Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1294-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
2S-1294-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04595-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
O. V., J. Š.

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1294-524/2015

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-04595-2015-2)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 129.13.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. V. ir J. Š. dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. išnagrinėjo civilinė byla Nr. 2-12913-642/2011 pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. V. ir J. Š. dėl taikos sutarties patvirtinimo ir minėtos dienos nutartimi patvirtino šalių, t.y. O. V. ir J. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05443 sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutartį (kurią patvirtino teismas) 150 000,00 Lt skolininkė O. V. išieškotojui J. Š. įsipareigojo sumokėti per du kartus, sekančia tvarka: 75 000,00 Lt praėjus 6 mėnesiams po pirmojo mokėjimo, kuris nurodytas nutarties 2.2 punkte, atlikimo; likusius 75 000,00 Lt sumokėti praėjus 6 mėnesiams po mokėjimo, nurodyto nutarties 3.2.1. punkte, atlikimo. Visi skolininkės O. V. mokėjimai atliekami pervedant pinigus į išieškotojo J. Š. sąskaitą, esančią AB SEB bankas.

Šalies argumentai

J. Š. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sąlygų nevykdymo ir nesumokėtos skolos.

Atsiliepimas

O. V. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka. Nurodė, kad sumokėjo J. Š. 150 000 Lt., o dėl likusios skolos dalies susitarė, kad ją dengs I. P.. Teigė, kad J. Š. yra akceptavęs prievolių vykdymo modifikavimą ir iš I. P. yra priėmęs skolos dengimo mokėjimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 nutartimi prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino, motyvuodamas, kad nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, O. V. įvykdė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 30 000 litų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad likusi skola būtų sumokėta, pati O. V. neginčijo, kad nesumokėjo likusios skolos. O. V. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad O. V. 2011-08-19 d. sutartimi skolą perkelė I. P., neturi reikšmės pareiškėjo J. Š. teisei gauti vykdomąjį raštą, kadangi pagal LR CK 6.116 straipsnio 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, O. V. nepateikė jokio įrodymo patvirtinančio, kad kreditorius J. Š. davė sutikimą, kad skola butų perkelta I. P.. Su skolos perkėlimo faktu nesutinka ir pats išieškotojas. LR CPK 646 str. 3 d., nustato, kad teismas spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamos šalių susitarimo esmės, todėl nustačius, kad šalys susitarė dėl prievolės vykdymo (mokėjimo skolos dalimis du kartus po 75 000 Lt), yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą išieškotojui.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo O. V. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, taip pat teismas, pripažinęs klausimo būtinumą nagrinėti žodinio proceso tvarką ir šalių dalyvavimą būtinu, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant O. V. ir jos atstovui, kadangi teismas atmetė O. V. atstovo prašymą atidėti teismo posėdį, o pati skolininkė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje be atstovo. Teismas taip pat netyrė reikšmingos bylos aplinkybės – skolos likučio pagal taikos sutartį. Dėl skolos perkėlimo, įrodymus gali patiekti tik J. Š. ir I. P., todėl tikslinga I. P. į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu.

Atsiliepimas

J. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą, kadangi teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skolos perkėlimo faktą. Tokia skolos perkėlimo sutartis gali būti aptvirtinta tik kreditoriui sutikus, o šiuo atveju kreditorius nebuvo informuotas apie tokią sutartį. Apeliantės teiginiai dėl neva klaidingo skolos likučio taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nagrinėjamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-31 nutartimi patvirtino taikos sutartį byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo O. V. ir J. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05443. J. Š. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sąlygų nevykdymo ir nesumokėtos skolos. Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą. O. V. pateikė atskirąjį skundą.

LR CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo tarp suinteresuotųjų asmenų – J. Š. ir O. V., ja O. V. yra laikoma skolininkė, kadangi įsipareigojo grąžinti 150 000 Lt per du mokėjimus po 75 000 Lt. Raginime sumokėti skolą, J. Š. nurodo, kad skolininkė yra skoloje 120 000 Lt, kadangi 30 000 Lt jau yra sumokėjusi. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Skolininkė nurodo, kad tarp jos ir I. P. buvo sudaryta skolos perleidimo sutartis, kurią patvirtino ir kreditorius J. Š., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad kreditorius butų davęs sutikimą šiai skolos perleidimo sutarčiai, kadangi LR CK 6.116 straipsnio 1 dalis numato, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Taip pat skolininkė nepateikė ir kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos perleidimo sutartis buvo sudaryta (pvz., bankiniai pavedimai) ar kad skolos likutis, kurį nurodė kreditorius, yra klaidingas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus prašymas išduoti vykdomąjį raštą skolininkės atžvilgiu yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir jos nurodomas naujasis skolininkas turi atsakyti kreditoriui, nes vykdymo procese skolininkas pagal LR CPK 596 straipsnyje nustatytas taisykles nebuvo pakeistas.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). LR CPK 246 straipsnio 5 dalis numato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju, kreditorius pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas prašymą tenkino ir pripažino šalių dalyvavimo byloje būtinu. Skolininkės atstovas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo užimtumo kitose bylose tuo pačiu metu, tačiau teismas nepripažino šios priežasties reikšminga, todėl prašymą atmetė. Skolininkė teismo posėdyje taip pat nepasirodė, nurodydama, kad teisinis atstovavimas byloje buvo būtinas dėl tinkamo faktinių aplinkybių atskleidimo ir teisinio argumentavimo. Tačiau atstovo teismo posėdyje privalomumas nėra reglamentuotas, priešingai įstatymas nurodo, kad asmuo gali atstovauti save pats teisminio proceso metu (LR CPK 51 str. 1 d.) ir tik to paties įstatymo 161 straipsnis įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą, pasiūlyti šaliai pasirūpinti atstovavimu, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo nagrinėti bylos skolininkei ir jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes LR CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad informuotų apie posėdį asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspęsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės pateiktos atskirojo skundo motyvais (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė