Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š., atstovaujančios pagal įstatymą nepilnamečio E. Š. interesus, prašymą dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. Š., A. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. Š. (toliau – pareiškėja, įstatyminei atstovei), atstovaujanti pagal įstatymą nepilnamečio E. Š. (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) interesus, prašė atnaujinti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti jo tėvo D. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Suinteresuotas asmuo D. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantės vertinimu, pareiškėjos pateikta pažyma apie jos pajamas, neatspindi visų jos gaunamų pajamų, joje nenurodytos išmokos vaikams ir sugyventinio – antrojo vaiko tėvo teikiama finansinė parama, kuris iš dalies finansavo ir pareiškėjos advokato išlaidas ištuokos byloje. Apeliantės žiniomis, pareiškėja gyvena su sugyventiniu nuosavame name, sugyventinis turi nuosavą verslą, iš kurio pilnai išlaiko pareiškėją ir jos vaikus, turėdama pilną materialinį išlaikymą, ji eilę metų niekur nedirbo. Šią aplinkybę ji pati patvirtino teismo posėdyje, nurodydama, kad kurį laiką vežiojo sūnų į darželį kitame rajone. Todėl pareiškėjos materialinė padėtis, priešingai nei konstatavo teismas, nebuvo sunki.

14.2. Kadangi pareiškėja neturėjo pinigų stygiaus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sunki finansinė padėtis jai sutrukdė nepilnamečio vaiko vardu laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai nebuvo poreikio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skiriamam advokatui, todėl informacijos apie galimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paramą neturėjimas, apeliantės vertinimu, neturėjo įtakos pareiškėjos veiksmams.

14.3. Pareiškėja visą laiką – iki pat kreipimosi į teismą, abejo ar ji nori tai daryti. Apeliantė mano, kad pareiškėjos abejonės ir sutrukdė jai per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, tačiau ši priežastis nelaikytina svarbia. Nors sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, prioritetas teikiamas nepilnamečio interesams, tačiau sprendimą visais atvejais priima nepilnamečio įstatyminis atstovas ar globėjas. Šiuo atveju neabejotina, jog pareiškėja po sūnaus tėvo mirties buvo priėmusi sprendimą nesikreipti dėl palikimo priėmimo ir šį sprendimą pakeitė po metų.

14.4. Aplinkybė, kad pareiškėja neturi pakankamai teisinių žinių tam, kad gautų informaciją apie nemokamą pagalbą, taip pat nelaikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia jai laiku atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. Apeliacines instancijos teismai ne kartą konstatavo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę ir lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pareiškėja gyvena ne gūdžiame kaime, o mieste, turi pakankamą gyvenimišką patirtį, prabėgus metams laiko, sugebėjo ne tik susižinoti, kad galima pasinaudoti nemokamo advokato paslaugomis, bet ir išsiaiškinti, jog galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Todėl taikant sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Kadangi aplinkybės, kurias teismas įvertino kaip svarbias, neegzistavo, apeliantės vertinimu, terminas atnaujintas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

19. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

20. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

22. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimą tenkino ir terminą atnaujino. Apeliantė teigia, kad teismo nustatytos priežastys nebuvo objektyvios ir nesudarė pagrindo pripažinti, kad pareiškėja atstovaujanti nepilnamečio vaiko interesus, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

23. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus, dėl palikimo priėmimo kreipėsi, praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas D. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo baigėsi (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja, sužinojusi apie D. Š. mirtį, 2022 m. kovo 31 d. išreiškė notarei ketinimą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. praleidusi terminą palikimui priimti.

24. Pažymėtina, kad iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta – į palikimo atsiradimo vietos notarą.

25. Pagrindinėmis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku įgyvendinti jos atstovaujamo nepilnamečio vaiko teisę į palikimo priėmimą, pareiškėja nurodė jos sunkią finansinę padėtį bei teisinių žinių stoką. Pareiškėja teigė, kad dėl to, jog jai pirmiausia reikėjo kreiptis į teismą dėl leidimo priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą ir sužinojusi teisinių paslaugų kainą, ji nusprendė procesą atidėti. Apeliantės vertinimu, pareiškėjos materialinė padėtis, priešingai nei konstatavo teismas, nebuvo sunki, tačiau sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Apeliantė teigdama, kad pareiškėjos materialinė padėtis nebuvo sunki, tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo mokamos periodinės išmokos, kurių vidutinis dydis – 234,41 Eur. 2023 m. vasario 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjai, atsižvelgiant į jos turto ir pajamų lygį, nuspręsta suteikti 100 procentų kompensuojamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinė 100 procentų kompensuojama pagalba pareiškėjai suteikta ir apeliaciniame procese. Šie įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad pareiškėjos turtinė padėtis buvo gera.

26. Apeliantė teigė, kad ne pareiškėjos turtinė padėtis ar teisinių žinių stoka nulėmė tai, kad ji įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, o pačios pareiškėjos abejonės, tačiau sutikti su tuo taip pat nėra pagrindo.

27. Pareiškėja teismui nurodė, kad po D. Š. mirties iš pradžių ji neketino kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu, kadangi jos žiniomis palikėjas savo vardu neturėjo jokio įgyto turto. Tačiau notarei 2022 m. kovo 25 d. informavus, kad D. Š. turtą sudaro 6 000 Eur draudimo išmoka ir 1 650,32 Eur skola, ketinimą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu ji išreiškė jau 2022 m. kovo 31 d. (el. b . 1 t., b. l. 20). 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjos ranka rašytas pareiškimas notarei patvirtina, kad ji notarei savo valią apie palikimo priėmimą vaiko vardu faktiškai išreiškė per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau jo iki galo neįgyvendino dėl jau aptartų aplinkybių, t. y. sunkios turtinės padėties ir teisinių žinių stokos. Kaip pagrįstai nurodė teismas, pareiškėjos pastangos, kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įrodo, kad pareiškėja buvo aktyvi, elgėsi sąžiningai, tokiu būdu siekdama įgyvendinti savo nepilnamečio sūnaus teisę bei teisėtus interesus į atsiradusį palikimą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio, kaip teigia apeliantė.

28. Pažymėtina, kad nepilnametis E. Š. yra pirmos eilės įpėdinis, paveldintis palikėjo tėvo D. Š. turtą (CK 5.11 straipsnis), kuris palikimo atsiradimo metu neturėjo civilinio veiksnumo. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai), nagrinėjamu atveju per pareiškėją. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad nepilnamečio vaiko teisė į tėvo palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jo ar jo įstatyminės atstovės netinkamo veikimo, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko teisės bei jo teisėtus interesus po tėvo mirties gauti palikimo dalį.

29. Pažymėtina, kad pareiškėjos ir mirusiojo D. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo iš D. Š. jo nepilnamečiui sūnui priteistas ir 5 424 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėja teismui nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas vaikui nebuvo mokėtas, tai paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju, D. Š. palikimą sudaro 6 000 Eur draudimo išmoka ir išieškomos skolos, turto arešto masto bendra suma yra 1 650,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmoka yra didesnė už palikėjo skolas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmus palikimą nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, kadangi apsaugant nepilnamečio vaiko interesus galimas turto paveldėjimas pagal apyrašą, be to, tokiu būdu galės būti bent iš dalies kompensuota išlaikymo įsiskolinimo dalis.

30. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti nepilnamečio vaiko teises per įstatyme nustatytą terminą. Nesant pagrindo daryti išvadą, kad nustatytu terminu nesikreipdama į teismą su prašymu dėl leidimo priimti palikimą mirusio nepilnamečio vaiko tėvo vardu, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), teisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir teisingai išsprendė klausimą, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.