Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-571-1100/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-24
Bylos Nr.
II-571-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01735-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
L. Ž.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-571-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01735-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Ž.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės S. M. 2021 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13742-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos specialistė S. M. 2021 m. birželio 2 d. nutarimu nustatė, kad L. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), laikotarpiu uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų.

L. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

L. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos specialistės 2021 m. birželio 2 d. nutarimą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 11 val. į įmonės patalpas, kur vykdomi krovos darbai, neturėdamas apsauginio šalmo ir be apsauginės kaukės užėjęs A. B. neleistinai filmavo jį ir priėjo neleistinu atstumu, t. y. arčiau nei du metrai. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis patalpoje dirbo vienas, jam kaukės dėvėjimas buvo neprivalomas. Dėl kilusio ginčo tarp A. B. ir įmonės savininko J. V. buvo iškviesta policija. Apie 15 val. direktorius pranešė, kad jam (pareiškėjui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurį surašė A. B. (A. B.). Protokole nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. balandžio 29 d. apie 11 val. ir jam bauda neskiriama, o tik siūloma susimokėti 250 Eur. Kita vertus, pareiškėjas 2021 m. birželio 8 d. gavo iš Institucijos nutarimą, kuriuo specialistė S. M. jam paskyrė 500 Eur baudą už tai, kad jis 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Nutarimo Nr. 1226, t. y. kai arčiau 2 metrų atstumu buvo ne šeimos nariai ir jis buvo be kaukės.

Skunde teigiama, kad visų pirma nurodytu laiku, t. y. 11.15 val., darbo vietoje nebuvo užėjęs nė vienas policijos pareigūnas, kuris galėjo užfiksuoti minėtą pažeidimą. Antra, surašius administracinio nusižengimo protokolą, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasidaryti jo surašyto paaiškinimo kopiją ir nebuvo prašoma pasirašyti, kad jis gavo protokolo kopiją. Trečia, minėtu laiku apie 11 val. vykdant darbus su įmonės vadovu J. V., juos skyrė ne mažiau kaip 10 metrų atstumas, todėl apsauginės kaukės dėvėti nebuvo būtina.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, A. B. neleistinai jį filmavo, dėl to buvo kelis kartus įspėtas. A. B. patikino, kad filmuoja tik sandėlio patalpas. Pareiškėjo teigimu, tą pačią dieną apie 15.12 val. policijos pareigūnas A. B., kuris informavo apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, galimai pasinaudojo A. B. filmuota medžiaga, kuri buvo nufilmuota pažeidžiant jo teisę į atvaizdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, nuobauda skiriama tik tada, kai žmogus neturi apsaugos priemonių apskritai arba atsisako jas naudoti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas A. M. atsiliepime į L. Ž. skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi pareigūno tarnybiniu pranešimu, asmens pateiktu paaiškinimu. L. Ž. 2021 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Institucijos atstovo teigimu, L. Ž. prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka neteikė, todėl, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vadovaujantis ANK 34 straipsniu, įvertinus ANK 35, 36 straipsniuose nustatytas aplinkybes, 2021 m. birželio 2 d. L. Ž. buvo paskirta 500 Eur bauda ir nutarimo kopija išsiųsta registruotu paštu asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsiliepime pažymima, kad ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasytų asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiktų administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, tai pat nubaustų administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bei atimtų ar apribotų administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

