- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-102-775/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir termino savavališkos statybos padariniams šalinti pratęsimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. K. (toliau – pareiškėja) prašė atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-240113-00006, Nr. PNSSP-30-240113-00007, Nr. PNSSP-30-240113-00006 (toliau – privalomieji nurodymai) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti; 2) pratęsti 2024 m. sausio 13 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus vieneriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl termino savavališkos statybos padariniams šalinti pratęsimo nutarė perduoti nagrinėti pagal teismingumą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVP įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pagal kurį dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui asmuo gali kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas pratęsti suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, inspekcija, suinteresuotas asmuo) privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus turi būti sprendžiamas inspekcijoje arba Regiono administraciniame teisme, o ne Klaipėdos apylinkės teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir perdavė civilinę bylą pagal teismingumą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja S. K. (toliau – apeliantė) Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį prašo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog apeliantės pareiškimas nenagrinėtinas teismų CPK nustatyta tvarka, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.
6.2. Pagal TPSŽNVP įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
6.3. Apeliantė nurodė, kad Vakarų Lietuvos departamentas 2024 m. liepos 4 d. priėmė sprendimus dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminų pratęsimo, kuriais privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai pratęsti iki 2024 m. spalio 13 d. 2024 m. spalio 8 d. apeliantė pakartotinai pateikė prašymą inspekcijai pratęsti 2024 m. sausio 13 d. privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, tačiau 2024 m. spalio 15 d. apeliantės prašymas netenkintas, kadangi privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą inspekcija jau vieną kartą pratęsė. Todėl apeliantė 2024 m. spalio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą pratęsti 2024 m. sausio 13 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 1 metams. Teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl statybų įteisinimo termino pratęsimo, kadangi pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Teismas išaiškino, jog siekiant įteisinti savavališką statybą, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.
6.4. Teismas nevertino apeliantės prašymo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti. Pateiktu skundu apeliantė neskundžia inspekcijos sprendimo, kuriuo nepratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, nagrinėjamu atveju apeliantė pirmiausia kelia klausimą dėl atnaujinimo įstatymų nustatyto termino prašymui dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti. Apeliantės sutinka, kad yra praleidusi terminą pateikti prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas, pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais, todėl apeliantė ir teikia reikalavimą teismui dėl šio termino atnaujinimo.
6.5. Apeliantė pažymėjo, kad specialioji teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. T-47/2020 išaiškino, jog klausimas dėl termino atnaujinimo nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka. Tai suponuoja išvadą, kad TPSŽNVP įstatymui nenustatant terminų atnaujinimo tvarkos (instituto), turi būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo tvarką. Remdamasis šia nutartimi, Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendime išaiškino, kad tokiais atvejais asmenims visgi nėra užkertamas kelias siekiui įteisinti savavališką statybą teismui atnaujinus terminą civilinėje byloje. Todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju aktuali administracinių teismų formuojama praktika dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl TPSŽNVP įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau minėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Jam pasibaigus, asmuo praranda teisę privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti teismine tvarka.
7.2. Iš nurodytos teismų praktikos akivaizdu, kad apeliantės prašymas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, iš viso neturėtų būti nagrinėjamas teisme, nes teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, o minėto termino atnaujinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teismas turi teisę atnaujinti tik tuos terminus, kurių atnaujinimą reglamentuoja teisės aktai, t. y. teismas sprendžia tik dėl tokių terminų, kurie nėra naikinamieji, atnaujinimo. Šiuo atveju prašomas atnaujinti terminas, nesant teisės aktuose įtvirtinto tokio termino atnaujinimo instituto, yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.
7.3. TPSŽNVP įstatyme įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK ir ABTĮ įtvirtintų normų, reglamentuojančių procesinių terminų pratęsimą ir atnaujinimą, atžvilgiu, todėl jos, o ne bendrosios normos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams. Todėl šiuo atveju, neturėtų būti taikytina CPK XXXVIII skyriuje nustatytų terminų atnaujinimo tvarka, nes privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas TPSŽNVP įstatyme, įtvirtinant aiškią įstatymo leidėjo valią numatyti tik privalomųjų nurodymų pratęsimą, bet ne ir jų atnaujinimo galimybę, todėl ši tvarka negali būti dubliuojama, taikant CPK normas ir apeinant specialiajame įstatyme nustatytą tvarką.
7.4. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai, kuriais keliamas tik reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos įsitikinimu, teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui, teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą, todėl skundžiama nutartis perduoti pagal teismingumą bylą nagrinėti administraciniam teismui yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. CPK 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
12. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad apeliantė pareiškimu pirmiausia prašė atnaujinti įstatymų nustatytą terminą paduoti prašymą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo ir tenkinus ši reikalavimą, pratęsti 2024 m. sausio 13 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus vieneriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės reikalavimas pratęsti inspekcijos, privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus turi būti sprendžiamas inspekcijoje arba Regiono administraciniame teisme, tačiau su šiuo teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
14. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir jo pratęsimas yra reglamentuotas TPSŽNVPĮ, kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per VTPSI nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. VTPSI šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
15. Kreipimąsi į VTPSI dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo reglamentuoja TPSŽNVPĮ 11 straipsnio 8 dalis, kuri taip pat numato, kad jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, <...>, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, <...> asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į VTPSI su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. <...> Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
16. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas apeliantei jau buvo pratęstas inspekcijos sprendimu iki 2024 m. spalio 13 d. 2024 m. spalio 8 d. apeliantė pakartotinai pateikė prašymą inspekcijai pratęsti 2024 m. sausio 13 d. privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, tačiau 2024 m. spalio 15 d. apeliantės prašymas netenkintas, kadangi privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą inspekcija jau vieną kartą pratęsė.
17. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, ginčai, kuriais keliamas tik privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, yra teismingi administraciniam teismui (žr. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-26/2025, 2020 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2020, 2017 m. birželio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2017 ir jose nurodytą praktiką).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad yra praleidusi teisiniame reglamentavime nustatytą terminą pateikti prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, todėl pirmiausia teismui teikė reikalavimą atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir tik tuomet spręsti prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo visiškai nesprendė ir dėl jo nepasisakė.
19. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimu 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-47/2020, tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali būti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais. Dėl šios priežasties kolegija nurodo, kad termino atnaujinimo klausimas, nors ir skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atnaujinimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju, apeliantės reiškiami reikalavimai nėra susiję vien tik su privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimu, kadangi pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl apeliantės prašymo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą paduoti prašymui dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.
21. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, apeliantės reikalavimas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui paduoti dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, turi būti išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.
22. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų rūšinį teismingumą, todėl nepagrįstai bylą perdavė nagrinėti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Vadovaujantis nurodytu, atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktai).
23. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime išdėstyti argumentai dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, kadangi dėl jų pagrįstumo ir vertinimo bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti bylos teismingumo klausimą iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.