Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugsėjo 24 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų viešųjų darbų;

2) 2018 m. lapkričio 22 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį su 2018 m. rugsėjo 24 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta galutine bausme – 1 metų viešųjų darbų;

3) 2019 m. sausio 28 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį su Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta galutine bausme – 60 parų areštu;

4) 2020 m. lapkričio 23 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu.

5) 2022 m. gruodžio 5 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu;

6) 2023 m. sausio 19 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį su Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta galutine bausme – 50 parų areštu, bausmė neatlikta;

7) 2023 m. vasario 9 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį su Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 49 parų areštu, ir galutine subendrinta bausme – 90 parų areštu, bausmė atlikta 2023 m. liepos 31 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. S. 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 20:50 val., (duomenys neskelbtini), Audenio ežero pakrantėje, konflikto metu, mušdamas – ne daugiau nei tris kartus suduodamas mediniu valties irklu į galvą, nugarą ir kairę koją artimam giminaičiui – broliui S. R. (S. R.) padarė kairės blauzdos sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis E. S. 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 23:35 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, mušdamas – ne daugiau nei keturis kartus suduodamas kumščiu į veidą ir ne daugiau nei du kartus spirdamas į kairįjį šoną artimam giminaičiui – broliui A. S. padarė įbrėžimus veide, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos ir nosies sumušimus bei žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis E. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai. Kaltinamasis E. S. teismo posėdyje pagarsintus 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 14 d., ir 2024 m. gruodžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažino visa apimtimi.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

5. Įtariamasis E. S. 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 14 d., ir 2024 m. gruodžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą visiškai sutinka. S. R. (S. R.) ir A. S. yra broliai. Gyvena atskirai. 2024 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, gali būti, kad tai buvo 29 diena, apie 20 valandą žvejojo Audenio ežere. Žvejodamas gėrė alų. Žvejojo plastikine valtimi, valties irklai mediniai. Tuo metu prie ežero atėjo brolis S. R. su draugais ir sugyventine. Brolis būdamas krante pradėjo keiktis. Atplaukė valtimi į krantą. Brolis atėjo prie jo, susibarė, todėl sudavė broliui kumščiu į galvą ir išplaukė žvejoti. Brolis kažkur išėjo, tačiau netrukus grįžo ir nuo kranto jį keikė necenzūriniais žodžiais. Neapsikentęs atplaukė į krantą. Brolis turėjo šakes, todėl brolį mušė irklu. Brolis puolė jį šakėmis, bet nesužalojo. Nežino kiek kartų sudavė broliui irklu, nežino kur pataikė, žino kad pataikė į nugarą, gal dar kur nors galėjo pataikyti, tikriausiai pataikė ir į koją. Viskas vyko labai greitai. Mano, kad nuo jo suduotų smūgių broliui turėjo skaudėti. Po to vėl išplaukė žvejoti. Konflikto metu buvo neblaivus. 2024 metų rugsėjo mėnesio viduryje, gali būti, kad tai buvo 13 diena, apie 22 valandą, užėjo į tėvų namus. Namuose buvo tėvas G. S., brolis A. S., mama L. R. ir dukterėčia V. R.. Jie visi virtuvėje gėrė vyną. Pasiėmė iš šaldytuvo degtinę ir nuėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko, išėjo į virtuvę parūkyti. Tuo metu tarp jo ir brolio kilo konfliktas. Brolis sėdėjo ant kėdės. Priėjęs prie brolio sudavė kelis kartus kumščiu į veidą. Brolis su kėde nuvirto ant žemės, tuomet porą kartų spyrė koja. Juos su brolius skyrė V. R.. Mano, kad broliui tikrai galėjo skaudėti. Jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis. Dėl to ką padarė gailisi (2 t., b. l. 25-27, 59-61, 84-87).

6. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau - Reagavimo skyrius) vyresniosios tyrėjos L. Č. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 20:53 val., gautas pranešimas, kad prie Audenio ežero pranešėją sumušė brolis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), prie Audenio ežero rastas pranešėjas S. R. (jam nustatytas 2,42 promilių girtumas), kuris paaiškino, kad atėjus prie ežero atplaukė valtimi brolis E. S. ir valties irklu sudavė S. R. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 30-32).

7. 2024 m. rugsėjo 14 d. Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. (A. K.) tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 23:37 val., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis trenkė į nosį, kraujuoja. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 23:35 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo virtuvėje, išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui tarp neblaivių brolių A. S. (nustatytas 2,09 promilių girtumas) ir E. S. (nustatytas 2,45 promilių girtumas), E. S. ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą broliui A. S., o nuo suduotų smūgių broliui pargriuvus ant grindų, dešine koja du kartus spyrė į kairį šoną, taip sukėlė A. S. fizinį skausmą (1 t., b. l. 39-42).

8. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 valandą, su sugyventine J. S. nuėjo prie Audenio ežero ir pripūtęs guminę valtį pamatė, kad ežere medinėje valtyje žvejoja brolis E. S.. Būdamas ant kranto sušuko broliui norėdamas sužinoti ką šis pagavo. E. atplaukė parodyti ką pagavo, tačiau jiems bendraujant įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Eduardas išlipo ant kranto ir kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinę. Tada paėmė valties irklą juo pradėjo mušti. Vieną kartą irklu sudavė į galvą prie kairės ausies, vieną kartą prie kairės mentės ir vieną kartą į kairės kojos blauzdą. Po smūgio į galvą, jis nukrito ir tiksliai nepamena ar buvo daugiau smūgių. Pajuto fizinį skausmą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo. Nustatė galvos, kairiosios mentės ir kairės blauzdos sumušimus (1 t., b. l 62-65, 66-68, 69-72).

9. 2024 m. rugpjūčio 30 d. S. R. asmens apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 21:24 val., virš S. R. kairės ausies yra 5x5 cm dydžio gumbas, ant kairės rankos rodomojo piršto krumplio 1x1 cm nubrozdinimas, ant kairės kojos blauzdos priekinės dalies 8x4 cm patinimas (1 t., b. l. 111-112, 113-117).

10. 2024 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3418/2024 (01) patvirtina, kad S. R. nustatytas kairės blauzdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kuris padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, jam padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padalytas tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tiek pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 130-132).

11. 2024 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 20:30 val., kartu su sugyventine V. R. atvažiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) .Vėliau į namus atėjo E. S.. Visi virtuvėje gėrė alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas. E. ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. Po suduotų smūgių su kėde nuvirto ant žemės ir veide pajuto fizinį skausmą. Gulinčiam ant žemės E. ne mažiau dviejų kartų dešine koja spyrė į kairį šoną taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to, atsikėlė nuo žemės, išėjo iš namų ir nuėjo pas netoliese gyvenantį kitą brolį S. R., iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 85-88).

12. 2024 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad A. S. veide yra daug nubrozdinimų (1 t., b. l. 133-135, 136-139).

13. 2024 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3416/2024 (01) patvirtina, kad A. S. nustatyti odos įbrėžimai veide (daugiau kairėje), kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos ir nosies srities sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais ir žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Odos įbrėžimai padalyti paveikus kietu, briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatytiems sužalojimams viršutinėje lūpoje ir nosies srityje padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Odos įbrėžimai veide, kairėje plaštakoje, padalyti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad viršutinės lūpos ir nosies srities sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais, galėjo būti padaryti griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 152-154).

14. 2024 m. rugpjūčio 29 d. liudytoja J. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 valandą, su sugyventiniu S. R. nuėjo prie Audenio ežero. Ten pamatė ežere valtimi žvejojantį brolį E. S.. S. sušuko broliui, norėdamas sužinoti ką šis pagavo. Kaip suprato, E. pasakė, kad tuoj atplauks į krantą. E. atplaukė parodyti ką pagavo, tačiau jiems bendraujant tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu, E. paėmęs valties irklą, pradėjo mušti S. Daužė į įvairias kūno vietas. Pribėgusi mėgino išskirti S. ir E., tačiau nepavyko (1 t., b. l. 101-104).

15. 2024 m. rugsėjo 14 d. liudytoja V. R. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 20:30 val., kartu su sugyventiniu A. atvyko pas sugyventinio tėvus į (duomenys neskelbtini). Visi namo virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu A. brolis E. S. pasidarė agresyvus. E. šaukė ant A., grasino ir kumščiais sudavė A. į veidą, po smūgių šis nuvirto ant žemės, tada E. kojomis spardė A. į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 107-110).

16. 2024 m. rugsėjo 3 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad apžiūrėtas medinis irklas, rastas ir paimtas 2024 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 165-167, 168-171, 172-174).

17. 2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad išklausytas 2024 m. rugpjūčio 29 d. Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas garso įrašas, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skambutis fiksuotas 2024 m. rugpjūčio 29 d., 20:50 val. Pranešėjas S. R. praneša, kad prie ežero jį sudaužė brolis ir jis negali paeiti. Praneša įvykio adresą (1 t., b. l. 177-179).

