- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00046-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- R. P., K. J.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- "Kompletus"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1311-513/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams R. P. ir K. J. dėl skolos su palūkanomis, delspinigiais ir bauda priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kompletus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš R. P., K. J. ir UAB „Kompletus“ solidariai 95 423,23 Lt skolos, 1 689,54 Lt palūkanų, 29,45 Lt delspinigių, 2 199,88 Lt baudą, 0,29 Lt įsipareigojimų mokestį ir 2 980 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad AB SEB bankas ir UAB Kompletus“ 2005-05-12 sudarė 110 000 Lt sąskaitos kreditavimo sutartį, vėliau limito galiojimo laikas pratęstas iki 2008-11-07 ir sumažinta metinių palūkanų norma ir administravimo mokestis, 2007-05-11 kreditavimo sutartis išdėstyta nauja redakcija. 2005-05-12 šalys pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai K. J. (UAB „Kompletus“ akcininkas) ir R. P. (UAB „Kompletus“ direktorė ir akcininkė) įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Kompletus“ visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolių ar jų dalies pagal sąskaitos kreditavimo sutartį. Laidavimo sutartys buvo pakeistos 2007-05-11 ir 2008-05-09. Kredito gavėjas su ieškovu laiku neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
2009-09-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Kompletus“ iškelta bankroto byla. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal AB SEB bankas ieškinį 2009-12-01 nutartimi buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. 2010-05-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Kompletus“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus AB SEB bankas 99 342,39 Lt kreditorinis reikalavimas. AB SEB bankas 2011-01-25 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas nagrinėti bylos dalį dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų R. P. ir K. J.. Byla reikalavimų dalyje dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų R. P. ir K. J. išskirta į atskirą bylą, o buvusio atsakovo UAB „Kompletus“ procesinė padėtis pakeista į trečiąjį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovai K. J. ir R. P. prašė ieškovo ieškinį atmesti. Jie teigė nesupratę, kad pagal laidavimo sutartis turės atsakyti už pagrindinį skolininką. Pasirašant laidavimo sutartis jiems buvo paaiškinta, kad tai standartinis reikalavimas ir nebuvo išaiškinta, kad pagal laidavimo sutartis turės atsakyti asmeniškai už įmonės skolas. Atsakovai būtent tam ir steigė ribotos atsakomybės juridinį asmenį, kad dėl objektyvių priežasčių nepasisekus verslui, jie būtų apsaugoti nuo skolų. Atsakovai, teigdami, kad banko turtinė padėtis yra gera, o jų – bloga, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ieškinį patenkinti, prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 5 metams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš K. J. ir R. P. solidariai 99 342,39 Lt skolos su palūkanomis, delspinigiais, bauda ir įsipareigojimo mokesčiu bei 2 980 Lt žyminį mokestį AB SEB bankui.
Teismas nurodė, kad ginčas kilo iš laidavimo teisinių santykių. Pagrindinis skolininkas UAB „Kompletus“ neįvykdė savo pareigos grąžinti kreditą ieškovui, atsakovai laidavo už jį ir įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu pastarasis neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu CK 6.88 str. 1 d. numatyto termino ribose, 95 423,23 Lt skola su 1 630,19 Lt palūkanomis, 26,46 Lt delspinigiais, 2 199,88 Lt bauda ir 0,29 Lt įsipareigojimo mokesčiu apskaičiuota pagal kreditavimo sutartį ir patvirtinta UAB „Kompletus“ bankroto byloje, todėl pagal pateiktą apskaičiavimą priteistina iš laiduotojų solidariai. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie nežinojo apie pareigą atsakyti už kredito gavėją bankui kaip nepagrįstus, nes sprendė, kad šie argumentai paneigti byloje esančiomis sutartimis ir jų pakeitimais. Teismas atsakovų prašymo išdėstyti sprendimą 5 metams netenkino, nurodęs, kad jis nėra pagrįstas įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. P. ir K. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, manytina, kad UAB „Kompletus“ skolos perkėlimas apeliantams, net esant galiojančioms laidavimo sutartims, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kuriais turi vadovautis teismas, priimdamas sprendimą. Visų pirma, pasirinkdami organizuoti verslą per sudėtingesnės formos juridinį asmenį ir sutikdami mokėti didesnius mokesčius valstybei, atsakovai turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog už juridinio asmens prievoles jiems neteks atsakyti savo asmeniniu turtu. Tokia praktika, kai už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles laiduoja šio asmens dalyvis ir vadovas, yra ydinga. Visų antra, pasirašant laidavimo sutartis, banko darbuotojai tai pateikia kaip formalumą, nurodydami, kad sudaroma laidavimo sutartis teisinių pasekmių nesukels. Pasirašant laidavimo sutartis nebuvo tikrinama, ar laiduotojai, t.y. atsakovai turi realias galimybes įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles. Be to, bankas, užsiimantis specifiniu verslu – kreditavimu, šiuo atveju laikytinas stipresniąja teisinių santykių šalimi ir tuo naudojantis laidavimo sutartys buvo sudarytos pagal banko iš anksto paruoštas standartines sutarčių sąlygas aiškiai nepalankiomis atsakovams sąlygomis, suteikiančiomis ieškovui didelį pranašumą atsakovų atžvilgiu, t.y. 1) sutarčių 4.1. punktas nustato, kad laiduotojas sutinka, jog banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali būti keičiamos kredito sutarties sąlygos, 2) 4.2. punktas nustato, kad kredito gavėjui negrąžinus bankui viso ar dalies kredito, nesumokėjus palūkanų, netesybų bei kitų mokėjimų arba jų dalies pagal kredito sutartį, laiduotojas suteikia bankui teisę iš anksto, neįspėjus, ne ginčo tvarka nurašyti kredito gavėjo skolą bankui iš laiduotojo sąskaitų banke ir kituose bankuose, 3) sutarčių 4.3. punktu laiduotojas besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad kredito gavėjui nevykdant kredito sutarties sąlygų, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu pagal banko pateiktus debeto pavedimus bankai, kuriuose laiduotojas turi sąskaitas, nurašytų nurodytas piniginių lėšų sumas ir pervestų AB SEB bankui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. J. ir R. P. apeliacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
K. J. buvo pagrindinio skolininko akcininkas, o R. P. – akcininkė ir direktorė, taigi, apeliantai yra verslininkai, turėję interesą vystyti pagrindinio skolininko veiklą ir turintys patirtį, sudarant sutartis. Todėl privalėjo suvokti, kokią atsakomybę prisiima pagal sudarytas laidavimo sutartis. Aplinkybė, kad po laidavimo sutarčių sudarymo 2005 m., jos buvo keistos 2007 m. ir 2008 m. rodo, kad apeliantai neveikė spontaniškai, o kelis kartus patvirtino savo valią atsakyti už pagrindinio skolininko prievoles. Laidavimo sutartys nebuvo ginčijamos ir nėra pripažintos negaliojančiomis.Apeliacinis skundas paremtas bendro pobūdžio samprotavimais ir prielaidomis, kad laidavimo sutartis pasirašyti apeliantus privertė bankas. Apeliantai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jiems negali kilti atsakomybė pagal pasirašytas laidavimo sutartis
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys), byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad atsakovai su ieškovu 2005 m. gegužės 12 d. pasirašė laidavimo sutartis (su vėlesniais pakeitimais), kuriomis laidavimu užtikrino pagrindinio skolininko – UAB „Kompletus“ (kurio akcininke ir direktore buvo atsakovė R. P., o atsakovas K. J. – akcininkas) įsipareigojimų ieškovui vykdymą. T.y. laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Kompletus“ ir visu savo esamu ir būsimu turtu, jei UAB „Kompletus“, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal ieškovo ir UAB „Kompletus“ pasirašytą sąskaitos kreditavimo sutartį. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Kompletus“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, skolos dydis nustatytas įsiteisėjusia 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Kompletus“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus AB SEB bankas 99 342,39 Lt kreditorinis reikalavimas. Ieškiniu ieškovas, motyvuodamas, kad pagrindinis skolininkas skolos negražino, prašo ją priteisti solidariai iš laiduotojų – atsakovų. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovai savo poziciją, kad jiems negali kilti atsakomybė pagal jų pasirašytas laidavimo sutartis, iš esmės grindžia laidavimo sutarčių sąlygų ydingumu, teigdami, kad jos yra aiškiai nepalankios atsakovams, o ieškovui suteikiančios nepagrįstą pranašumą bei laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybėmis, motyvuodami, kad jie nesuprato pasirašomų sutarčių esmės, taip pat nurodydami, kad pagrindinio skolininko teisinė forma (uždaroji akcinė bendrovė arba ribotos atsakomybės juridinis asmuo) suponuoja, kad šio asmens dalyviai neatsako už juridinio asmens prievoles, o paplitusi praktika, kuomet už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles laiduoja jo dalyviai, yra ydinga. Apeliantų teigimu, teismas turėtų ne formaliai vertinti šalių santykiams taikytinas teisės normas, o, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais UAB „Kompletus“ skolos neperkelti atsakovams.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Būtent ieškinio, kartu ir priešieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismai, priimdami procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir priešieškinio ribų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų skolą, atsiradusią laidavimo sutarčių pagrindu. Apeliantai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą, nepareiškė priešieškinio dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos ieškinio dalyku ir pagrindu.
Iš apeliaciniame skunde išdėstytų apeliantų argumentų galima daryti išvadą, kad, apeliantų nuomone, teismas ex officio (savo iniciatyva), vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į apeliantų nurodomus argumentus, susijusius su laidavimo sutarčių sąlygų ydingumu, turėjo konstatuoti laidavimo sutarčių kaip niekinių sandorių faktą ir atitinkamai netaikyti apeliantams atsakomybės, kylančios iš tokių sutarčių. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011, kt.). Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui savo iniciatyva konstatuoti laidavimo sutartis niekinėmis, nėra, tad vien atsikirtimų į ieškinį forma, nepareiškus priešieškinio, laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas negalėjo būti sprendžiamas.
Bylos duomenimis, atsakovė R. P. buvo UAB „Kompletus“ direktorė, taigi, ji laikytina verslininke, kuriai turėjo būti žinomos tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutarčių, kurios yra įprastos verslo praktikoje, sudarymo, vykdymo sąlygos bei netinkamo vykdymo teisinės pasekmės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto taikymas yra įprastas verslo santykiuose. Šis institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog 2005-05-12 Laidavimo sutarties Nr. 04/05087 2007-05-11 Sąlygų pakeitime Nr. 1 bei 2008-05-09 Sąlygų pakeitime Nr. 2, sudarytuose tarp ieškovo ir atsakovo K. J. bei analogiškuose pakeitimuose, pasirašytuose ieškovo ir atsakovės R. P. (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1101-360/2010 b.l. 23-29) yra nurodyta, kad laiduotojui kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir pagrindus, kada bankas turi teisę nutraukti kredito sutartį ir/ar pareikalauti grąžinti kreditą ar bet kurią jo dalį prieš terminą, yra žinomos. Tai paneigia apeliantų nurodomą aplinkybę, kad jie nesuprato pasirašomų sutarčių sąlygų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su sutarčių sudarymu, t.y., kad banko darbuotojai jiems neišaiškino sutarčių sąlygų arba jas aiškino priešingai tikriesiems sutarties tikslams, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos juos suklaidinus, nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, išskyrus pačių apeliantų išdėstytą poziciją. Apeliantų nurodomas argumentas, kad jie neturi atsakyti už juridinio asmens prievoles, nes juridinio asmens forma – uždaroji akcinė bendrovė, t.y. ribotos atsakomybės juridinis asmuo, suponuoja, jog tokio juridinio asmens dalyviai neatsako už šio asmens prievoles savo asmeniniu turtu, šiuo atveju esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovų atsakomybė kyla iš laidavimo sutarčių, kuriomis patys atsakovai sutiko atsakyti už ribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, šiam netinkamai jas įvykdžius. Laidavimo sutartys yra nenuginčytos, galiojančios, taigi yra privalomos sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditoriaus teises pagrindinio skolininko ir laiduotojų atžvilgiu tuomet, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, yra nurodęs, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Šiuo atveju ieškovas, pagrindiniam skolininkui, kuriam šiuo metu iškelta bankroto byla, neįvykdžius prievolės, tinkamai realizavo teisę pareikšti reikalavimą laiduotojams – atsakovams.
Remiantis nurodytomis aplinkybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino ir naikinti teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.