Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis S. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažįsta. Parodė, kad važiavo su R. ir V., šis sėdėjo ant galinės sėdynės, o jis – ant priekinės. Sustojo, nes jis paprašė norėjo pasikalbėti (su J. B.). Išlipo iš mašinos ir ėjo prie J., rankos buvo kišenėse ir ėjo pasikalbėti. Ji labai išsigando, susikišo rankas į kišenes ieškoti rakto ir bėgti atgal į mašiną ir susipynė jai kojos. Prieš tai jis ant savo batų raištelio atsistojo, buvo persiavęs batus, nespėjo užsirišti, rankos kišenėse ir griuvo į jos pusę, ji metėsi prie mašinos, stuktelėjo į ją, prie stogo, pasipylė kraujas ir viskas tuo baigėsi. Tarp jų buvo 1,5 – 2 metrai, griuvo su rankomis kišenėse. Tą dieną buvo blaivus, iš vakaro buvo vartojęs. Negali atsakyti, ar kraujyje buvo alkoholio. J. B. nesudavė, nes rankos buvo kišenėse. Anksčiau konfliktai būdavo žodžiais, fizinio smurto nėra vartojęs nei karto, su J. B. turi vaiką, susituokę nebuvo, išsiskyrė nedraugiškai, J. B. jį apvogė ir pabėgo. Jis namuose gydėsi (nuo alkoholizmo sukeltos epilepsijos), vaistus gėrė. Jei J. B. nebūtų „gastroliavusi“, nebūtų pabėgusi iš namų ir nebūtų šio įvykio.

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną grįžo pietauti namo, sustojo ant kelio, tuo metu mašina pravažiavo, sustojo, ji nematė, kas mašinoje sėdėjo, kas vairavo, žinojo, kad R. su tokia mašina važinėja. Išlipo S., pradėjo kalbėti, kada ji savo daiktus pasiims, nes jau negyveno ilgą laiką kartu, ji jo šalinosi, nes žinojo, koks jis yra ūmaus būdo išgėręs, ir tuo metu jis viena ranka griebė jai už atlapų, o kitos rankos kumščiu trenkė jai, smūgis buvo ne vienas. Trenkė į nosį, lūpa iš vidinės pusės buvo praskelta, į veidą trenkė ne su delnu, su kumščiu. V. Š. išlipo iš automobilio ir atsistojo tarp jų, S. paėmė ir nuvedė, o ji bėgo į kiemą, V. dar paklausė, ar ji kvies policiją, o ji atsakė, kad taip. S. A. turi problemą, jeigu „paragauja“, be pagalbos negali sustoti, dėl jo alkoholizmo ji su vaikais išėjo. Bandė jam padėti, draugų prašė pagalbos, buvo į Vilnių nuvežę, nesutiko gydytis, tapo agresyvus. Su S. A. turi bendrą dukrą. Įvykio dieną jo akys buvo apsiblaususios, kalbėjo, atrodo, kaip išgėręs žmogus. Suprato, ką kalbėjo, aiškiai žodžius tarė, kvapo nejautė. Jie gyveno 13 metų kartu, ji atpažįsta, kai žmogus girtas ir kai blaivus. Blaivus būdamas to nepadarytų. Tokių konfliktų nebūdavo, susipykdavo, bet fizinio smurto nenaudojo, tik psichologinį, yra gavusi nemažai grasinančių žinučių. S. A. prieinant įvykio dieną, jo bijojo, mano, kad jis tai galėjo suprasti iš jos elgesio.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. A. pažįsta seniai, nuo praeitų metų birželio mėnesio artimiau. Iš jo buvo atimtas pasas, raktai, ji jam padėjo spręsti kai kuriuos klausimus. Įvykio dieną, kai pavežė S. su V., buvo pietų metas, lapkričio mėn., lijo lietus, paprašė pavežti pietų, S. sėdėjo šalia jos, V. gale, S. paprašė sustoti, išlipo ir nuėjo pasikalbėti, kaip suprato, tai buvo jo buvusios sugyventinės mašina. Paskui neužilgo (po 2–5 min.) išlipo V. ir abu sugrįžo, o ji stovėjo 10-15 metrų atstumu ir laukė. S. ir V. grįžo į automobilį, ji nieko neklausė, bet jis buvo susierzinęs, žinojo, kad jie išsiskyrė, kad dėl to pergyvena. V. Š. nieko nesakė, tarpusavyje jie nesikalbėjo. Sužeidimų pas S. A. nepastebėjo, jis neatrodė, kad būtų išgėręs, kvapo nejautė, negali spręsti, ar jis buvo vartojęs iš vakaro.

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. B. ir S. A., jie buvo šeima. Nežino, kokie yra S. A. ir R. B. santykiai, ji buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), S. paprašė pavežti iki namų. Jis sėdėjo gale automobilio, vairuotojos pusėje, o S. A. priekinėje keleivio pusėje. Važiuojant S. A. pamatė J., sako „stok“, išlipo. Atrodė, kad gal nori kažko pasiklausti, nemažai metų jie kartu gyveno. Tada jis atsisuko ir pamatė, kad jis ranką pakėlė, viena ranka buvo užsimojęs. S. užsimotą ranką pamatė iš automobilio, apie 10 min. praėjo, nežino, apie ką jie kalbėjosi. S. A. stovėjo, jie abu ant šaligatvio stovėjo. Situacija kaip ir konfliktiška, gal ir laikė J., bet šito jis nematė. J. buvo raudona, nematė, ar jis trenkė jai, S. A. veide sužalojimų nebuvo. Jis atsistojo tarp jų abiejų, sakė „gal gana tų pykčių“. Nebuvo tokio momento, kad J. ir S. būtų nugriuvę, kiek stebėjo. J. buvo raudona, nežino dėl ko. Jis jos paklausė, kai juos išskyrė, „kviesi policiją?, atsakė „taip“. Nežino, ar S. A. turi teises, ar vairuoja. Jie (duomenys neskelbtini) alkoholinių gėrimų nevartojo, S. A. neuostė, jis buvo sąmoningas.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad su J. B. kartu gyveno apie 10 metų, turi bendrą vaiką. Jau virš 1 metų kaip jie yra išsiskyrę, gyvena atskirai. S. A.nežino, kur šiuo metu J. gyvena, su vaiku ji neleidžia bendrauti. S. A. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos (duomenys neskelbtini). R. yra jo pažįstama. Ji važinėja automobiliu Toyota, modelio nežino. 2020 m. lapkričio 4 d. nuo ryto jis dirbo (duomenys neskelbtini). Ar tą dieną į (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs pažįstamas V. (pavardės nežino), neprisimena. Apie pietus į jo (duomenys neskelbtini) automobiliu Toyota atvažiavo R. Po 12 val. S. A. paprašė R., kad jį pavežtų į namus papietauti. Ar važiavo su jais V., neprisimena. Automobilį vairavo R., S. A. sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis buvo blaivus. Važiavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi. (duomenys neskelbtini), nežino ties kuria vieta, bet žino, kad dar nebuvo privažiavę iki bažnyčios, jis pamatė gatvėje J. Jie pro ją pravažiavo, sustoję nebuvo ir jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Taigi su J. tąsyk net nesikalbėjo. Todėl jokio tąsyk tarp jų konflikto nebuvo ir jis J. nemušė, nesudavė jai nei vieno karto, atitinkamai – nesukėlė jai fizinio skausmo ir jai jokio kūno sužalojimo nepadarė. Taigi dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, jokio nusikaltimo nepadarė (t. 1, b. l. 120–122).

Byloje esančiuose duomenyse apie pranešimą ROIK 0120000614848 užfiksuota, kad 2020-11-04 d. 12.27 val. J. B. telefonu pranešė, kad gatvėje neblaivus buvęs sugyventinis sumušė pranešėją (t. 1, b. l 23–26).

Byloje esančiame 2020-11-30 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus (perklausius) 2020-11-04 12.27 val. BPC garso įrašą užfiksuota, kad J. B. praneša, kad (duomenys neskelbtini) ją užpuolė ir sumušė, sudavė į veidą, neblaivus jos buvęs sugyventinis, teka kraujas (t. 1, b. l. 34–35).

Byloje esančioje 2020-11-04 J. B. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota: kvietimo rezultatas: „šiandien sumušė buvęs vyras, kumščiu trenkęs į kaktą, nosį. Stebimos sumušimo žymės kaktoje, paraudusi, skausminga nosis“. Preliminari diagnozė: „nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas“ (t. 1, b. l. 43–44).

2020-11-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2020-11-04). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 49–50).

2020-11-04 nukentėjusiosios J. B. asmens apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota: kaktoje gumbas, patinusi nosis, paraudę skuostai (oda) abiejose nosies pusėse. (t. 1, b. l. 51–53).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje ištirtų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. A. kaltinime nurodytu laiku sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neginčijo, kad 2020-11-04, apie 12.27 val., važiavo R. B. automobiliu kartu su pastarąja ir V. Š. ir gatvėje pamatė buvusią sugyventinę J. B., paprašė R. B., vairavusios automobilį, sustoti, kadangi norėjo su J. B. pasikalbėti. Tačiau neigė, kad priėjęs prie J. B. su šia konfliktavo ir sudavė jai kumščiu į veidą. Kaltinamasis tvirtino, kad link J. B., matydamas, kad ši jo bijo, ėjo susikišęs rankas į kišenes, tačiau priėjęs prie jos užmynė savo bato raištelį ir griuvo link J. B., šią tokiu būdu pastūmė, dėl ko ji griuvo veidu ant savo automobilio ir susimušė veidą. Tokiais S. A. parodymais teisiamojo posėdžio metu teismas neturi pagrindo remtis, kadangi jie nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš nuoseklių J. B. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje matyti, kad įvykio dieną priėjęs S. A. jai kumščiu sudavė smūgius į veidą. J. B. parodymus patvirtina ir liudytojo V. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad jis matė S. A. užsimojusį ranka, o J. B. veidas buvo raudonas, suprato, kad situacija konfliktinė, įsiterpė tarp jų ir nusivedė S. A., klausė J. B., ar ši ketina kviesti policiją. Šių asmenų parodymai sutampa ir su rašytiniuose bylos įrodymuose: BPC garso įrašo apžiūros protokole, nukentėjusiosios asmens apžiūros protokole su fotolentelėmis, pranešime apie įvykį, GMP kvietimo kortelėje, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. negalėjo tiksliai pasakyti, kiek smūgių jai sudavė S. A., tvirtino, kad smūgis buvo ne vienas. Kaip matyti iš specialisto išvados, užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyti J. B. parodymai, kad S. A. dešinės rankos kumščiu penkis kartus trenkė į veido sritį, tokie jos teiginiai specialisto išvada nepaneigti, tačiau nurodyta, kad nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Tokia specialisto išvada, atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimas buvo atliktas tik 2020-11-09, t. y. praėjus penkioms dienoms po įvykio, nepaneigia nuoseklių viso bylos tyrimo metu ir neprieštaringų nukentėjusios parodymų.

Tuo tarpu S. A. teisiamojo posėdžio metu iškeltos versijos apie įvykio aplinkybes, t. y., tai, kad jis griūdamas kliudė nukentėjusiąją, dėl ko ši atsitrenkė veidu į savo automobilį, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu S. A. iš viso nepripažino, kad važiuodamas su R. B. ir V. Š. buvo paprašęs sustoti, kad buvo priėjęs prie J. B., kad kalbėjo, tvirtino, kad matė J. B., tačiau važiavo toliau ir prie jos prisiartinęs nebuvo, jai smūgių nesudavė. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. fizinis skausmas buvo sukeltas ir nežymus jos sveikatos sutrikdymas kilo būtent dėl S. A. kaltų veiksmų – jai kumščiu suduotų smūgių į veido sritį. Atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis S. A., suduodamas J. B. kumščiu į veido sritį, suprato, jog tokiais savo veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir gali nežymiai sutrikdyti jos sveikatą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi S. A. nusikalstama veika atitinka jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. A. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikaltimą žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas, parinkdamas sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad S. A. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (t. 2, b. l. 127–129). S. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusioji reikšti civilinio ieškinio dėl padarytos neturtinės žalos nepageidavo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad S. A., anksčiau neteistam, teigiamai charakterizuojamam, padariusiam daugiau atsitiktinio pobūdžio nusikalstamą veiką, intensyvios priežiūros taikymas būtų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė.

BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir S. A. asmenybę, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. A. vietoj intensyvios priežiūros paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus).

BK 48 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgdamas į nukentėjusiosios prašymą teisiamojo posėdžio metu, kad būtų S. A. uždrausta artintis prie jos, taip pat į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, medicininių dokumentų išrašą, iš kurio matyti S. A. polinkis piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, teismas daro išvadą, kad tikslinga S. A. bausmės atlikimo laikotarpiu skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens – J. B. arčiau nei nustatytu – 200 m atstumu, kadangi tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Tuo pačiu pažymėtina, kad dėl klausimų, kurių neišsprendė išsiskirdami J. B. ir S. A., susijusių su bendravimo su vaiku nustatymo tvarka, turto pasidalijimu, buvę sugyventiniai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nukentėjusioji neteikė S. A. civilinio ieškinio ir manydamas, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė taip pat darys teigiamą įtaką S. A. elgesiui ateityje, S. A. skiria BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatant mažesnį už šiame straipsnyje numatytą vidurkį (20 MGL dydžio).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

VII. Kiti klausimai

S. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 124–126). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams ir 4 mėnesiams bausmę.

Įpareigoti S. A. per bausmės laikotarpį išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įpareigoti S. A. per bausmės laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusio asmens – J. B. arčiau nei nustatytu – 200 m atstumu.

Uždrausti S. A. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Skirti S. A. 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.