L. Ž. skundas atmetamas.

L. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, vykdant darbus, pro pakeltus vartus įlėkė A. B.. Jis buvęs J. V. kolega, buvęs įmonės bendraturtis, kuris piktybiškai nusiteikęs ir visais įmanomais būdais kenkia. Buvo toks įvykis įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), kad reikėjo dirbti su šalmais, nes kranas važinėja, grandinė, kabantys kabliai, tad perspėjo A. B., kuris buvo be šalmo ir be kaukės, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, kad daryti to negalima. A. B. pasakė, kad jo nefilmuoja. Pasak pareiškėjo, A. B. tai daro dėl konflikto su J. V.. A. B. turėjo sunaikinti įrašą, nes negavo leidimo jį filmuoti. Jam dirbant be kaukės, A. B. piktybiškai ėjo į pavojingą zoną ir filmuodamas priėjo prie jo. Taip išeina, kad jis (L. Ž.), būdamas be kaukės, nesilaikė atstumo. Dirbdami be kaukės jie atitiko visus reikalavimus, jam kaukė trukdė matomumui, nes tai yra didžiulis sandėlis su viduje važinėjančiu kranu. Pareiškėjo teigimu, jei žmogus nesielgtų piktybiškai, tai pats A. B. turėjo susimokėti baudą, nes jis buvo be kaukės. Kai J. V. su A. B. susiginčijo, jis sustabdęs darbus nuėjo darbuotis kitur. Po tam tikro laiko atvažiavo policijos ekipažas, po to, pakvietė jį pas J. V. į kabinetą ir įteikė surašytą protokolą. Pareigūnai nei buvo, nei matė įvykio, jie negalėjo fiksuoti to veiksmo. Supranta, kad policijos pareigūnas turėjo užfiksuoti įvykį kamera ar fotoaparatu ir pateikti tą medžiagą. Jei ta medžiaga nefiksuota jų priemonėmis, tai A. B. pateiktą medžiagą jis laiko neteisėta ir neleistina. Pareiškėjo teigimu, tokių pažeidimų galima užfiksuoti, kaip nori. Dėl to jam reikalinga vaizdo medžiaga, kuri neteisėtai nufilmuota ir nukeliavusi į teismą. A. B. neteisėtais veiksmais filmuota medžiaga panaudota prieš jį. Tuo metu patalpoje buvo dviese, jis ir J. V.. Jiems nereikėjo laikytis to atstumo, nes juos skyrė dar didesnis atstumas, nes J. V. buvo krane, o jis prikabinėjo metalo apdirbimo stakles. Kaip supranta, A. B. nesutaria su J. V., nes tai buvo ne pirmą kartą. Jau vieną kartą A. B. jį filmavo dirbantį patalpoje be kaukės, bet medžiagos neperdavė. Jau pusmetį laiko A. B. vis ateina, kažką fiksuoja, rašo skundus. Teismui parodžius byloje esančią fotonuotrauką (b. l. 15), pareiškėjas parodė, kad šios nuotraukos nėra matęs, joje užfiksuotas ne jis. Šioje nuotraukoje galbūt yra J. V..

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus liudytojo A. B. pateiktą vaizdo įrašą, pareiškėjas L. Ž. paaiškino, kad užfiksuotas jis, kuris buvo priėjęs su šalmu. Kadangi ten buvo visokių geležinių daiktų, tai turėjo pasitraukti į šalį ir taip išėjo, kad buvo arti A. B.. Duodamas parodymus A. B. teigė, kad jis į pastatą nėjo, stovėjo prie įėjimo į pastatą, prie vartų, tačiau A. B. brovėsi artyn ir filmuodamas priėjo prie jo. Pareiškėjo teigimu, tai ne jis priėjo prie A. B., o A. B.. Mano, kad A. B. davė melagingus parodymus ir kai jis kalbėjo, kad yra daug žmonių, kurie ten dirba. Vaizdo medžiagoje matyti, kad užfiksuota patalpa tuščia ir viduje nieko daugiau nėra, išskyrus direktorių, kuris buvo krane aukštai, L. Ž. buvo apačioje. Atėjus A. B., direktorius nuvažiavo į šalį, o jis tiesiog paėjo į šoną, nes ten reikia atsargiai vaikščioti tarp visokių įrengimų. Jeigu A. B., kaip teigia, būtų stovėjęs prie vartų, jokių pažeidimų nebūtų, bet šiuo atveju jis piktybiški atėjo iki jo filmuodamas. A. B. darytas vaizdo įrašas neteisėtas, nes neaišku nei diena, nei kur, nei kas vyksta. Pareiškėjo teigimu, tokia medžiaga apskritai vadovautis negalima, o policijos pateikta medžiaga parodo tik A. B. ir J. V. konfliktą, kad visas veiksmas yra dėl kitų reikalų. Jeigu įvykis būtų užfiksuotas policijos naudojamomis priemonėmis, L. Ž. sutiktų su protokole nurodytu pažeidimu.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko atvyko į posėdį. Pažįsta L. Ž.. Liudytojo teigimu, jis irgi buvo nubaustas ir susimokėjo baudą. Vyko krovos darbai, reikėjo atlaisvinti cechą, paruošti patalpas. Jiems vykdant darbus, jis buvo krane, o L. Ž. buvo sandėlyje. Apie 11 val. įsiveržė A. B. į sandėlį be kaukės ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, lindo prie L. Ž.. Kadangi jis buvo septynių ar aštuonių metrų aukštyje, A. B. buvo įspėtas išeiti iš patalpos, tačiau A. B. nieko neklausė. Liudytojo teigimu, jis iš krano šaukė, kad dėl saugumo A. B. išeitų į lauką. L. Ž. sakė jam, kad jis nefilmuotų. A. B. išprovokavo situaciją, buvo didžiulis sąmyšis įmonėje, tai girdėjo ir užsienio įmonė. Jis, nulipęs nuo krano, iškvietė policiją, kad išvarytų A. B.. Tuo metu A. B. išėjo iš teritorijos ribų. Policijai atvažiavus, parašė prašymą, pasirodo, kad jam surašė baudą, jog jis buvo be kaukės. Pareigūnai buvo nesąžiningi ir turėjo tik įspėti, nes buvo priėjęs jis ir A. B. prie jų automobilio. Pareigūnai nebuvo nei aikštelėje, nei ceche. Pasak liudytojo, jis buvo krane galbūt kokių 20–25 metrų atstumu, tuo metu L. Ž., vaikščiodamas po cechą, buvo be kaukės. Matė iš krano, kaip įsiveržė A. B.. Sakė jam, kad išeitų į lauką, kas čia per filmavimai; tada nulipęs laiptais iškvietė policiją. Jie nebuvo arčiau nei 2 metrai atstumu nuo L. Ž.. Su A. B. paskutiniu momentu yra blogi santykiai, nes vyksta teismai dėl įstatų pakeitimo.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. Ž.. Jis pats yra įmonės akcininkas, įkūrėjas, o su J. V. buvo bendraturčiai. Jis dirbo komercijos direktoriumi, o J. V. dirbo direktoriumi. Gruodžio mėnesį buvo nuspręsta padalinti įmonę į dvi dalis, pas juos susiklosčiusi konfliktinė situacija, kai 2020 m. sužinojo, kad avansai tampa beviltiškomis skolomis. Jis gavo informaciją, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežamos staklės neaiškia kryptimi, į metalo laužą, todėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir, iš karto įjungęs telefoną su video funkcija, atėjo į sandėlį. Tame sandėlyje buvo pareiškėjas, kuris buvo be kaukės ir krane sėdėjo J. V., be šalmo ir nežino, ar turėdamas teises, už ką prieš tai jam buvo skirta bauda. Pamatė, kad L. Ž. be kaukės, nufilmavo jį ir J. V.. L. Ž. šiurkščiai stūmė jį befilmuojantį. Kadangi pareigūnai matė, kad jie buvo be kaukės, paklausė ir jo. Liudytojo teigimu, jis pasakė, kad irgi buvo be kaukės, todėl visi vienodai gavo baudas. Pareiškėjas buvo be kaukės, nors turėjo būti su kauke, nes patalpos išnuomotos ir darbuotojai nuolat ten vaikšto. Patalpoje dar buvo J. V., toliau nematė. J. V. buvo toliau nei 2 metrai, jis sėdėjo krano kabinoje. Jis, kaip Lietuvos pilietis, nufilmavo nusižengimą, kurį gali parodyti. Pareigūnai prašė pažiūrėti vaido įrašą. Galimai pareigūnai jį perfilmavo, nes jis pats nesiuntė pareigūnams filmuotos medžiagos. Jokių keiksmažodžių iš jo pusės nebuvo, jis yra taikus žmogus, konfliktų su L. Ž. neturi. Teismui parodžius byloje esančią fotonuotrauką (b. l. 15), liudytojas parodė, kad neatsimena, ar jis padarė šią nuotrauką.

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto matyti, kad institucija pateikė teismui 2021 m. balandžio 29 d. A. B. pranešimo kopiją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi darbai pažeidžiant taisykles, t. y. J. V. buvo be kaukės, šalmo, liemenės ir neturi teisių valdyti tiltinį kraną, o L. Ž. buvo be kaukės ir liemenės, kartu pridedamas A. B. vaizdo įrašas. Vaizdo įraše „IMG_1784.MOV“ (trukmė 1 min. 51 s.) matyti, kaip A. B. įeina į patalpas, filmuoja aplinką, vaizdo įrašo 20 s matomas krane esantis asmuo – J. V., po to 32 s filmuojamas kitas asmuo – L. Ž., esantis apačioje, kuris priėjęs pasisveikina su A. B., galimai paspaudžia ranką vienas kitam. Prie A. B. priėjęs minėtas asmuo yra su šalmu, tačiau be burną ir nosį dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir A. B. pateiktame vaizdo įraše.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose, pateiktuose iš „Body 1739“, užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į vietą, bendrauja su trimis asmenimis, lankosi patalpose. Aktualiame vaizdo įraše „2021_04_29_125947.MP4“ (apačioje nurodyta data 2021 m. balandžio 29 d.) 13:01:17 val. matyti, kaip prie policijos pareigūnų, kurie bendrauja su kitais dviem asmenimis (J. V. ir A. B.), prieina L. Ž.. Visi asmenys, bendraudami su pareigūnais, dėvi burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes).

Dėl L. Ž. skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų

Pirmiausia teismas pastebi, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Ž.. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su A. B. elgesiu, t. y. kad jis, neturėdamas apsauginio šalmo ir be apsauginės kaukės užėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, nenagrinėti, nes nesusiję su bylos nagrinėjamu dalyku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Vienas iš pareiškėjo skunde nurodytų Institucijos specialistės S. M. 2021 m. birželio 2 d. nutarimo panaikinimo argumentų yra tas, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasidaryti jo surašyto paaiškinimo kopijos ir nebuvo prašoma pasirašyti, kad jis gavo protokolo kopiją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 29 d. L. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam siūloma sumokėti 250 Eur dydžio baudą, kuris jam pasirašytinai įteiktas tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 29 d., jame yra paties jo parašytas paaiškinimas (b. l. 7–8). Taigi, priešingai, nei teigiama pareiškėjo skunde, pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad jis gavo administracinio nusižengimo protokolą. Byloje nenustatyta, kad L. Ž. iki 2021 m. gegužės 14 d., kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, sumokėjo pasiūlytą 250 Eur baudą, todėl 2021 m. birželio 2 d. 10 val. vyko pareiškėjo bylos nagrinėjimas. Būtent ši bylos nagrinėjimo data ir buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Todėl teigti, kad L. Ž. nežinojo, jog, jam nesumokėjus siūlomos baudos, vyks posėdis administracinio nusižengimo byloje ir bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, nėra pagrindo. Pareiškėjas neatvyko į jo bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant priėmus 2021 m. birželio 2 d. nutarimą (b. l. 9).

Pasak L. Ž., surašius administracinio nusižengimo protokolą, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasidaryti jo surašyto paaiškinimo kopiją. Šiame kontekste pasakytina, kad, nagrinėjant L. Ž. skundą teisme, jam buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, nustatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas patvirtino, kad jis suprato savo teises, tačiau nepageidavo pasidaryti kokių nors rašytinių dokumentų kopijų. Taigi L. Ž. buvo sudarytos realios galimybės pasinaudoti teise pasidaryti surašyto paaiškinimo kopiją. Atsižvelgiant į tai, aptariamas proceso pažeidimas, padarytas administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje, nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti aptariamą nutarimą.

L. Ž. skunde taip pat kelia byloje surinktų įrodymų teisėtumo klausimą.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokiomis priemonėmis nustatomi šie duomenys. Tokios priemonės, be kita ko, yra pranešimai, aktai ar kiti dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai.

Analizuojant ANK 569 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad administraciniam nusižengimui įrodyti nėra būtina, kad jį nustatytų būtent pareigūnai. Administracinio nusižengimo padarymo faktą nustatyti atitinkamomis priemonėmis gali ir asmenys, neatliekantys pareigūnų funkcijų. Todėl priešingai, nei teigia L. Ž. skunde, jo padarytas administracinis nusižengimas neprivalėjo būti nustatytas išskirtinai policijos pareigūnų.

L. Ž. skunde akcentuoja, kad jis buvo nufilmuotas A. B. neteisėtai, pažeidžiant teisę į atvaizdą, todėl negalima remtis tokiu įrodymu grindžiant jo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Bylą nagrinėjant teisme, neabejotinai nustatyta, kad A. B. filmavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, taip pat ir patalpos (sandėlio) vidų, kuriame buvo L. Ž.. Teismas nenustatė, kad A. B. sąmoningai iš anksto siekė filmuoti pareiškėją. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. B., kaip suinteresuotas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas) ketino užfiksuoti galimai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės turtu. Taigi A. B. pagrindinis filmavimo objektas nebuvo pats L. Ž.. Tai įrodo ir pats vaizdo įrašo turinys, kuriame pareiškėjas (jo veidas, iš kurio galima atpažinti) užfiksuotas itin epizodiškai (vaizdo įrašo apie 33–41 s). Kita vertus, tai, kad pareiškėjas ir buvo užfiksuotas vaizdo įraše, savaime nereiškia, jog jis buvo neleistinai nufilmuotas. Teismas nenustatė, kad L. Ž. tuo metu, kai buvo užfiksuotas A. B., buvo privačioje teritorijoje. Pareiškėjas atliko darbo funkcijas įmonėje, kurios teritorijoje buvo ir kitų asmenų (šalia sandėlio lauke užfiksuotas asmuo (vaizdo įrašo 8 s; pačiame sandėlyje be L. Ž. buvo ir J. V.). Nenustatyta, kad A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, apskritai negalėjo patekti į įmonės teritoriją. Iš 2021 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. parodė policijos pareigūnams vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip L. Ž. dirba įmonės patalpose be medicininės veido kaukės (b. l. 10). Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnas, surašydamas L. Ž. administracinio nusižengimo protokolą, negalėjo remtis A. B. padarytu vaizdo įrašu, juolab jame užfiksuotos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. ANK nedraudžia privatiems asmenims fiksuoti kitų asmenų galimai daromus administracinius nusižengimus ir teikti medžiagą pareigūnams. Vien L. Ž. skundo teiginys, kad jo nufilmavimas pažeidė jo teisę į atvaizdą, savaime nepatvirtina, kad A. B. padarytas vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamas vaizdo įrašas vertinamas ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio prasme, o būtent ANK prasme, juolab nenustatyta, kad padarytas vaizdo įrašas objektyviai pažeistų L. Ž., buvusio įmonės teritorijoje, garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Todėl pripažinti, kad A. B. padarytas vaizdo įrašas yra neleistinas įrodymas ANK 569 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

L. Ž. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad A. B. darytas vaizdo įrašas neteisėtas, nes iš vaizdo įrašo neaišku nei diena, nei kur, nei kas vyksta. Kita vertus, paties pareiškėjo skunde nurodyta, kada ir kur A. B. nufilmavo jį (2021 m. balandžio 29 d. apie 11 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose) (b. l. 21–23). L. Ž. teismo posėdžių metu detaliai aiškino A. B. padaryto vaizdo įrašo aplinkybes. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinoma, kada ir kur buvo padarytas vaizdo įrašas. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti vaizdo įrašo autentiškumu.

Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl L. Ž..

Dėl L. Ž. nubaudimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Skundžiamu nutarimu L. Ž. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ karantino, paskelbto Nutarimu, laikotarpiu uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju aktualiame Nutarimo 2.1.5.2. punkte (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 2 d.) nustatytas reikalavimas vyresniems nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės).

Šio punkto išimtys nustatytos nuo 2.1.5.2.1. iki 2.1.5.2.6. papunkčiuose (šis reikalavimas netaikomas):

2.1.5.2.1. asmenims, kai jie sportuoja;

2.1.5.2.2. aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams;

2.1.5.2.3. paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke;

2.1.5.2.4. neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį;

2.1.5.2.5. atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus);

2.1.5.2.6. vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.

Taigi pagal Nutarimo 2.1.5.2. punktą, bylai reikšmingu laiku viešose vietose visi vyresni nei 6 metų asmenys privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Tokio reikalavimo išimčių sąrašas buvo baigtinis.

Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad L. Ž. bylai reikšmingu laiku ir vietoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino tokią aplinkybę, tačiau teigė, kad, dirbdamas tuo metu, jis patalpoje buvo su J. V.; juos skyrė didesnis atstumas nei 2 metrai, nes J. V. buvo krane, o jis prikabinėjo metalo apdirbimo stakles. Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis, kuriame bylai reikšmingu laiku buvo L. Ž., laikytinas vieša vieta Nutarimo 2.1.5.2. prasme, nes į įmonės sandėlį L. Ž. darbo metu galėjo užeiti kiti įmonės darbuotojai (tame pačiame sandėlyje dirbo ir J. V.), taip pat jame pasirodė ir liudytojas A. B.. Taigi, remiantis Nutarimo 2.1.5.2. punkto reglamentavimu, L. Ž., būdamas vyresnis, nei Nutarimo 2.1.5.2. punkte nurodyto amžiaus, privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Pagal bylos aplinkybes, nenustatytos išimtys, kai L. Ž. nebuvo privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Pagal Nutarimo 2.1.5.2.5. punktą, aptariamas reikalavimas netaikomas atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų. Teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis, kuriame dirbo L. Ž., nelaikytinas atvira erdve. Sandėlis pagal savo pobūdį yra specialiai įrengta vieta (patalpa) kam nors laikyti, t. y. šis statinys turi ribotą erdvę. Todėl nagrinėjamu atveju L. Ž. privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę nepaisant to, ar šalia jo bylai reikšmingu laiku buvo asmenų arčiau kaip du metrai, ar ne, ir jam negali būti taikoma Nutarimo 2.1.5.2.5. punkte nustatyta išimtis. Taigi nėra abejonių, kad L. Ž. pažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimą. Be to, iš A. B. filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad ne A. B. priėjo prie L. Ž., o pats pareiškėjas, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, priėjo prie A. B. (vaizdo įrašo apie 37–44 s). Nenustatyta, kodėl L. Ž., esant net ir tokiai situacijai, negalėjo užsidėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir tik vėliau bendrauti su A. B..

L. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nedėvėjo kaukės dirbdamas, nes ji trukdo matomumui (didžiulis sandėlis su viduje važinėjančiu kranu). Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių L. Ž. kaukės dėvėjimas iš tiesų trukdytų tinkamai dirbti. Jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjui kaukės ar kitos apsaugos priemonės dėvėjimas trukdytų dirbti, nepateikta. Pastebėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti tokią apsaugos priemonę, kuri būtų kuo patogesnė vykdant darbo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimas dėvėti yra tik nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, o dėvint tokią priemonę, kita veido nėra uždengiama.

Sprendžiant dėl L. Ž. kaltės šiuo atveju neturi reikšmės, kad, sandėlyje vykdant darbus, jį su įmonės vadovu J. V. skyrė didesnis atstumas kaip 10 metrų. Kaip minėta, būdamas viešoje vietoje L. Ž. privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, net jei kitas asmuo yra toje patalpoje didesniu atstumu, nei 2 metrai.

Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo apskritai neturi apsaugos priemonių arba atsisako jas naudoti. Šio punkto pažeidimas nustatomas vien už faktą, kad asmuo viešoje vietoje nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Tai ir buvo įrodyta šioje byloje.

Teismas šalina iš skundžiamo nutarimo aplinkybę, kad L. Ž. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, nes Nutarimo 2.1.5.2. punktas nenustato tokio reikalavimo, o pareiškėjas nebuvo nubaustas už 2.1.5.2.5. punkte nustatytos išimties pažeidimą.

Šiuo atveju L. Ž. padarė Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimą, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Nagrinėjamu atveju dėl anksčiau išvardytų motyvų nekyla abejonių, kad pareiškėjas savo elgesiu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai (teisiniam vertinimui neturi reikšmės, ar L. Ž. sirgo tokia liga, ar ne).

Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime L. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Vien pareiškėjo nesutikimas su jo nubaudimu savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

L. Ž. paskirta minimali 500 Eur bauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtos baudos dydis nėra aiškiai per griežtas. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, aplinkybių nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės S. M. 2021 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13742-2021 palikti nepakeistą ir L. Ž. skundo netenkinti, tik pašalinant iš nutarimo aplinkybę, kad L. Ž. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis