Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-407-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
2A-407-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01934-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-407-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01934-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.3; 44.8;44.2.2;44.2.3;16.1;16.5;15.5.6;16.6;16.7;
114.4; 114.11; 114.4;114.8.2; 99.3; 99.9; 121.14; 121.21(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2376-832/2014 m. pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimą Nr. DGKS-2308 ir priteisti iš atsakovės 6500,00 Lt turtinės žalos, 1000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu sumažino turtinės žalos reikalavimą iki 5560,00 Lt, nes atsakovė yra sumokėjusi 940,00 Lt, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, jog atsakovė dirbo ieškovės įmonėje finansininkės pareigose, tačiau netinkamai vykdė darbines funkcijas – aplaidžiai, klaidingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikė direktoriui bandomojo balanso, pasinaudodama generatoriumi pati save atleido iš darbo, direktoriui teko anuliuoti šį atleidimą. Atsakovei delsiant pateikti balansą, direktoriui kilo abejonė, kad buhalterinė apskaita gali būti netinkamai vedama, todėl paprašė UAB „Fabijas“ padaryti preliminarų patikrinimą pagal 2013-12-11 sutartį, vėliau buvo atliktas detalus patikrinimas ir atliktų netikslumų sutvarkymas pagal 2014-01-03 sutartį ir rezultatai buvo įforminti 2014-02-17 patikrinimo aktu. Patikrinimų metu buvo nustatyta, jog atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą – tyčia nepildė ilgalaikio turto kortelių, nusidėvėjimo kortelių, suderinimo aktų, neteisingai pildė PVM deklaracijas, skolos patvirtinimo dokumentus, neteisingai pajamavo kurą ir kt. Pažymėjo, jog 6500,00 Lt žala buvo patirta, kuomet ieškovė pasisamdė įmonę UAB „Fabijas“ ištaisyti atsakovės netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos klaidas, todėl ieškovė nesutinka su Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo ieškovės naudai buvo priteista tik 940,00 Lt (t. y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) suma žalos atlyginimui, ir prašo iš atsakovės priteisti visą patirtą žalą (17-20 b. l.).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jau yra sumokėjusi ieškovei 940,00 Lt žalos atlyginimui pagal 2014-05-07 Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2308, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš jos likusias ieškovės patirtas išlaidas buhalterinių dokumentų tikrinimui ir nustatytų neatitikimų ištaisymui yra nepagrįstas, nes ji nebuvo su ieškove sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir jokių tyčinių veiksmų tvarkydama ieškovės buhalterinę apskaitą neatliko. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti žala yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, nes 2014-02-17 buhalterinės apskaitos ir dokumentų detaliame tvarkos patikrinime yra nurodytos tik pastabos, tačiau nėra nustatyta, jog ieškovei akte išvardintais veiksmais buvo padaryta žala. Atsakovė pažymi, jog iš darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad ieškovė reikalavo išieškoti iš jos 2500,00 Lt už atliktą preliminarų įmonės buhalterinių dokumentų patikrinimą ir 4000,00 Lt už atliktą tos pačios įmonės buhalterinių dokumentų korektūrą, tuo tarpu iš pridėtos prie ieškinio 2014-01-03 sutarties ir 2014-03-21 kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė pastaruoju mokėjimo dokumentu sumokėjo UAB „Fabijas“ 4000,00 Lt ne tik už buhalterinių dokumentų ištaisymą, bet ir už jų patikrinimą, nors už šią paslaugą jau buvo sumokėta 2500,00 Lt pagal tiksliai neįvardintą finansinį dokumentą. Atsakovė nurodė, jog 2013-11-26 ją iš darbo atleido direktorius R. G., o ne ji pati savavališkai, kaip nurodoma ieškinyje, nes ji neturėjo įgaliojimų pateikti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jokių pranešimų. Atsakovė paaiškino, jog 2013-11-22 vakare įmonės direktorius atvežė į jos namus įmonės sąskaitas, paprašė per savaitgalį parengti bandomąjį balansą. Dėl prastos sveikatos būklės atsakovė negalėjo paruošti balanso, tad 2013-11-27 tarp direktoriaus ir jos kilo konfliktas, ir atsakovė buvo 2013-11-26 atleista iš darbo, o 2013-11-27 direktorius atleidimą atšaukė ir 2013-12-11 atleido ją iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau DK) 136 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nurodė, kad ji negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigų ne dėl savo kaltės – atsakovės darbo vieta buvo jos namuose, įmonė neduodavo jai lėšų kanceliarinėms prekėms įsigyti, todėl tam tikri dokumentai liko neatspausdinti. Įmonės vadovas ne laiku pateikdavo ar nepateikdavo kai kurių dokumentų, todėl jie ir nebuvo suvesti tinkamai, tad atsakovė tinkamai vykdė visas funkcijas, o atsakovės sumokėta 940,00 Lt suma yra pakankama, gal netgi per didelė ieškovės esą patirtai žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu nutraukė civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. D. dalyje dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos ir 940,00 Lt turtinės žalos priteisimo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Paliko galioti Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimą Nr. DGKS-2308. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. D.. Nusprendė grąžinti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12,64 Eur žyminio mokesčio. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad 2011-10-28 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė R. D. pasirašė darbo sutartį Nr. 4, kuria susitarė, jog atsakovė 2 valandas per dieną dirbs ieškovės vyr. finansininke. Įmonės direktoriaus 2013-12-10 įsakymu Nr. 2013/12 su atsakove darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, punktas nenurodytas. Telšių skyriaus darbo ginčų komisija 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 konstatavo, jog atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl, nesant su darbuotoja sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, remiantis DK 254 straipsniu, priteisė ieškovei iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, t. y. 940,00 Lt. Teismas vertino, kad iš 2014-02-17 bendro ir detalaus patikrinimų nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, padarė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, kurie susiję su kuro apskaitos, skolų sudengimo, deklaracijų pildymo ir tvarkymo netikslumais, finansinių dokumentų įtraukimu į apskaitą, reikiamų dokumentų neatspausdinimu ir pan. Atsakovė neturėjo pareigybės aprašymo, tačiau akivaizdu, jog visi šie veiksmai tiesiogiai susiję su finansininkės pareigomis. Patikrinimo aktai nebuvo atsakovės ginčijami, todėl teismas vertino, jog patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė netinkamai vykdė darbines pareigas. Teismas sprendė, kad atsakovė nesiekė tyčia klaidingai tvarkyti dokumentus, pažeidimai atlikti dėl nerūpestingo, neatidaus pareigų atlikimo, tad atsakovės kaltės forma yra neatsargumas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atspausdinti visus reikiamus dokumentus atsakovei kliudė kanceliarinių prekių stygius, tinkamai suvesti dokumentus į apskaitą atsakovei kliudė ne visada laiku dokumentus pateikiantis įmonės vadovas, sprendė, kad šios aplinkybės nepateisina atsakovės atliktų pažeidimų, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą, tačiau minėtos aplinkybės yra pagrindas peržvelgti atsakovės materialinės atsakomybės ribas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas už darbdaviui padarytą žalą paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytą žalą atlyginti visiškai, tačiau ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą (DK 254 straipsnis). Visiška materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas sprendė, kad konkrečiu atveju nėra DK 255 straipsnyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių visiškai darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Teismas vadovaudamasis darbo sutarties šalių interesų proporcingumo principu, DK 254 straipsniu, sprendė, kad Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 priteista iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių suma, t. y. 940,000 Lt yra pakankama žalai, padarytai dėl atsakovės kaltės, atlyginti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus – atsisakė ieškinio dalyje dėl 940,00 Lt turtinės žalos, nes šią sumą atsakovė jau yra atlyginusi ieškovei, ir dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, todėl šioje dalyje sprendė, kad byla nutrauktina (LR CPK 140 straipsnio 1 dalis), ir ieškovei grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto nuo 1940,00 Lt ieškinio sumos, t. y. 43,65 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 87 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo dalį, kurioje ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestas panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą: Panaikinti Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimą Nr. DGK -2308, kuriame atsakovės R. D. veika pripažinta padaryta dėl neatsargumo. Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą visą turtinę žalą neatlygintoje dalyje, t. y. 1610,29 Eur (5560 Lt) sumą. Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 procentų nuo priteistos sumos metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme ir patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, tyčinius atsakovės veiksmus, pažeidžiant darbo funkcijas nepagrįstai įvertino kaip padarytus dėl neatsargumo, netinkamai vertino LR DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas dėl visos patirtos materialinės žalos priteisimo. Ieškovė būdama buhalterinės apskaitos tvarkymo specialistė negalėjo nežinoti buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Nežiūrint į tai, ji, dirbdama nuo 2011-10-28 iki 2013-12-11 ieškovės bendrovėje finansininke tyčia nepildė, nerašė, neformino konkrečių dokumentų ir atsakovės pasiteisinimas dėl tinkamai netvarkomų dokumentų tai, kad bendrovės vadovas neva neskyrė pinigų spausdinimo popieriaus pirkimui, menkavertis ir neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes ieškovė šio klausimo nekėlė ir spręsti nebandė. Tuo tarpu visą savo darbo laikotarpį atsakovė formino ir spausdino pardavimo PVM sąskaitas - faktūras, o atleidimo iš darbo momentu, perduodant kai kuriuos dokumentus, ji perdavė ir pusė įpakavimo kanceliarinio popieriaus, kurio faktiškai stygiaus nebuvo. Akivaizdu, kad toks jos pasiteisinimas tik įrodo, kad ji, žinodama, kad būtina (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis) pildyti (spausdinti), įforminti (surašyti) minėtų dokumentų popierinius variantus, jų tyčia nespausdino, netvarkė, neformino. Nurodė, kad tinkamas neįforminimas minėtų dokumentų ieškovei galėjo sukelti labai rimtas pasekmes. Tokių dokumentų nebuvimas, reikštų, kad negalima būtų nustatyti (visiškai ar iš dalies) bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, darydama minėtus pažeidimus, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokios veikos gali atsirasti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai ir yra veiksmai padaryti netiesiogine tyčia ir yra pagrindas atlyginti materialinę žalą visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. D. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

Atsiliepimas

1. Atsakovė nurodė, kad nuo 2011-10-28 po 2 valandas per dieną savo namuose dirbo ieškovės vyr. finansininke. 2013-11-26 vakare kilo konfliktas su direktoriumi, todėl jis nedelsiant ją atlei­do iš darbo atgaline diena, išsivežė daugumą jos namuose laikytų įmonės dokumentų ir net nepa­reikalavo užbaigti tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą teigdamas, kad viską padarys jo draugas G. M.. Vieninteliu 2013-11-29 pranešimu ieškovė paprašė pateikti, trūkstamus dokumentus. Šį darbdavio reikalavimą įvykdė visiškai, išskyrus kai kurių dokumentų atspausdi­nimą iš buhalterinės apskaitos programos, nes vadovas neskyrė pinigų kanceliarinėms prekėms. Daugiau jokių kontaktų su direktoriumi ar jo patikėtiniais nebebuvo ir tik po 2014-03-20 netikėtai gavo Tel­šių darbo ginčų komisijos pranešimą apie ieškovės pretenzijas jai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo bei jį lydinčius dokumentus, iš kurių sužinojo, kad buvęs darbdavys slapta nuo jos atšaukė savo 2013-11-25 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ir 2013-12-10 priėmė naują įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo už tariamus darbo drausmės pažeidimus. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovė priėmė ir daugiau slaptų ir tikrovės neatitinkančių įsakymų su kuriais atsakovė nebuvo supažindinta. Susipažinusi su ieškovės pateiktais UAB „Fabijas“ parengtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkos vertinimu bei detaliu tvarkos patikrinimu mano, kad nustatyti jos darbo trūkumai nėra tyčiniai, nes jie atsirado dėl direkto­riaus kaltės ir galėjo būti ištaisyti, jeigu jis būtų pateikęs jai visus elektroninei apskaitai reikalin­gus dokumentus ir kanceliarines priemones popierinei ataskaitai pagaminti ir nustatęs terminą šiam darbui atlikti. Be to pažymėjo, kad ieškovė net reikalavo iš jos atlyginti išlaidas UAB „Fabijas“ už įmonės buhalterinės apskaitos ir dokumentų tikrinimą bei vertinimą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2011-10-27, kai ji net nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, ieškovė taip ir neįrodė jokiais dokumentais, kad už sumokėtą atlygį jai tikrai buvo ištaisyti visi jos darbo trukumai, o byloje esančiose 2013-12-11 ir 2014-01-03 ieškovės su UAB „Fabijas“ sudarytose sutartyse užsakymo vykdymo objektu nurodoma tik finansinių dokumentų bendra patikra už 2010 iki 2013 m. spalio mėnesio laikotarpį ir mokėjimo sąlygose teigiama, kad už tą patį darbą pirmą kartą buvo sulygta 2066,12 Lt, o po nepilno mėnesio persigalvota ir susitarta dėl 3305,79 Lt užmokesčio be PVM mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl materialinės atsakomybės taikymo, jos ribų nustatymo, turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-28 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė R. D. pasirašė darbo sutartį Nr. 4, kuria susitarė, jog atsakovė 2 valandas per dieną dirbs ieškovės vyr. finansininke. 2013 m. lapkričio mėnesį, kilus tarpusavio ginčams tarp atsakovės ir darbdavio dėl bandomojo balanso paruošimo, 2013-11-29 įmonės direktorius pateikė atsakovei raštu pranešimą dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, prašydamas iki 2013-12-03 pateikti UAB „Fabijas“ direktoriui G. M. trūkstamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pranešimo pastabose nurodyta, kad kasos knyga nespausdinta nuo 2013 m. gegužės mėnesio, nurašymo aktai nespausdinti nuo 2011 m. rugsėjo 9 dienos, užpajamavimo aktai nespausdinti nuo 2011 m. gruodžio 27 dienos. Pranešimo lape yra atsakovės padarytas įrašas, jog dokumentai nebuvo atspausdinti, nes direktorius neskyrė lėšų kanceliarinėms prekėms. Nustatytais terminais dokumentai nebuvo pateikti, todėl 2013-12-04 įsakymu Nr. 2013/12 ieškovas pareikalavo atsakovės R. D. iki 2013-12-09 perduoti UAB „Fabijas“ visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus – tinkamai atspausdintus, sunumeruotus, su priėmimo – perdavimo aktu. Nustatytais terminais atsakovė dokumentų nepateikė, pateikti atsisakė nes buvo nedarbingumo laikotarpyje, nuo 2013-12-02 iki 2013-12-10 darbe nebuvo. Iš 2013-12-10 pranešimo apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius matyti, kad šis laikotarpis žymėtas kaip pravaikšta. Įmonės direktoriaus 2013-12-10 įsakymu Nr. 2013/12 su atsakove darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalį (punktas nenurodytas). Pagal ieškovės paaiškinimą dokumentai buvo pateikti po darbo sutarties nutraukimo su atsakove. Ieškovės paaiškinimais, kadangi atsakovė nesudarė balanso, kurio reikėjo gauti paskolai iš banko bei nepateikė kitų dokumentų, ieškovė kreipėsi į UAB „ Fabijas“ . 2013-12-11 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės 2010 m. – 2013 m. spalio mėnesio laikotarpio finansinių dokumentų bendros patikros, šios sutarties pagrindu UAB „Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkos vertinimą, o už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-02-03 sumokėjo 2500,00 Lt pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. FAB0000006. 2014-01-03 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės finansinių dokumentų už 2010 m. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpį detalios patikros, šios sutarties pagrindu UAB“ Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų detalų tvarkos patikrinimą, o už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-03-31 sumokėjo 4000,00 Lt pagal 2014-03-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. FAB0000009.

Telšių skyriaus darbo ginčų komisija 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 konstatavo, kad atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kur pasakyta: „informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Dėl atsakovės veiksmų, ieškovei laiku nebuvo pateikta reikalaujama informacija, o pateikti dokumentai nebuvo tinkami vartotojams, dėl ko ieškovė buvo priversta samdyti kitą asmenį, kuris privalėjo atlikti darbą. Įvertinus bylos medžiagą kitas reikšmingas bylai aplinkybes komisija padarė išvadą, kad visos sąlygos numatytos LR DK 246 straipsnyje dėl ribotos materialinės atsakomybės atsiradimo yra, todėl atsakovei taikytinos LR DK 254 straipsnio nuostatos. Komisija priėmė sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, t. y. 940,00 Lt. Atsakovė šio sprendimo neskundė, sumokėjo ieškovei 940,00 Lt. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko, motyvuodama tuo, jog atsakovė turi atlyginti visą ieškovės patirtą žalą.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas galioti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir atmesdamas ieškinį netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas dėl ieškovės materialinės atsakomybės. Ieškovė būdama buhalterinės apskaitos tvarkymo specialistė negalėjo nežinoti buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Dirbdama nuo 2011-10-28 iki 2013-12-11 ieškovės bendrovėje finansininke tyčia nepildė, nerašė, neformino konkrečių dokumentų dėl ko ieškovė patyrė žalą ir galėjo patirti dar didesnę. Atsakovės veiksmai padaryti netiesiogine tyčia ir yra pagrindas atlyginti materialinę žalą visiškai. Įstatymo leidėjas LR DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodydamas kaltės formą (tyčią), neskiria ar tai turi būti tiesioginė ar netiesioginė tyčios formos rūšis. Akivaizdu, kad veika gali būti padaryta kaip tiesioginė tyčia, taip ir netiesiogine tyčia. O tai yra pagrindas atlyginti materialinę žalą visiškai.

Atsakovė nesutikdama, kad jos darbo trūkumai yra tyčiniai, nurodė, kad jie atsirado dėl direkto­riaus kaltės ir galėjo būti ištaisyti, jeigu jis būtų pateikęs jai visus elektroninei apskaitai reikalin­gus dokumentus ir kanceliarines priemones popierinei ataskaitai pagaminti bei nustatęs terminą šiam darbui atlikti. Atsakovės aiškinimu 2013-11-22 vakare įmonės direktorius atvežė į jos namus įmonės sąskaitas, paprašė per savaitgalį parengti bandomąjį balansą. Atsakovė nurodė, kad dėl prastos sveikatos būklės ji negalėjo paruošti balanso ir dėl to tarp direktoriaus ir jos kilo konfliktas. 2013-11-26 atsakovė vyko į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, ką patvirtina byloje pateikta medicininė pažyma. Atsakovės aiškinimu direktorius išsivežė daugumą jos namuose laikytų įmonės dokumentų, nebe­reikalavo sutvarkyti balanso, užbaigti tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą teigdamas, kad viską padarys jo draugas G. M.. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-12-04 įsakymu Nr. 2013/12 R. D. įpareigota visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus perduoti UAB „Fabijas“ direktoriui M. iki 2013-12-09 pagal perdavimo priėmimo aktą. Pateiktas 2013-12-05 pašto kvitas dėl išsiuntimo R. D.. (Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos medžiaga Nr. APS-113-4864/2014). Atsakovė nuo 2013-12-02 iki 2013-12-10 buvo nedarbingumo laikotarpyje. 2013-12-10 įsakymu Nr. 2013/12 su atsakove darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalį (punktas nenurodytas). Įsakyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsižvelgdamas į darbo tvarkos pažeidimus dėl savavališko atleidimo be direktoriaus įsakymo 2013-11-25, 2013-11-27 įsakymo Nr. 2013-/11 dėl duomenų ir dokumentų perdavimo, netinkamo įvykdymo, pateikto pranešimo 2013-11-29 nevykdymo, be rimtos priežasties pasiaiškinimo, neatvykimo į darbą nuo 2013-12-02 iki 2013-12-10 dienos, dėl buhalterinės apskaitos vedimo nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 13 straipsnio, Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio VMĮ išaiškinimo, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimais, taip pat dėl buhalterių profesionalų etikos kodekso A dalies 130 skyriaus, C dalies 330 skyriaus reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pareikalavusi atsakovės sutvarkyti prašomus dokumentus, pasiaiškinti dėl nesutvarkytų, neatspausdintų dokumentų dėl nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų skundusi darbdavio sprendimą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė nurodė, kad su pareiginiais nuostatais atsakovė nesupažindinta, nes tokių įmonėje nėra, taip pat nėra vidaus darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinės sutarties.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viena iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Teismas nustatė, kad atsakovė tvarkė ieškovės, kaip ūkio subjekto, apskaitą, į kurią privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad iš 2014-02-17 bendro ir detalaus patikrinimų nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, padarė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, kurie susiję su kuro apskaitos, skolų sudengimo, deklaracijų pildymo ir tvarkymo netikslumais, finansinių dokumentų įtraukimu į apskaitą, reikiamų dokumentų neatspausdinimu ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturėjo pareigybės aprašymo, tačiau teismo vertinimu akivaizdu, jog visi šie veiksmai tiesiogiai susiję su finansininkės pareigomis, atsakovė patikrinimo aktų neginčijo, todėl teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė netinkamai vykdė darbines pareigas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu jei atsakovė būtų tinkamai tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą ir nebūtų praradusi įmonės vadovo pasitikėjimo, nebūtų prireikę atlikti buhalterinės apskaitos patikrinimų, tuo labiau, jog įmonė yra maža ir jai neprivalomas auditas ar kitokio pobūdžio patikrinimai, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir įmonei padarytos žalos egzistuoja.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad atsakovė sutiko su darbo ginčų komisijos argumentais, sprendimu, priėmus sprendimą sumokėjo 940,00 Lt turtinės žalos, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl materialinės darbuotojo atsakomybės pagrįstai analizavo dėl atsakovės kaltės formos ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nesiekė tyčia klaidingai tvarkyti dokumentus, o pažeidimai atlikti dėl nerūpestingo, neatidaus pareigų atlikimo. Nors apeliantė teigia, kad patikrinimų metu buvo nustatyta, jog atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tyčia nepildė ilgalaikio turto kortelių, nusidėvėjimo kortelių, suderinimo aktų, neteisingai pildė PVM deklaracijas, skolos patvirtinimo dokumentus, neteisingai pajamavo kurą ir kt., tačiau nepaisant to, kad byloje pateikti duomenys apie nustatytus trūkumus, teismui nėra pagrindo išvadai, kad byloje pateikti duomenys neabejotinai patvirtina atsakovės tyčinius veiksmus. Sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis ir kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepateisina atsakovės atliktų pažeidimų, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą, bet pritartina teismo pozicijai, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) bei už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, konkrečiu atveju ieškovė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis). Apeliacinio teismo pažymėtina, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Iš esmės keldamas reikalavimus darbuotojams, pats vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė dirbo savo gyvenamojoje vietoje ir tik dvi valandas per dieną. Dėl konkrečių jos darbo funkcijų nebuvo susitarta, atsakovės aiškinimu buvo prašoma sudaryti balansą per savaitgalį, taip pat ir ta aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas net dėl darbo priemonių, konkrečiu atveju dėl popieriaus dokumentams atspausdinti, dėl ko viena šalis teigia, kad direktorius neskyrė lėšų, o direktorius teigia, kad darbuotoja nekėlė šio klausimo, patvirtina, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl darbo priemonių, konkrečių funkcijų, jų apimties ir kt., ir kaip minėta su atsakove nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Todėl sprendžiant dėl konkrečios žalos dydžio vertintina ir tai, ar žalą ieškovė patyrė išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pvz. nerašė, neformino nurašymo aktų nuo 2011 m. pabaigos, neformino užpajamavimo aktų nuo 2011 m. pabaigos ir kt., tačiau direktorius nepareikalavo atlikti konkrečias funkcijas, nereiškė reikalavimų savalaikiai pašalinti atsakovės darbo trūkumų, byloje nėra duomenų, kad iki kilusio konflikto būtų reikštos atsakovei pretenzijos ir kt. Nors kaip minėta vadovas privalo užtikrinti, kad jo vadovaujama įmonė veiklą vykdytų pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad materialinė atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Materialinės atsakomybės sąlyga – žala reiškia tiesioginę žalą ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Dar viena būtinoji materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams, jo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Kiekviena darbuotojo kaltės forma ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (pvz. 2011 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011). Žala, kaip materialinės atsakomybės atsiradimo sąlyga gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys. Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotą ir visišką. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad DK 256 yra nustatyti aiškūs reikalavimai visiškos materialinės sutarties formai – ši sutartis turi būti sudaroma raštu, joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Su atsakove tokio pobūdžio sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė pažeidimus atliko dėl neatidumo, neatsargumo, o ne dėl tyčios, atsakovė neatliko nusikalstamos veikos, neprarado įmonės turto, todėl nėra DK 255 straipsnyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių visiškai darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovės veiksmai, jos netinkamas dokumentų forminimas ir neįforminimas ieškovei galėjo sukelti labai rimtas pasekmes. Kad dėl atsakovės veiksmų negalima būtų nustatyti (visiškai ar iš dalies) bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėta, kad iki kilusio konflikto byloje nepateikta duomenų, kad atsakovei buvo pareikštos pretenzijos iš darbdavio, ar iš valstybinių institucijų dėl įmonės tvarkomos buhalterinės apskaitos, nėra duomenų dėl nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir kt. Bylos duomenimis ieškovė kreipėsi į UAB „ Fabijas“ ir 2013-12-11 sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės 2010 m. – 2013 m. spalio mėnesio laikotarpio finansinių dokumentų bendros patikros, šios sutarties pagrindu UAB „Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkos vertinimą, o už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-02-03 sumokėjo 2500,00 Lt. 2014-01-03 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės finansinių dokumentų už 2010 m. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpį detalios patikros, šios sutarties pagrindu UAB“ Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų detalų tvarkos patikrinimą, ir už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-03-31 sumokėjo 4000,00 Lt. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovė nebuvo supažindinta su tikrinimo išvadomis, neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl trūkumų, galimybės ištaisyti nustatytų trūkumų. Atsakovė buvo atleista iš darbo, o patikrinimai ir išvados pateiktos po jos atleidimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad su atsakove darbo sutartis sudaryta 2011-10-28, ieškovė inicijavo patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m., kai atsakovė pas ieškovę dar nedirbo. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, darbų apimties, paslaugų kainų ir kt. Ieškovė neteikė į bylą duomenų kodėl buvo atliktas patikrinimas už visą laikotarpį nuo 2010 m. ir kokiu pagrindu prašoma iš atsakovės priteisti visas patirtas ieškovės išlaidas už suteiktas UAB „Fabijas“ paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė įmonėje dirbo tik dvi valandas per dieną, o įmonės vadovas, turėdamas pareigą kontroliuoti finansininkės darbą, šios pareigos neįvykdė, ir buhalterinės apskaitos tikrinimą pavedė UAB „Fabijas“, kuri atlikusi patikrinimus ir šiuo metu tvarko ieškovės buhalterinę apskaitą i,r apeliacinio teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 priteista iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių suma, t. y. 940,000 Lt yra pakankama žalai, padarytai dėl atsakovės kaltės atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės pareikštų reikalavimų. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimas Nr. DGKS-2308 yra pagrįstas, o ieškovės ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Todėl dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. 151 b.l.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, skunde dėstomus argumentus, daro išvadą, kad išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl yra pagrįstos tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovei R. D. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsakovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius