Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-15 · Civilinė byla Nr. e2-43176-934/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
e2-43176-934/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
N. Š.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ ieškinį atsakovui N. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 950,00 Eur dydžio negrąžinto kredito, 783,52 Eur dydžio kredito kainos, 1037,52 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017-10-11. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015-04-28 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 950,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius grąžinti ieškovui 950,00 Eur dydžio kreditą ir 783,52 Eur dydžio kredito kainą, kredito grąžinimo diena – 2017-04-28, įmokos dydis – 72,23 Eur, įmokų skaičius – 24. Ieškovas minėtą kreditą pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą, iš kurios buvo gautas atsakovo registracijos mokestis, mokėjimo paskirtyje pakartodamas pagrindines specialiąsias sąlygas, su kuriomis sutiko atsakovas. Pirmąją 72,23 Eur dydžio įmoką atsakovas ieškovui turėjo sumokėti iki 2015-05-28, tačiau iš atsakovo jokių mokėjimų ieškovas negavo, todėl 2015-05-28 atsakovui, registracijos metu nurodytu telefono numeriu, buvo išsiųsta trumpoji žinutė dėl tinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Vėliau ieškovas ne kartą informavo atsakovą Sutartyje numatytu būdu (trumposiomis žinutėmis) apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko, į trumpąsias žinutes, primenančias apie įsipareigojimų vykdymą nereagavo, liko skolingas ieškovui 950,00 Eur negrąžinto kredito ir 783,52 Eur nesumokėtos kredito kainos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas minėtą įsiskolinimą ieškovui būtų apmokėjęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito įmokų bei kredito mokesčio nemokėjo. Ieškovo pateiktas atsakovo įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį yra pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 950,00 Eur negrąžinto kredito ir 783,52 Eur nesumokėtos kredito kainos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1037,52 Eur nuostolių. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, o nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos metinę normą, kuri pagal sutartį yra 89,77 proc. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 156,01 Eur dydžio nuostoliai (1733,52 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1889,53 Eur (950,00 Eur + 783,52 Eur + 156,01 Eur = 1889,53 Eur) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 62,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 68,19 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 42,28 Eur žyminio mokesčio (62 Eur x 68,19 proc.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur dydžio negrąžinto kredito, 783,52 Eur dydžio kredito kainos, 156,01 Eur dydžio nuostolių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 1889,53 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimą už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza