Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-723-971/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei O. L. ir dėl atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį ieškovui D. L. dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė (pareiškėja) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-723-971/2020 ir pakeisti sprendimą dalyje dėl nustatytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (57 000,00 Eur) ją padidinant iki 67 000,00 Eur; iš ieškovo priteisti atsakovės ir nepilnamečio M. L. naudai 1 0000,00 Eur kompensaciją; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad proceso šalių santuokoje įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo įkainotas 57 000,00 Eur ir asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovui D. L.. 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovo atstovė šį butą pardavė už 6 7000,00 Eur. Dalis gautų piniginių lėšų už parduotą butą buvo pervestos į ieškovo atstovės atsiskaitomąją sąskaitą. Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, ieškovas suklaidino teismą, nurodydamas, kad butas yra reikalingas jo šeimai, butas buvo neteisingai įkainotas, kas nulėmė neteisėtą ieškovo atstovės praturtėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-723-971/2020 iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016-08-16 bei padalino jų santuokoje įgytą turtą. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), vertė 5 7000,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-122-459/2021 patikslino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas ieškovui priteisto nekilnojamojo turto (Buto) ir kilnojamojo turto rinkos vertes. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė Butą už 67 000,00 Eur. Atsakovė 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2A-122-459/2021. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovė prašymą kaip neteismingą. 2021 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-723-971/2020 atnaujinimo.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą, buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 3 d. Atsakovei apie pardavimo sandorį tapo žinoma 2021 m. spalio 5 d., VĮ Registrų centrui suteikus duomenis apie šį juridinį faktą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2021 m. gruodžio 15 d. Iš to spręstina, kad atsakovė kreipėsi į teismą nepraleidusi įstatymu nustatyto termino.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi atsakovė, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę įvardija 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo realizuotas ieškovui priteistas Butas už 1 0000,00 Eur didesnę sumą nei bylos nagrinėjimo metu nustatyta jo vertė. Atsakovės teigimu, teismas padarė klaidą vertindamas Buto rinkos vertę, kas nulėmė ieškovo įgaliotinės neteisėtą praturtėjimą, taip pat nepagrįstai priėjo išvados, jog nekilnojamasis turtas yra reikalingas ieškovui.

Įvertinus prašyme išdėstytus argumentus, spręstina, jog nurodytos aplinkybės neatitinka sąlygų proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl teismo sprendimu nustatytos buto vertės, pažymėtina, kad Butas buvo parduotas jau po Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad pardavimo sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto kaina negali būti vertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi sandoris neegzistavo iki pat sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat pažymėtina, kad nuosavybės teisė suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sudarant sandorius sutarties šalys vadovaujasi sutarčių laisvės principu (CK 6.156 straipsnis). Jos turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tarp kurių ir parduodamo (įgyjamo) turto kainą, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pastebėtina, kad turto vertės nustatymas dėl sutuoktinių turto padalijimo aktualus dviem aspektais – byloje mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimui ir turto padalijimui be neproporcingos žalos vienam iš sutuoktinių. Kitos paskirties jis neatlieka ir nesaisto proceso šalių. Kiekviena iš jų priteistą joms turtą gali realizuoti už bet kokį jas tenkinantį atlygį. Todėl 2021 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta už Butą sumokėta pinigų suma nei patvirtina, nei paneigia teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendime nustatytų aplinkybių dėl Buto vertės.

Atsakovė yra teisi teigdama, kad kaip vienas iš motyvų, lėmusių Buto priteisimą ieškovo naudai, buvo ieškovo faktinis gyvenimas būste. Tačiau Buto perleidimas savaime neįrodo iš anksto, tai yra dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, egzistavusio ieškovo siekio jį realizuoti. Be to, civilinės bylos atnaujinimu atsakovė siekia gauti kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Įrodinėjamas faktas nesusijęs su Buto vertės nustatymu, todėl teisiškai nelaikytinas reikšmingu.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas Butui realizuoti pasitelkė įgaliotinę, vėliau į kurios atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta dalis gautų piniginių lėšų už parduotą turtą. Teismas dėl šių argumentų nepasisako, kadangi, kaip teisingai pastebėta ieškovo, tai liečia išimtinai tik įgaliotojo ir įgaliotinio vidinius santykius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-723-971/2020 nėra teisinio pagrindo. Atsakovės prašymas atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašymo netenkinus, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovės O. L. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-723-971/2020.

Priteisti iš atsakovės O. L. 1 815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. L..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.