Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui T. J. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,

išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė byloje pareikštu ieškiniu (b.l. 3-8) prašė priteisti iš atsakovo T. J., sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur periodinių išmokų iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo T. J. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui M. J. sudarantį 570,00 Eur; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, motina S. L.; priteisti iš atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir atsakovas M. J. kartu gyveno nuo 2013 metų. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Atsakovas T. J., pripažino savo tėvystę, tuo pagrindu buvo įrašytas nepilnamečio sūnaus gimimo liudijime tėvu ir suteikė savo pavardę nepilnamečiui sūnui. Nuo 2016 m. liepos pradžios ieškove kartu su atsakovu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaikų

teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai. Atsakovas, T. J., savo nepilnamečio sūnaus M. J. materialiai išlaikyti nepadeda. Ieškovė nurodo, jog ji viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį rengia, maitina, rūpinasi jo sveikata, ugdymu, teikia visokeriopą, tiek materialinę, tiek moralinę pagalbą.

LR CK 3.192 str. 1 d. yra nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir padengti kitas būtinas protingas vaikų auginimo išlaidas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, tai yra teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą, teisės į mokslą, teisės į poilsį ir laisvalaikį ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros, remonto, šildymo komunalinių patarnavimų ir kitos paslaugos tenkančios vaiko daliai. Mokėtinų mokesčių mūsų nepilnamečiam vaikui tenkanti dalis yra apie 60 eurų vasarą ir 120 eurų žiemą. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Kadangi nepilnametis sūnus sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną, jų aprangai ir avalynei yra išleidžiama iki 100,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus maitinimui išleidžia iki 150,00 eurų kas mėnesį. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio sūnaus poreikius, jam tenkančios išlaidos sudaro apie 400,00 – 460,00 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra šiai dienai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvariuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Ieškovės žiniomis atsakovas, turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas. Ieškovė remiantis išdėstytu, prašo teismo iš atsakovo priteisti po 190,00 Eur, kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės. Šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, jog remiantis LR CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Remiantis imperatyvia įstatymo nuostata, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui M. J., sudarantį 570,00 Eur, skaičiuojant išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 190,00 Eur už 3 mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo dienos t. y. nuo mūsų su atsakovu T. J. gyvenimo skyriumi pradžios (2016-07-01) iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nurodė, jog šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su jo biologine motina, ieškove S. L., neprieštarautu, šalių sūnaus interesams, kadangi jau nuo pat gimimo nepilnametis sūnus – M. J., gyvena su ieškove. Taigi nepilnametis sūnus yra labai prisirišęs prie ieškovės, o su savo biologiniu tėvu, atsakovu, jis beveik nėra bendravęs, su juo nėra jokių socialinių, emocinių ar kitokių ryšių. Ieškovė pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad iki mokyklinio amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daug švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Ieškovė nurodo, jog šalių nepilnamečiui sūnui M. J., tėra tik keli mėnesiai ir jam yra reikalinga ir būtina motinos globa. Ieškovė nurodo, jog vaiko bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika visais atvejais turi būti siekiama užtikrinti, kad nepilnametis vaikas galėtų palaikyti glaudžius ryšius ne tik su motina, bet ir su tėvu. Ieškovė nurodė, jog ji įvertinusi šalių sūnaus amžių, poreikius, užimtumą bei atsakovo T. J. norą bei susiformavusius socialinius ryšius, įsipareigoja leisti bendrauti atsakovui T. J. su savo nepilnamečiu sūnumi iš anksto su ieškove suderintu laiku. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilnai, patvirtino visas teismui raštu nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog atsakovas vykdo tik laikinųjų apsaugos priemonių nutartį per antstolį. Jokio kito išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia. Ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2016 metų liepos mėnesio. Nurodė, jog atsakovas nebendrauja su vaiku. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos siekia virš 200 Eur/per mėnesį. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog atsakovas vaiku nesirūpina, neteikė jam išlaikymo. Pažymėjo, jog šalių vaikas yra mažo amžiaus.Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai (b.l. 53). Todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje dėl M. J. gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 28). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą neįrašyti. Duomenų, kad mažametis M. J. būtų netinkamai prižiūrimas, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. Išvadoje nurodyta, jog ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina sūnumi, nelanko jo, neišlaiko materialiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs T. J. atsiliepimo, todėl jo nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. SPIS bazės duomenimis T. J. nuo 2016-10-06 dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad vyras turi sveikatos problemų nepateikta, todėl tikėtina, jog atsakovas sveikas, jaunas žmogus ir sūnaus išlaikymui gali teikti reikalingą išlaikymą. Ieškovės prašoma sūnaus išlaikymui suma atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, į nepilnamečio amžių – kūdikiui šiuo metu labiau reikalinga motinos globa, darytina išvada, kad M. J., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteistinos lėšos sūnaus išlaikymui. Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodė jog vaiko tėvas vaiko auginime nedalyvauja, jo neišlaiko. Vaikas yra mažo amžiaus, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma yra pagrįsta, kadangi atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Teismo posėdžio metu, liudytojas E. S. nurodė, jog yra ieškovės dėdė. Nurodė, jog kiek jam žinoma, atsakovas išlaikymo savo sūnui neteikia, su juo nebendrauja. Atsakovas su ieškove negyvena nuo 2016 m. liepos mėnesio, anksčiau kartu gyveno Klaipėdoje. Dabar ieškovė gyvena pas mamą. Liudytojas nurodė, jog nepilnamečiu vaiku rūpinasi viena ieškovė, atsakovas sūnaus nelanko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. L. ir atsakovo T. J. sūnus (b.l. 10). Ieškovė ieškinyje prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Duomenų, jog atsakovas prieštarautų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nėra. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamą vietą su mama S. L., jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio interesams ir yra tikslingas. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Institucija teikianti išvadą byloje sutiko, jog nepilnamečio vaiko, M. J., gyvenamoji vieta būtų nustatoma su ieškove, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nėra, o berniukas faktiškai gyvena su ieškove, institucijos teikiančios išvadas byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl M. J. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina S. L. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina S. L. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus M. J. poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro daugiau kaip 400 Eur per mėnesį, t.y. 150 Eur maistui, 60 Eur komunaliniams mokesčiams (120 Eur žiemos metu), 100 Eur drabužiams ir avalynei, 40 Eur kasmėnesinėms kelionėms pas medikus, 50 Eur sauskelnėms. Todėl prašė priteisti iš atsakovo T. J. sūnaus M. J., išlaikymui po 190 Eur periodinių išmokų ir iki vaiko pilnametystės (b.l. 7-8). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (Civilinio proceso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Vertinant turtinę šalių padėtį, nustatyta, kad nei ieškovė S. L., nei atsakovas T. J. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones byloje nėra. Ieškovės pajamos VSDFV duomenimis vidutiniškai sudaro apie 131,52 Eur per mėnesį (b.l. 50). VSDFV duomenimis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 atsakovo pajamos (duomenys neskelbtini) vidutiniškai sudaro 361,90 Eur per mėnesį (b.l. 48). Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnamečio sūnaus poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-09-30) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. L..Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymo nuo 2016-07-01, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 190 Eur, iš viso 570,00 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas, suma apskaičiuotina tiksliai pagal neteikto išlaikymo laikotarpį, todėl iš atsakovo priteistinas 570,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš kurių visi reikalavimai tenkinti pilna apimtimi (100 proc.). Ieškovė vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. nuostatomis dalyje reikalavimų (dėl išlaikymo priteisimo) bei LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl byloje mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo T. J. valstybei.Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei S. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybė patyrė 163,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurios priteistinos iš atsakovo T. J., valstybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 6,19 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.). Ieškinį patenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. ( LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo padavimo dienos (2016-09-30) iki jo pilnametystės, iš šio išlaikymo išskaičiuojant Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jau išieškotą išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 570 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-09-01 (3 mėnesius), priteistų lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,19 Eur (šešis eurus 19 ct) už pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 163,24 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 24 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.