18. 2024 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti prie policijos pareigūnų pritvirtintomis kameromis fiksuoti vaizdo-garso įrašai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota Audenio ežero pakrantėje gulintis S. R.. Ežero pakrantėje, šalia tilto užfiksuota plastikinė žalios spalvos valtis su irklais. S. R. pasako: „Su irklais koją sumušė“. Medikai apžiūri S. R. kairės kojos blauzdą, siūlo vykti į ligoninę. Prie automobilio prieina J. S. ir pasako, kad S. R. konfliktavo su broliu (1 t., b. l. 184-188).

19. 2024 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Audenio ežero pakrantėje. Iš įvykio vietos paimtas medinis irklas (1 t., b. l. 43-45, 46-49).

20. 2024 m. rugsėjo 14 įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo virtuvėje nuo slenksčio apie 0,5 m į priekį, ant medinių rudos spalvos grindų, rasta rausvos spalvos dėmė panaši į kraują (1 t., b. .50-52, 53-59).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

21. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

22. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

23. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

24. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. S. 2024 m, rugpjūčio 29 d., apie 20:50 val., (duomenys neskelbtini), Audenio ežero pakrantėje, konflikto metu, mušdamas – ne daugiau nei tris kartus suduodamas mediniu valties irklu į galvą, nugarą ir kairę koją artimam giminaičiui – broliui S. R. padarė kairės blauzdos sumušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis E. S. 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 23:35 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, mušdamas – ne daugiau nei keturis kartus suduodamas kumščiu į veidą ir ne daugiau nei du kartus spirdamas į kairįjį šoną artimam giminaičiui – broliui A. S. padarė įbrėžimus veide, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos ir nosies sumušimus bei žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

27. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimiems giminaičiams, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiųjų S. R. ir A. S. parodymais, kaltinamojo E. S. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais, liudytojų J. S. ir V. R. parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), pobūdį (padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

30. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymų, gailisi, tačiau kaltinamojo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų. Jis prisipažino kaltu, tačiau negalėjo papasakoti, kas įvyko, nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo veikų nevertino kritiškai, kaltinamasis E. S. abejingai žiūri į nusikaltimais sukeliamas pasekmes nukentėjusiesiems, o tai yra pagrindas abejoti kaltinamojo nuoširdumu.

31. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

32. Šio nuosprendžio 30 punkte išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamu atveju nebuvo savanoriškas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos. Nesant nei vienos iš sąlygų, būtinų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui, byloje nustatytas kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjimasis dėl to nepripažintinas jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

33. Byloje taip pat nenustatyta kitų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

34. Kaltinamojo atsakomybę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad inkriminuojamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

35. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

36. Kaltinamasis E. S. paskutinį kartą teistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 49 paromis arešto, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. 2023 m. liepos 31 d. E. S. paleistas iš įkalinimo įstaigos. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. S. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d., t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punktas).

37. Aplinkybės, kad kaltinamasis yra teistas 7 kartus (2 t., b. l. 93-103), visus kartus pagal BK 140 straipsnį, paskutinius 5 kartus už BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, sudaro pagrindą teismui E. S. pripažinti recidyvistu ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

38. Kaip minėta, kaltinamasis E. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, anksčiau teistas 7 kartus (2 t., b. l. 93-103), visus kartus pagal BK 140 straipsnį, paskutinius 5 kartus už BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, teistumas neišnykęs, nedirbantis (2 t., b. l. 117-118), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 109-114). Byloje pateiktas Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Naujojo Daugėliškio seniūnijos raštas patvirtina, kad E. S. yra konfliktiškas šeimoje (2 t., b. l. 121). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimtų teismo sprendimų išvadų nepadarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, švelnesnės bausmės pritaikymas už ankstesnes nusikalstamas veikas nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio. Todėl, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. S. už padarytas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o būtent – už 2024 m. rugpjūčio 29 d. veiką – 6 mėnesius laisvės atėmimo, už 2024 m. rugsėjo 13 d. – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti visiškai jas sudedant, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam E. S. paskiriant galutinę subendrintą 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

40. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas už tame pačiame BK straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jau 8 kartą, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04749-25 dėl smurto artimoje aplinkoje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), pats kaltinamasis šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu, teismo vertinimu, taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo.

41. Kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė – 8 (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

42. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam E. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. 23:14 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 12:03 val. (2 t., b. l. 8-12, 32-34), ir nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 00:30 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 12:35 val. (2 paros) (2 t., b. l. 42-46, 68-69), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

VII. Kiti klausimai

43. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-31), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

44. Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomi kompaktiniai diskai su garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

45. Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas 2024 m. rugpjūčio 29 d.), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas 2024 m. rugsėjo 13 d .), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, ir E. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. 23:14 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 12:03 val., ir nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 00:30 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 12:35 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomus kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.