- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2376-832/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- UAB „Raimeda“
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Vidas Peikštenis
dalyvaujant ieškovės UAB „Raimeda“ direktoriui R. G., ieškovės atstovui advokatui Jurijui Malininui, atsakovei R. D., jos atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raimeda“ ieškinį atsakovei R. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Raimeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimą Nr. DGKS-2308 ir priteisti iš atsakovės 6500,00 Lt turtinės žalos, 1000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė dirbo ieškovės įmonėje finansininkės pareigose, tačiau netinkamai vykdė darbines funkcijas – aplaidžiai, klaidingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikė direktoriui bandomojo balanso, be to, pasinaudodama generatoriumi pati save atleido iš darbo, tad direktoriui teko anuliuoti šį atleidimą. Pažymėjo, jog 6500,00 Lt žala buvo patirta, kuomet ieškovė pasisamdė įmonę UAB „Fabijas“ ištaisyti atsakovės netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos klaidas, todėl ieškovė nesutinka su Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo ieškovės naudai buvo priteista tik 940,00 Lt (t. y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) suma žalos atlyginimui, ir prašo iš atsakovės priteisti visą patirtą žalą (17-20 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog jau yra sumokėjusi ieškovei 940,00 Lt žalos atlyginimui pagal 2014-05-07 Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2308, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš jos likusias ieškovės patirtas išlaidas buhalterinių dokumentų tikrinimui ir nustatytų neatitikimų ištaisymui yra nepagrįstas, nes ji nebuvo su ieškove sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir jokių tyčinių veiksmų tvarkydama ieškovės buhalterinę apskaitą neatliko. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti žala yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, nes 2014-02-17 buhalterinės apskaitos ir dokumentų detaliame tvarkos patikrinime yra nurodytos tik pastabos, tačiau nėra nustatyta, jog ieškovei akte išvardintais veiksmais buvo padaryta žala. Atsakovė pažymi, jog iš darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad ieškovė reikalavo išieškoti iš jos 2500,00 Lt už atliktą preliminarų įmonės buhalterinių dokumentų patikrinimą ir 4000,00 Lt už atliktą tos pačios įmonės buhalterinių dokumentų korektūrą, tuo tarpu iš pridėtos prie ieškinio 2014-01-03 sutarties ir 2014-03-21 kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė pastaruoju mokėjimo dokumentu sumokėjo UAB ‚Fabijas“ 4000,00 Lt ne tik už buhalterinių dokumentų ištaisymą, bet ir už jų patikrinimą, nors už šią paslaugą jau buvo sumokėta 2500,00 Lt pagal tiksliai neįvardintą finansinį dokumentą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog UAB „Fabijas“ buvo pasamdyta po atsakovės vesti ieškovės buhalterinės apskaitos, todėl savaime suprantama, jog prisiimdama šį darbą, UAB „Fabijas“ turėjo savo lėšomis sutikrinti dokumentus. Atsakovė nurodė, jog 2013-11-26 ją iš darbo atleido direktorius R. G., o ne ji pati savavališkai, kaip nurodoma ieškinyje, nes ji neturėjo įgaliojimų pateikti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jokių pranešimų. Atsakovė paaiškino, jog 2013-11-22 vakare įmonės direktorius atvežė į jos namus įmonės sąskaitas, paprašė per savaitgalį parengti bandomąjį balansą, kad galėtų savo draugui G. M. (UAB „Fabijas“ direktoriui) pasiūlyti perimti įmonės buhalterinę apskaitą, apie susitarimus su kredito unija dėl paskolos gavimo direktorius nekalbėjo, nes UAB ‚Raimeda“ jau ir taip turėjo paėmusi paskolų. Dėl prastos sveikatos būklės atsakovė negalėjo paruošti balanso, tad 2013-11-27 tarp direktoriaus ir jos kilo konfliktas, ir atsakovė buvo 2013-11-26 atleista iš darbo, o 2013-11-27 direktorius atleidimą atšaukė ir 2013-12-11 atleido ją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (44-46 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, patikslino ieškinio sumą – sumažino turtinės žalos reikalavimą nuo 6500,00 Lt iki 5560,00 Lt, nes atsakovė yra sumokėjusi 940,00 Lt, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos. Ieškovės direktorius nurodė, jog 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jis paprašė atsakovės padaryti bandomąjį balansą, nes jo reikėjo dėl paskolos savivarčiui įsigyti paėmimo. Atsakovei delsiant pateikti balansą, direktoriui kilo abejonė, kad buhalterinė apskaita gali būti netinkamai vedama, todėl paprašė UAB „Fabijas“ padaryti preliminarų patikrinimą pagal 2013-12-11 sutartį, vėliau buvo atliktas detalus patikrinimas ir atliktų netikslumų sutvarkymas pagal 2014-01-03 sutartį. Detalaus patikrinimų rezultatai buvo įforminti 2014-02-17 patikrinimo aktu. Patikrinimų metu buvo nustatyta, jog atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą – tyčia nepildė tam tikrų dokumentų – ilgalaikio turto kortelių, nusidėvėjimo kortelių, suderinimo aktų, neteisingai pildė PVM deklaracijas, skolos patvirtinimo dokumentus, neteisingai pajamavo kurą ir kt. Nurodė, jog jei atsakovė būtų teisingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, nebūtų reikėję samdytis firmos atliktiems trūkumams ištaisyti, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos. Akcentavo, jog finansininkas yra asmuo, kuriam keliami specifinių žinių reikalavimai, todėl atsakovė, netinkamai vykdydama pareigas, žalą ieškovei padarė tyčiniais veiksmais. Dėl šių aplinkybių egzistuoja visos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovės atstovas papildomai paaiškino, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo sumokėtos sumos specializuotai įmonei ir atsakovės atliktų veiksmų. Atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigų ne dėl savo kaltės – atsakovės darbo vieta buvo jos namuose, įmonė neduodavo jai lėšų kanceliarinėms prekėms įsigyti, todėl tam tikri dokumentai liko neatspausdinti. Įmonės vadovas ne laiku pateikdavo ar nepateikdavo kai kurių dokumentų, todėl jie ir nebuvo suvesti tinkamai, tad atsakovė tinkamai vykdė visas funkcijas, o atsakovės sumokėta 940,00 Lt suma yra pakankama (ir gal netgi per didelė) ieškovės esą patirtai žalai atlyginti.
Liudytojas G. M. nurodė, jog kuras nurašomas pagal ataskaitą mėnesio pabaigoje, paaiškino, jog buhalterinės apskaitos dokumentai privalo būti perkelti iš kompiuterinių laikmenų į popierinį variantą, kad juos patvirtintų direktorius, nes tik vadovo patvirtinti dokumentai yra tinkamai apskaityti. Kuro nurašymo aktai įmonėje nebuvo atspausdinti, tad jie nebuvo patvirtinti vadovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-28 ieškovė UAB „Raimeda“ ir atsakovė R. D. pasirašė darbo sutartį Nr. 4, kuria susitarė, jog atsakovė 2 valandas per dieną dirbs ieškovės vyr. finansininke. 2013 m. lapkričio mėnesį, kilus tarpusavio ginčams tarp atsakovės ir darbdavio dėl bandomojo balanso paruošimo, 2013-11-29 įmonės direktorius pateikė atsakovei raštu pranešimą dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, prašydamas iki 2013-12-03 pateikti UAB „Fabijas“ direktoriui G. M. trūkstamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pranešimo pastabose nurodyta, kad kasos knyga nespausdinta nuo 2013 m. gegužės mėnesio, nurašymo aktai nespausdinti nuo 2011 m. rugsėjo 9 dienos, užpajamavimo aktai nespausdinti nuo 2011 m. gruodžio 27 dienos. Pranešimo lape yra atsakovės padarytas įrašas, jog dokumentai nebuvo atspausdinti, nes direktorius neskyrė lėšų kanceliarinėms prekėms. Nustatytais terminais dokumentai nebuvo pateikti, todėl 2013-12-04 įsakymu Nr. 2013/12 ieškovas pareikalavo atsakovės R. D. iki 2013-12-09 perduoti UAB „Fabijas“ visus su UAB „Raimeda“ susijusius dokumentus – tinkamai atspausdintus, sunumeruotus, su priėmimo – perdavimo aktu. Nustatytais terminais atsakovė dokumentų nepateikė, nuo 2013-12-02 iki 2013-12-10 darbe nebuvo. Iš 2013-12-10 pranešimo apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius matyti, kad šis laikotarpis žymėtas kaip pravaikšta. Įmonės direktoriaus 2013-12-10 įsakymu Nr. 2013/12 su atsakove darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3 d., punktas nenurodytas.
2013-12-11 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės 2010 m. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpio finansinių dokumentų bendros patikros (67-68 b. l.), šios sutarties pagrindu UAB „Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkos vertinimą (69-73 b. l.), o už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-02-03 sumokėjo 2500,00 Lt pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. FAB0000006 (86, 88 b. l.). 2014-01-03 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Fabijas“ dėl įmonės finansinių dokumentų už 2010 m. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpį detalios patikros (74-75 b. l.), šios sutarties pagrindu UAB “Fabijas“ 2014-02-17 paruošė buhalterinės apskaitos ir dokumentų detalų tvarkos patikrinimą (76-85 b. l.), o už darbus ieškovė bendrovei „Fabijas“ 2014-03-31 sumokėjo 4000,00 Lt pagal 2014-03-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. FAB0000009 (87, 88 b. l.). Ieškovė teigia, jog šias išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, todėl prašo priteisti jas iš atsakovės kaip žalos atlyginimą.
Telšių skyriaus darbo ginčų komisija 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 konstatavo, jog atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl, nesant su darbuotoja sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, remiantis DK 254 straipsniu, priteisė ieškovei iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, t. y. 940,00 Lt. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutinka, motyvuodama, jog atsakovė turi atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, todėl byloje spręstinas klausimas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo ir jos ribų nustatymo.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Be to, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).
Viena iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, kaip finansininkė, tvarkė ieškovo, kaip ūkio subjekto, apskaitą, į kurią privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Iš 2014-02-17 bendro ir detalaus patikrinimų nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, padarė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, kurie susiję su kuro apskaitos, skolų sudengimo, deklaracijų pildymo ir tvarkymo netikslumais, finansinių dokumentų įtraukimu į apskaitą, reikiamų dokumentų neatspausdinimu ir pan. Atsakovė neturėjo pareigybės aprašymo, tačiau akivaizdu, jog visi šie veiksmai tiesiogiai susiję su finansininkės pareigomis. Patikrinimo aktai nėra atsakovės ginčijami, todėl laikytina, jog patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė netinkamai vykdė darbines pareigas.
Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Ieškovė kaip patirtą žalą nurodo 6500,00 Lt sumą, išleistą už buhalterinės apskaitos bendrą ir detalų patikrinimą.
Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei atsakovės veiksmų, pažymėtina, jog gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Jei atsakovė būtų tinkamai tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą ir nebūtų praradusi įmonės vadovo pasitikėjimo, nebūtų prireikę atlikti buhalterinės apskaitos patikrinimų, tuo labiau, jog įmonė yra maža ir jai neprivalomas auditas ar kitokio pobūdžio patikrinimai, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir įmonei padarytos žalos egzistuoja.
Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Iš patikrinimų aktų, ieškovės bei atsakovės paaiškinimų, liudytojo paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovės kaltės forma negali būti laikoma tyčia, nes atsakovė nesiekė tyčia klaidingai tvarkyti dokumentus; pažeidimai atlikti dėl nerūpestingo, neatidaus pareigų atlikimo, tad atsakovės kaltės forma yra neatsargumas. Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis, todėl būtina atsižvelgti į kai kurias konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes – atspausdinti visus reikiamus dokumentus atsakovei kliudė kanceliarinių prekių stygius, tinkamai suvesti dokumentus į apskaitą atsakovei kliudė ne visada laiku dokumentus pateikiantis įmonės vadovas – šios aplinkybės nepateisina atsakovės atliktų pažeidimų, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą, tačiau minėtos aplinkybės yra pagrindas peržvelgti atsakovės materialinės atsakomybės ribas, tuo labiau, jog už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) bei už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis).
Pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas už darbdaviui padarytą žalą paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytą žalą atlyginti visiškai, tačiau ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą (Darbo kodekso 254 straipsnis). Visiška materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. DK 256 yra nustatyti aiškūs reikalavimai visiškos materialinės sutarties formai – ši sutartis turi būti sudaroma raštu, joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Su atsakove tokio pobūdžio sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė pažeidimus atliko dėl neatidumo, neatsargumo, o ne dėl tyčios, atsakovė neatliko nusikalstamos veikos, neprarado įmonės turto, todėl nėra DK 255 straipsnyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių visiškai darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Telšių skyriaus darbo ginčų komisija 2014-05-07 sprendimu Nr. DGKS-2308 priteisė iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą, t. y. 940,000 Lt, žalai atlyginti, teismas sprendžia, jog šios sumos užtenka žalai, padarytai dėl jos kaltės, atlyginti. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog tarp patirtos žalos (6500,00 Lt) ir atsakovės veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė įmonėje dirbo tik dvi valandas per dieną, o įmonės vadovas, turėdamas pareigą kontroliuoti finansininkės darbą, šios pareigos neįvykdė, ir buhalterinės apskaitos tikrinimą pavedė UAB „Fabijas“, kuri atlikusi patikrinimus, šiuo metu tvarko ieškovės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į viršiau išdėstytas aplinkybes, remiantis darbo sutarties šalių interesų proporcingumo principu, DK 254 straipsniu, konstatuotina, jog Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimas Nr. DGKS-2308 yra pagrįstas, tad ieškovės ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus – atsisakė ieškinio dalyje dėl 940,00 Lt turtinės žalos, nes šią sumą atsakovė jau yra atlyginusi ieškovei, ir dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis), ir ieškovei grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto nuo 1940,00 Lt ieškinio sumos, t. y. 43,65 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų – 2600,00 Lt už atsiliepimo suruošimą ir 400,00 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose (57-58 b. l., I t.). Teismų praktikoje pažymima, jog prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neturi viršyti rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85. Taip pat pažymima, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis už atsiliepimo paruošimą (3000,00 Lt) neviršija rekomenduotino dydžio, ir nėra neprotingai didelės. Juo labiau, kad pati ieškovė advokatui, neruošusiam procesinio dokumento (ieškinio) sumokėjo 2420 Lt vien už susipažinimą su bylos medžiaga, o už kiekvieną posėdį mokėjo po 605 Lt. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių kiekį ir trukmę, nustato, kad pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 3000,00 Lt (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,
nusprendė:
Nutraukti civilinę bylą pagal UAB „Raimeda“ ieškinį atsakovei R. D. dalyje dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos ir 940,00 Lt turtinės žalos priteisimo, o likusioje dalyje ieškinį atmeti.
Palikti galioti Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-07 sprendimą Nr. DGKS-2308.
Priteisti iš ieškovės UAB „Raimeda“ 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) (arba 868,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovei UAB „Raimeda“ 43,65 Lt (keturiasdešimt tris litus 65 ct) (arba 12,64 Eur) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.