Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-73-750/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
e2-73-750/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01518-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Ieškovas
R. C., J. R., Onos E
Trečiasis asmuo
D. R.
Atsakovas
UAB „Notra“
Advokatai
Sigitas Čepas, Vita Litinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-73-750/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01518-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5.; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimanteinė,sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei,

dalyvaujant ieškovei R. C., ieškovų R. C., J. R., O. E. V. atstovui advokatui Sigitui Čepui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Notra“ atstovei (direktorei) L. J., atstovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei,

trečiajam asmeniui D. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. C., J. R., Onos E. V. ieškinį atsakovei UAB „Notra“, trečiajam asmeniui D. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Notra“ ieškovų R. C. naudai 804,18 Eur, J. R. naudai 804,18 Eur ir O. E. V. naudai 2412,54 Eur nuostolių, taip pat 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovai su atsakove 2015-12-19 sudarė nuomos sutartį (toliau- ir sutartis) dėl 64,53 kv.m. bendro ploto patalpų esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duoemnys neskelbtini)) nuomos. Pagal sutarties 2.2 punktą už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atsakovė įsipareigojo mokėti po 2200 Eur nuomos mokestį, o spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario, kovo ir balandžio mėn. atsakovė įsipareigojo mokėti po 379,10 Eur už mėnesį. Minėtos patalpos ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: R. C. 1/5 dalis, J. R. 1/5 dalis, O. E. V. 3/5 dalys. 2016-05-01 susitarimu ieškovai R. C. ir J. R. su atsakove susitarė, kad šiais metais (iki 2016-09-30) už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., taip pat kaip ir už likusius metų mėnesius mokama už nuomą 379,10 Eur. Atsakovė 2018-04-30 pateikė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo konstatuotas nuomos sutarties nutraukimas ir išsikėlimas iš patalpų, kurį ieškovai atsisakė pasirašyti. Pagal sutarties 3.2.9 ir 5.4.2 punktą atsakovė, nutraukiant sutartį savo iniciatyva, privalo informuoti nuomotoją raštu ne vėliau, kaip prieš 4 mėnesius. Atsakovė prieš 4 mėnesius nei vieno iš nuomotojų apie sutarties nutraukimą nei raštu, nei žodžiu neįspėjo.

Ieškovai patalpas (duomenys neskelbtini) naujam nuomininkui išnuomojo nuo 2018-07-01, todėl patalpos 2018 m. gegužės ir birželio mėn. buvo be nuomininkų. Atsakovė 2018-05-28 sumokėjo R. C. 64,45 Eur, 2018-05-29 sumokėjo J. R. 64,45 Eur ir 2018-05-29 sumokėjo O. E. V. 193,40 Eur, iš viso 322,30 Eur ir 57 Eur GPM valstybei. Atsakovei iš anksto neįspėjus ieškovų apie nuomos sutarties nutraukimą, ieškovai patyrė 4020,90 Eur nuostolį (4400 Eur – 379,10 Eur ? 4020,90 Eur), t.y. R. C. negavo 804,18 Eur pajamų, J. R. negavo 804,18 Eur pajamų ir O. E. V. negavo 2412,54 Eur pajamų. O. E. V. mirusios nuomos sutarties šalies A. V. teises ir pareigas perėmė priimdama palikimą pagal 2018-05-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Notra“ pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2016-05-01 tarp šalių buvo sudarytas priedas prie sutarties, kuriame susitarta, jog už visus mėnesius nuomos mokestis bus mokamas vienodo dydžio, t.y. 379,10 Eur už mėnesį. Ieškovai šį faktą pripažįsta, tačiau teigia, jog taip buvo susitarta tik dėl 2016 m. nuomos mokesčio dydžio. Pasirašant nuomos sutarties pakeitimą 2016-05-01 nuomos sutartis galiojo iki 2017-01-01, todėl ir priede dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo buvo aptarta tik 2016 metai. Tačiau 2017-01-01 sutartis buvo pratęsta iki 2017-12-31, o 2018-01-01 susitarimu - iki 2018-12-31. Pratęsiant nuomos sutartį ji buvo pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos pačioje sutartyje ir jos 2016-05-01 priede. Visos sutarties šalys tai pripažino ir nuomos mokesčiai už 2017 m. gegužės-rugsėjo mėnesius taip pat buvo mokami 379,10 Eur dydžio. Todėl ieškovai negali remtis tuo faktu, kad papildomai nebuvo numatyta raštu, jog nuomos mokestis sumažinamas ir naujam nuomos sutarties terminui, nes tą sąlygą patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais. Todėl ir už 2018 m. mokesčio dydis nebūtų pasikeitęs ir, esant pagrindui, nuostoliai ieškovams galėtų būti skaičiuojami tik tokio dydžio.

