. T. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą