Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad bendras šalių gyvenimas nebuvo darnus, jį lydėjo barniai, išryškėjo charakterių skirtumai. Šalys jau 20 metų nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja, neturi bendrų interesų. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, privalomai registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo šalys neįgijo.

2014-03-06 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovei ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsileipimo pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį įteikti asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra registruotas juridinis faktas, jog atsakovė turi nuomos teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas turi nuomos teisę į butą, esantį butą esantį, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Jokio kitos registruotino turto šalys neturi. Šalys į viena kitos daiktines teises nepretenduoja.

Ieškovas byloje teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys jau 20 metų negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja. Kaip matyti, per šiuos metus nei viena iš šalių nesiekė atnaujinti santuokinių ryšių, tuo pačiu abi šalys nesikreipė ir į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šalys faktiškai gyveno atskirai 20 metų, ir juos tenkino esama situacija. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovės asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, jos pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Iš bylos duomenų nėra galimybių nustatyti, kuris iš sutuoktinių paliko šeimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė –K., atsakovei – K.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. (b. l. 10). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą priteisti valstybei iš atsakovės 120 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos 120 Lt valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. K. palikti pavardę – K., atsakovei J. K. palikti pavardę – K.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 120 Lt (šimtą dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.