Raštu įspėti apie nuomos sutarties pasibaigimą nebuvo galima dėl pačių nuomotojų kaltės - jie sutartyje nebuvo nurodę jokių savo kontaktinių duomenų. Visus reikalus dėl nuomos sutarties žodžiu spręsdavo D. R. (R. C. ir J. R. motina, O. E. V. duktė), gyvenanti tame pačiame name, kaip ir nuomojamos patalpos, su ja buvo aptarta ir nuomos sutarties nutraukimas bei data. Apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018-04-30 nuomotojai buvo įspėti 2018 m. sausio mėn. pabaigoje žodžiu per D. R., t.y. prieš tris mėnesius, todėl atsakovė sumokėjo sutartą nuomos mokestį dar ir už 2018 m. gegužės mėn. 2018-04-30 patalpų perdavimo-priėmimo aktas liko nepasirašytas ne dėl to, kad akte buvo įrašytas nuomotojas A. V., kuris buvo miręs.

Nuomininkų ieškovai neturėjo dėl savo kaltės, nes atsisakė keleto potencialių nuomininkų pasiūlymų, tame tarpe buvo atsisakyta UAB „Notra“ direktorės siūlymų vietoj savęs surasti kitus nuomotojus (kurie realiai buvo). Daroma prielaida, kad nuomotojai, iš anksto žinojo apie sutarties nutraukimą ir atsakovės veiklos patalpose pabaigą ir jau turėjo susiradę kitą (dabartinį) nuomotoją. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2018 m. gegužės- birželio mėn. buvo daromas nuomojamose patalpose remontas ir atliekami būsimo nuomininko pareikalauti pertvarkymai, o po to sudaryta nuomos sutartis.

Šalies argumentai

Ieškovė R. C. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį neįspėjusi prieš 4 mėnesius kaip buvo sutarta nuomos sutarties 5.4.2. punkte. Atsakovė išsikraustė 2018-04-30, ieškovai naujus nuomininkus rado nuo 2018-07-01, t.y. ieškovai 2 mėnesius turėjo laisvas patalpas sezono laikotarpiu, kai patalpų nuomos kaina yra didžiausia. Netiesa, kad atsakovė mokėjo po 379 Eur nuomos. Ji sutartos nuomos mokesčio sumos (2200 Eur) skirtumą mokėjo ieškovams grynais. Atsakovės atstovė prašė leisti dalį už patalpų nuomą sumokėti grynais. Netiesa, kad atsakovė negalėjo raštiškai prieš 4 mėnesius pranešti ieškovams apie sutarties nutraukimą. Pastato, kuriame buvo atsakovės nuomojama patalpa, trečiame aukšte gyvena ieškovės tėvai D. R. su V. R., ten taip pat gyveno ir pats ieškovas J. R.. R. C. pati grįždavo kas 2 savaites. Ji lankėsi atsakovės parduotuvėje. Ieškovė O. E. V. taip pat dažnai atvykdavo. Be to, atsakovei žinomi atstovei buvo žinomi ieškovės bei jos šeimos narių elektroninio pašto adresai. Iš V. R. elektroninio pašto atsakovei buvo siųsta nuomos sutartis, iš D. R. elektroninio pašto buvo siunčiamas nuomos sutarties pratęsimas. Su atsakovės direktore L. J. turėjo artimus tarpusavio santykius. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas buvo pateiktas praėjus savaitei po to, kai atsakovė išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Tai, kad atsakovė išsikraustė iš patalpų neįspėjus kaip nurodyta sutartyje yra didelis nuostolis. Atsakovė neteikė duomenų apie būsimus patalpų nuomininkus. Be to norint susirasti nuomininkus reikia laiko siekiant išsiaiškinti ar jie yra mokūs, pastovūs. Patalpų nuoma yra šeimos verslas. 2016 m. buvo sudarytas trumpalaikis susitarimas su atsakove mokėti nuomos po 379 Eur tam, kad įsitvirtintų atsakovės verslas. Jokio pranešimo nei žodžiu, nei raštu apie sutarties nutraukimą iš atsakovės negavo. 2018 metais maždaug birželio mėnesį atsakovės nuomotose patalpose buvo darytas kosmetinis remontas (perdažytos sienos ir pan.). Kai atsakovė balandžio mėnesį išsikraustė iš nuomojamų patalpų tuomet buvo ieškoma nuomininkų. Skelbimus dėjo į įvairius tinklalapius.

Ieškovų atstovas Sigitas Čepas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra įrodytas, todėl prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo D. R. pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei patvirtino, kad tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta sutartis. Be to paaiškino, kad pagal šią nuomos sutartį ieškovams atsakovė 2018 m. gegužės ir birelio mėnesį turėjo sumokėti po 2200 Eur. Atsakovės atstovės L. J. prašymu nuomos mokesčio mokėjimas buvo išskaidytas, t. y. 370 Eur mokama pavedimu, o kita dalis buvo mokama grynais. Buvo tarp šalių susitarimas mokėti mažesnę nuomą tik 2016 metais. Apie tai, kad atsakovė nutraukia nuomos sutartį nepranešė raštu prieš 4 mėnesius kaip numatyta sutartyje. Jis apie tai, kad atsakovė išsikrausto iš nuomojamų patalpų sužinojo 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje. L. J. dirbo šalia esančioje parduotuvėje. Ji nesikreipė dėl ieškovų adreso. Atsakovės atstovė galėjo parašyti įspėjimą ieškovams apie sutarties nutraukimą tuo pačiu adresu, kuriuo buvo nuomojamos patalpos, ar išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau to nepadarė. Po atsakovės išsikraustymo, maždaug birželio mėnesį tose patalpose buvo atliekamas kosmetinis remontas. Šios patalpos vėliau buvo išnuomotos UAB „Klaipėdos duona“. Su šia bendrove 2018-06-15 sudaryta nuomos sutartis, kuri pradėjo dirbti nuo 2018-07-01.

Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovų nebuvo galima raštu įspėti apie sutarties pasibaigimą dėl jų pačių kaltės, kadangi jie nebuvo nurodę jokių savo kontaktinių duomenų Visus reikalus dėl sutarties žodžiu spręsdavo D. R. ( R. C. ir J. R. motina, O.E. V. duktė), gyvenanti tame pačiame name, kuriame buvo ir nuomojamos patalpos, su ja buvo aptarta ir nuomos sutarties nutraukimas ir data. Patys ieškovai R. C. ir J. R. net negyvena Lietuvoje, nors ieškinyje nurodo savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), t.y. savo motinos D. R. adresą. Apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018-04-30 nuomotojai buvo įspėti tų pačių metų sausio mėnesio pabaigoje žodžiu per D. R., t.y. prieš tris mėnesius. Atsakovė sumokėjo sutartą nuomos mokestį dar ir už 2018 m. gegužės mėn. Ieškovai nuomininkų neturėjo dėl savo kaltės, kadangi atsisakė keleto potencialių nuomininkių pasiūlymų. Tai, kad ieškovai iš anksto žinojo, jog apie sutarties nutraukimą patvirtina tai, kad 2018 m. gegužės- birželio mėnesiais nuomojamose patalpose buvo daromas remontas ir atliekami būsimo nuomininko pareikalauti pertvarkymai.

Atsakovės UAB „Notra“ atstovė ( direktorė) L. J. nesutiko su ieškiniu ir teismo posėdžio metu pripažino, kad su ieškovais buvo sudaryta sutartis bei jiems raštu nebuvo pranešta apie šios sutarties nutraukimą. Be to ji paaiškino, kad apie nuomos sutarties nutraukimą pasakė žodžiu D. R. 2018 m. sausio pabaigoje, su kuria artimai bendravo. Žinojo, kad ši yra R. C. ir J. R. mama. Pranešė, kad nebenuomos patalpų, kadangi ji turi verslo planą ir persikels į didesnes patalpas. D. R. pasakė, kad jokių problemų dėl sutarties nutraukimo, be to nurodė, kad nuomininkų yra daug, todėl išnuomos patalpas kitiems. Skelbimas apie išnuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsirado jau 2018 m. vasario mėnesį. Siekdama padėti jai susirasti naujus nuomininkus, ji vienai moteriai davė D. R. telefono numerį. Tačiau ši nesutiko išnuomoti patalpų. Norinčių išsinuomoti patalpas buvo nemažai ir dėl to galėjo ieškovai nepatirti nuostolių, tačiau jos sąmoningai nebuvo išnuomojamos. 2018-04-30 patalpų pridavimo akto nepasirašė D. R. teigdama, kad nurodytame dokumente nurodytas miręs jos tėvelis. Atsakovė visą laiką už patalpų nuomą mokėjo po 379 Eur. Nors nuomos sutartyje nurodyta 2200 Eur, tačiau sutartis buvo pakeista ir atsakovė tokio dydžio sumos už nuomojamas patalpas nemokėjo.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba UAB „Notra“ pardavėja. Kiek žinoma minėta bendrovė nuomojosi patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo reikalingos didesnės patalpos, todėl bendrovė išsikraustė iš šių patalpų bei atsiskaitė už jų nuomą. Tai sužinojo iš direktorės L. J.. Apie tai, kad bus keliamasi į naujas patalpas ji sužinojo 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje. Nurodytu laiku L. J. pasakė D. R., kad išsikrausto iš nuomojamų patalpų į kitas patalpas. Tų pačių metų kovo mėnesį matė skelbimą, kad išnuomojamos aukščiau nurodytos patalpos, skelbime buvo nurodytas D. R. telefono numeris. Daug žmonių domėjosi dėl patalpų nuomos, tačiau konkrečiai kas, nurodyti negali. Matė, kad patalpose 2018 m. birželio mėnesį vyko remontai, kadangi buvo užklijuoti langai.

Liudytoja N. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2018-05-03 dirba UAB „Notra“. 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje atvykus į šią bendrovę dėl darbo atstiktinai girdėjo D. R. pokalbį su L. J. dėl nuomos mokesčio sumokėjimo. Be to, D. R. pokalbio metu patvirtino, kad jeigu jai taip nesisektų ji taip pat išsikeltų iš patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovų ir atsakovės 2015-12-19 buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovai perdavė nuomininkui (atsakovei) naudotis 64,53 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte. Nuomos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas už patalpų nuomą moka po 17,64 Eur už 1 (vieną) kv.m. per mėnesį. Visas nuomos mokestis 1138,30 Eur neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio per vieną mėnesį, tačiau už gegužį, birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį moka po 2200,00 Eur, o už spalį, lapkritį, gruodį, sausį, vasarį, kovą ir balandį moka po 379,10 Eur už mėnesį. Nuomos sutarties 3.2.9. punkte numatyta, kad nuomininkui nutraukiant sutartį savo iniciatyva raštu informuoti nuomotoją ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Nuomos sutarties 5.4.2 punkte numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomininkui reikalaujant, jei yra raštu informavęs prieš 4 mėnesius nuomotoją.

2016-05-01 Susitarimu (priedu prie nuomos sutarties 2015-12-19) šalys susitarė, kad šiais metais (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius mokėti nuomą taip pat kaip už likusius metų mėnesius – 379,10 Eur už mėnesį.

2017-01-01 Susitarimu (priedu prie nuomos sutarties 2015-12-19) šalys susitarė pratęsti 2015-12-19 nuomos sutartį iki 2017-12-31. 2018-01-01 Susitarimu šalys susitarė pratęsti 2015-12-19 nuomos sutartį iki 2018-12-31. Teisminio nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad dėl rašymo apsirikimo minėtame dokumente klaidingai buvo nurodyti 2016 metai.

Į bylą taip pat pateiktas 2018-04-30 Perdavimo – priėmimo aktas ( prie nuomos sutarties 2015-12-19), kuriame nurodyta, kad šalys susitaria kad nuomotojas ( negyvenamųjų patalpų savininkai R. R., J. R., A. V. ir O. E. V.) priimdamas patalpas iš nuomininko (UAB „Notra“) pretenzijų dėl patalpų būklės neturi ir kad nuomininkas patvirtina, kad nuomininkas sumokėjo nuomos ir kitus mokesčius ir įsiskolinimų neturi. Šis aktas pasirašytas tik vienos šalies – atsakovės UAB „Notra“ atstovės L. J..

VĮ Registrų centro duomenimis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovams, t.y. O. E. V. (3/5 dalys), J. R. (1/5 dalis), R. C. (1/5 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, skolininko (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti kreditorius (ieškovas). Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad nutraukiant sutartį nuomininko iniciatyva jis turi raštu informuoti nuomotoją ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nuomos sutarties 3.2.9., 5.4.2. punktai).

Ieškovai nurodė, kad atsakovė jų neįspėjo raštu prieš 4 mėnesius prieš nutraukdama sutartį ir dėl to ieškovai patyrė nuostolių. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad apie sutarties nutraukimą ji įspėjo trečiąją asmenį D. R. žodžiu apie sutarties nutraukimą, o nuostolių ieškovai patyrė dėl savo kaltų veiksmų, t.y. atsisakydami patalpas (esančias (duomenys neskelbtini)) išnuomoti kitiems asmenims.

Kaip matyti byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė tinkamai informavo ieškovus apie nuomos sutarties nutraukimą.

Iš tarp šalių 2015-12-19 pasirašytos nuomos sutarties 3.2.9. ir 5.4.2. punktuose yra numatyta, kad nutraukiant sutartį nuomininko iniciatyva jis turi raštu informuoti nuomotoją ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovai nebuvo raštu informuoti apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį nekilo, tą aplinkybę patvirtino tiek ieškovė R. C., tiek tretysis asmuo D. R., tiek pati atsakovės atstovė L. J.. Atsakovė įrodinėjo aplinkybę, kad apie nuomos sutarties nutraukimą ji įspėjo žodžiu trečiąją asmenį D. R..

Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalimi). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė L. J. nurodė, kad trečiąjį asmenį D. R. ji įspėjo žodžiu prieš tris mėnesius apie ketinimą nutraukti sutartį, todėl, kad buvo susiklostę artimi tarpusavio santykiai bei visus su sutartimi susijusius klausimus žodžiu spręsdavo D. R.. Todėl ir šiuo atveju įspėjimą pateikė žodžiu, o be to nežinojo ieškovų adresų, kuriais juos būtų galėjusi informuoti apie sutarties nutraukimą. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų N. Ž. ir R. P. parodymais.

Atsakovės atstovės L. J. teiginius apie tai, kad atsakovė raštu įspėti apie nuomos sutarties pasibaigimą negalėjo įspėti dėl pačių nuomotojų kaltės, t.y. jie sutartyje nebuvo nurodę jokių savo kontaktinių duomenų, teismas vertina kritiškai. Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma, jog kad tretysis asmuo D. R. yra ieškovų artimas šeimos narys ( R. C., J. R. motina bei O. E. V. duktė) gyvena tame pačiame name, kuriame buvo atsakovės nuomojamos patalpos esančios (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovės atstovė L. J. dažnai sutikdavo trečiąjį asmenį D. R., nes ši dirbo šalia esančioje parduotuvėje. Tą aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos R. P. ir N. Ž.. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė turėjo realią galimybę ieškovams pranešti sutartyje numatytu būdu apie nuomos sutarties nutraukimą. Taip pat į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai tiek dėl nuomos sutarties, tiek kitais klausimais tarp trečiojo asmens D. R., jos sutuoktinio V. R. bei atsakovės 2015-2017 metais patvirtina, kad atsakovei buvo žinomi ieškovės R. C. ir kitų ieškovų šeimos narių (D. R., V. R.) elektroninio pašto adresai. Tai akivaizdžiai paneigia atsakovės poziciją, kad nebuvo žinomi ieškovų kontaktai ir dėl to negalėjo jiems pranešti raštu. Tačiau nepaisant visų šių aplinkybių atsakovė jokiomis priemonėmis nei elektroniniu paštu, paprastu paštu ar kitokiais būdais (pavyzdžiui įteikti rašytinį pranešimą apie sutarties nutraukimą D. R.) nebandė ieškovų raštu įspėti apie ketinimą nutraukti sutartį. Liudytojų parodymus apie tai, kad tretysis asmuo D. R. buvo žodžiu įspėta apie sutarties nutraukimą teismas vertina kritiškai, todėl, kad liudytojos yra atsakovės darbuotojos. Be to minėtų liudytojų parodymai apie pranešimą dėl sutarties nutraukimo nepaneigia ieškovų nurodytų aplinkybių jog atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Be to, atsakovės atstovės teiginius apie tai, kad klausimus, susijusius su nuomos sutartimi šalys išspręsdavo žodžiu teismas vertina kritiškai, kadangi tarp šalių buvo pasirašyta ne tik nuomos sutartis, tačiau ir susitarimai pratęsti ją (2017-01-01, 2018-01-01) bei 2016-05-01 susitarimas dėl nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad atsakovė pareigos, numatytos 2015-12-19 tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties 3.2.9. ir 5.4.2. punktuose neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė sutartį dėl ko ieškovai patyrė nuostolių.

Nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytos 2015-12-19 nuomos sutarties 2.2 punktą už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atsakovė įsipareigojo ieškovams mokėti po 2200 Eur nuomos mokestį. Ginčo dėl tos aplinkybės, kad atsakovė išsikraustė iš nuomojamų patalpų pagal minėtą sutartį 2018-04-30 tarp šalių nekilo. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2018-06-15 nuomos sutarties, sutartis tarp ieškovų ir naujojo nuomininko (UAB „Klaipėdos duona“) buvo sudaryta 2018-06-15. Pagal šios sutarties 2.6. punktą nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018-07-01. Ieškovai teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos sudaro negautas 4400 Eur nuomos mokestis už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius. Atsakovė su šia pozicija nesutiko, nurodė, kad pajamų negavo dėl to, kad ieškovai atsisakė jiems pasiūlytų nuomininkų, o be to, pagal 2015-12-19 nuomos sutartį nuomos mokestis buvo 379,10 Eur.

Kaip matyti iš tarp šalių 2015-12-19 pasirašytos nuomos sutarties 2.2 punkto matyti, kad atsakovė ieškovams už 2018 m. gegužės, birželio mėnesius turėjo mokėti po 2200,00 Eur nuomos mokesčio. Atsakovės atstovė nurodė, kad nuomos mokestis nurodytu laikotarpiu tarp šalių buvo mažesnis, t.y. 379,10 Eur. Iš aukščiau nurodytos nuomos sutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad gegužės, birželio mėnesiais atsakovė ieškovams turėjo mokėti po 2200 nuomos mokestį, tai paneigia atsakovės teiginius dėl nuomos mokesčio dydžio. Nors 2016-05-01 susitarimu šalys susitarė dėl mažesnio nuomos mokesčio dydžio (379,10 Eur), tačiau matyti, kad šis šalių susitarimas numatytas tik iki 2016-09-30. Atsakovė kitų duomenų apie minėto susitarimo pratęsimą, įrodymų, apie kitokį nei sutartyje numatytą nuomos mokesčio dydį, į bylą nepateikė.

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovai nuostolių patyrė dėl savo kaltų veiksmų, t.y. atsisakė potencialių nuomininkų pasiūlymų. Nors teisminio nagrinėjimo metu tiek atsakovės atstovė L. J., tiek liudytoja R. P. nurodė, kad buvo asmenų norinčių nuomotis ieškovams priklausančias patalpas esančias (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti jų konkrečių duomenų. Tokie abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio tiek atsakovės atstovės, tiek minėtos liudytojos paaiškinimai nepaneigia ieškovų teiginių, kad nuostoliai buvo patirti dėl atsakovės veiksmų netinkamai vykdant sutartį. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad ieškovai patyrė nuostolių dėl savo kaltų veiksmų į bylą nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovai nuostolių patyrė dėl savo kaltų veiksmų.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Tokiu būdu nustatyta, kad atsakovei pažeidus nuomos sutarties sąlygas, t.y. neinformavus ieškovus sutartyje numatyta tvarka apie jos nutraukimą, tokiu būdu jie neturėjo galimybės savalaikiai išnuomoti patalpas kitiems asmenims bei gauti pajamas. Šiuo atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo ieškovams padaryti nuostoliai, kuriuos sudaro negautas 4400 Eur nuomos mokestis už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2018-05-28 ieškovams bendrai sumokėjo 322,30 Eur nuomos mokesčio bei 57 GMP valstybei, todėl atsakovės padaryto nuostolio dydis yra 4020,90 Eur .

Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas ir priteistina iš atsakovės UAB „Notra“ ieškovų R. C. naudai 804,18 Eur, J. R. naudai 804,18 Eur ir O. E. V. naudai 2 412,54 Eur nuostolių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 8,00 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pažymėtina, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 8,00 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovams iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovai kreipdamiesi į teismą sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį bei patyrė 600 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, todėl iš atsakovės priteistina ieškovės R. C. naudai 138 Eur (18 Eur žyminio mokesčio+120 Eur už teisinę pagalbą), J. R. naudai 138 Eur (18 Eur žyminio mokesčio+120 Eur už teisinę pagalbą), ir O. E. V. naudai 414 Eur (54 Eur žyminio mokesčio+360 Eur už teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Notra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. C., gim.(duomenys neskelbtini), 804,18 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 18 ct), ieškovui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), 804,18 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 18 ct) ir ieškovei O. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2412,54 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų 54 ct) nuostolių, taip pat 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Notra“ ieškovei R. C. 138 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus), ieškovui J. R. 138 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) ir ieškovei O. E. V. 414 Eur ( keturis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė