- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- e2-37272-863/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30539-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Atsakovas
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 380,16 Eur skolą (1 700 Eur skolos ir 1 680,16 Eur palūkanų), 142,03 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2016 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti 1 700 eurų kreditą 48 mėn. laikotarpiui. Šis prašymas buvo patenkintas ir atsakovui buvo suteiktas minėto dydžio kreditas, pervedant šią sumą į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo kredito sumą bei palūkanas grąžinti iki 2020 m. spalio 28 d. Suėjus numatytiems periodinių mokėjimų terminams, atsakovas jų nesumokėjo, t. y. skolos negrąžino ir į raginimus neatsakė. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Medeinos g. 1-47, Vilnius, ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2017 m. rugsėjo 19 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2017 m. spalio 19 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. spalio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė atsakovui suteikė 1 700 Eur dydžio kreditą 48 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 680,16 Eur palūkanas, mokant periodinėmis – 70,42 Eur, įmokomis. Kredito suteikimo faktą patvirtina 2016 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Atsakovas įsipareigojo kredito sumą bei palūkanas grąžinti iki 2020 m. spalio 28 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog suėjus periodinių įmokų mokėjimo terminams, atsakovas jų nepervedė, į raginimus neatsakė, todėl 2017 m. kovo 15 d. sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Šalys Vartojimo kredito sutarties 8.11 punkte nustatė, kad kredito davėjui vienašališkai nutraukus Kredito sutartį, kredito gavėjas nedelsiant privalo grąžinti visą negrąžintą kreditą bei sumokėti palūkanas ir nuo negrąžintos kredito sumos priskaičiuotus nuostolius, o 8.12 punkte numatė, kad kredito davėjui vienašališkai nutraukus Kredito sutartį joje nurodytais pagrindais ir kredito gavėjui neįvykdžius pareigos nedelsiant grąžinti visą negrąžintą kreditą, už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos skaičiuojami nuostoliai. Nutraukus Kredito sutartį nuostoliai skaičiuojami bendra tvarka, kuri numatyta Kredito sutarties 9.1 punkte. Kredito sutarties nutraukimas neturi įtakos Kredito sutarties sąlygų galiojimui, jei jos pagal savo esmę lieka galioti ir po Kredito sutarties nutraukimo (Vartojimo kredito sutarties 8.13 punktas).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar, kaip jau minėta, būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, o taip pat į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 700 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 680,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. spalio 28 d.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šalys Vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovas už 1 700 Eur kreditą sumokės 1 680,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. spalio 28 d. Šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po kredito suteikimo ir skaičiuojamos iki kredito padengimo. Iš ieškovės pateiktos Vartojimo kredito sutarties matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 39,00 procento, bendra kredito kainos metinė norma – 46,79 procento.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis), o sprendžiant dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, teismas turi atsižvelgti ir į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis – vartojimo kredito sutartis, ir, vartotojas (atsakovas), būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas (ieškovė) sutarties sąlygų pagrindu, akivaizdu, kad įgijo nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi, remiantis išdėstytu, o taip pat įvertinus ir tai, jog 2016 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito sutartis, kaip nurodo pati ieškovė, buvo nutraukta 2017 m. kovo 15 d., jai iš atsakovo priteistinos palūkanos iki sutarties nutraukimo termino (bendros vartojimo kredito kainos dalis) 271,16 Eur, o nuo 2017 m. kovo 16 d. ieškovei iš atsakovo priteistinos 39,00 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo negrąžintos 1 700 Eur kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.
Ieškovė, remdamasi CK 6.261 straipsniu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 142,03 Eur nuostolių atlyginimo (palūkanų) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Nors ieškovė nurodo, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 9.1. punktą – jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir / ar nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat suėjus periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, – tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kaip minėta, šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja ieškovei atlyginti šios patirtus nuostolius ir ieškovė nurodo, kad už atsakovui suteiktą kreditą skaičiuojamos 39,00 proc. metinės palūkanos, t. y. – palūkanos per dieną sudaro 0,10833333 proc. nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne nuostoliai (palūkanos), bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kaip jau minėta, specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, už 180 dienų (tą patį laikotarpį už kurį paskaičiavo ieškovė), ieškovei iš atsakovo priteistina 65,62 Eur nuostolių atlyginimo (palūkanų po kredito grąžinimo termino) (15,17 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 30 d.; 30,83 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 31 d.; 47,00 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 29 d.; 63,70 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 15 d.; 1 700,00 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 75 d.).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 522,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 57,83 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 138,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((79 Eur žyminio mokesčio + 160 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 57,83 / 100 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Minibank“, juridinio asmens kodas 301850677, naudai: 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) negrąžinto kredito, 271,16 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 16 euro ct) palūkanų, 65,62 Eur (šešiasdešimt penkių eurų ir 62 euro ct) nuostolių atlyginimo, 39,00 (trisdešimt devynių) procentų dydžio metinių sutartinių palūkanų nuo 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 036,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138,21 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir 21 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.