- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2-329-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00834-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. J., Irent Electric Europe S
- Kategorijos
- 3.1.10.1Procesinių terminų samprata, jų teisinė reikšmė ir rūšys
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.2.3.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, civilinėje byloje Nr. e2-863-730/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ ieškinį atsakovams R. J. ir Irent Electric Europe S.L. dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 550 000 Eur negrąžintos paskolos, 13 561,20 Eur delspinigių, 116 809,72 Eur palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai; priteisė solidariai iš atsakovų R. J. ir Irent Electric Europe S.L. 550 000 Eur skolą, 13 561,20 Eur delspinigių, 116 809,72 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 680 370,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų R. J. ir Irent Electric Europe S.L. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 3 055,09 Eur į valstybės biudžetą. Atsakovas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas priimti jo pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo; teismui laikant, kad terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleistas, terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti ieškovės ieškinį atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai ir tuo pagrindu neteisėtai priėmė sprendimą už akių, kas reiškia, egzistuojant vieną iš būtinųjų sąlygų sprendimui už akių peržiūrėti. Nurodė, kad apie civilinę bylą sužinojo tik Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-24-458/2017 nagrinėjimo metu, o apie byloje priimtus sprendimus – tik po to, kai buvo patenkintas jo atstovo prašymas prijungti prie išnagrinėtos civilinės bylos EPP sistemoje. Apie netinkamą atsakovo informavimą byloja ir 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos ambasados Ispanijos Karalystėje raštas Nr. (43.5.1.2)S43-19, kuriame nurodyta, kad piliečio pasirašyto patvirtinimo dokumento ambasada negavo. Atsakovas niekada negavo jokių procesinių dokumentų ir nepasirašė jokių pašto pranešimų apie įteikimą, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau ir Reglamentas) 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu. Negavus piliečio pasirašyto patvirtinimo dokumento, teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir jis juos neabejotinai gavo.Atsakovo vertinimu, ieškovė neturėjo reikalavimo teisių pagal 2011 m. sausio 3 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011/01 ir sutartis, kaip ir kitos paskolos sutartys, negali sukelti teisinių pasekmių būdamos fiktyviomis ir pripažintinos negaliojančiomis. Ieškovė, siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, į bylą nepateikė jokių duomenų apie ginčo paskolos sutarties 2 punkto įsipareigojimų įvykdymą, jog yra pervedusi 550 000 Eur sumą į atsakovo R. J. asmeninę bankinę sąskaitą arba išmokėjusi šią sumą atsakovui grynais, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šalys įgijo teises ir pareigas pagal sudarytą paskolos sutartį. Tai neabejotinai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo R. J. prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; atsisakė priimti atsakovo R. J. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimas už akių priimtas ieškovės prašymu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo R. J. pareiškimas dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo gautas 2017 m. lapkričio 22 d. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Be to, praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kadangi minėtas terminas baigėsi 2017 m. gegužės 21 d. imtinai. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija, jog jo gyvenamoji vieta yra ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Reglamento 13 straipsniu teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui per Lietuvos Respublikos ambasadą Ispanijos Karalystėje. Teismas atsakovui taip pat išaiškino, jog jis turi pareigą, vadovaujantis CPK 805 straipsniu paskirti atstovą byloje. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog apie netinkamą procesinių dokumentų atsakovui įteikimą įrodo aplinkybė, kad ambasada negavo atsakovo pasirašyto patvirtinimo apie dokumentų įteikimą. Kaip nurodyta ambasados pranešime, pašto duomenys patvirtina, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovui 2017 m. sausio 4 d. Be to, minėtas Reglamentas, nenumato, jog diplomatinė atstovybė įteikdama dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams, privalo gauti asmens, kuriam įteikiami procesiniai dokumentai, rašytinį patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi minėto Reglamento 14 straipsniu, numatančiu, jog kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu, kadangi šioje byloje procesiniai dokumentai buvo siunčiami vadovaujantis 13 straipsnyje nustatyta tvarka, kurioje nenumatyta, jog procesiniai dokumentai įteikiami registruotu laišku su gavimo patvirtinimu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog atsakovui tinkamai pranešta apie teismo procesą, todėl jam taikomas CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir apelianto pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Teismas netinkamai ir formaliai įvertino procesinių dokumentų įteikimą apeliantui, ignoravo protingumo principą, nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Jei teismas laiko, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikinėjami Reglamento 13 straipsnio pagrindu, juos asmeniškai apeliantui turėjo įteikti Lietuvos Respublikos diplomatiniai ar konsuliniai darbuotojai. Tačiau, Lietuvos Respublikos ambasada procesinius dokumentus perdavė Ispanijos Karalystės pašto tarnybai, kas reiškia, jog įteikimas galėjo būti pripažintas tinkamu tik tuomet, kai teismas būtų gavęs apelianto R. J. pasirašytą gavimo patvirtinimą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir ignoravo faktą, kad pati Lietuvos Respublikos ambasada nurodė, kad jai nebuvo pateiktas įteikimo R. J. patvirtinimas.Aplinkybė, kad apeliantas neginčija ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos, nereiškia, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti.Dėl netinkamo informavimo apie pradėtą procesą, apeliantas mano, jog nėra praleidęs termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes apie sprendimą už akių ir pačią bylą sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį.Apelianto vertinimu, ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi žinodama apie baudžiamąją bylą, joje dalyvaujantį apelianto gynėją, apelianto kontaktus Lietuvoje, net neužsiminė apie nagrinėjamą bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas, grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. <...> asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Minėtos kasacinio teismo nutarties kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti, taigi jis apie vykstantį procesą informuotas, todėl jam taikė CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.Apelianto teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinę bylą, todėl mano, jog nėra praleidęs termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes apie sprendimą už akių ir pačią bylą sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Procesinius dokumentus įteikiant Reglamento 13 straipsnio pagrindu, juos asmeniškai apeliantui turėjo įteikti Lietuvos Respublikos diplomatiniai ar konsuliniai darbuotojai. Tačiau Lietuvos Respublikos ambasada procesinius dokumentus perdavė Ispanijos Karalystės pašto tarnybai, kas reiškia, jog įteikimas galėjo būti pripažintas tinkamu tik tuomet, kai teismas būtų gavęs apelianto R. J. pasirašytą gavimo patvirtinimą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir ignoravo faktą, kad pati Lietuvos Respublikos ambasada nurodė, kad jai nebuvo pateiktas įteikimo R. J. patvirtinimas.Ieškovė nurodė ir apeliantas neginčija, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, apeliantui skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 nuostatomis. Šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas (1 straipsnio 1 dalis). Reglamentas nenustato dokumento įteikimo būdų hierarchijos (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Krystyna Adler, Ewald Adler prieš Sabina Orłowska, Czeslaw Orłowski C-325/11, 31 p.; Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo byloje Andrew Marcus Henderson prieš Novo Banco SA C-354/15, 71 p.), todėl teismas galėjo pasirinkti būdą (-us), kaip dokumentus įteikti. Bylos duomenys, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d. teismo lydraštis Dėl procesinių dokumentų įteikimo, patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas atsakovui R. J. procesinius dokumentus siuntė vadovaudamasis Reglamento 13 straipsnio, numatančio, kad kiekviena valstybė narė, netaikydama jokių privalomų priemonių, kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims teisminius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per savo diplomatinius arba konsulinius darbuotojus (13 straipsnio 1 dalis); bet kuri valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali pranešti, kad ji prieštarauja tokiam dokumentų įteikimui savo teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentai turi būti įteikti dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams (13 straipsnio 2 dalis), nuostatomis.Lietuvos Respublikos ambasadai Ispanijos karalystėje skirtame lydraštyje nurodyta, jog įteikus procesinius dokumentus prašoma atsiųsti patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą, patvirtinimo forma pridėta prie procesinių dokumentų. Tačiau, bylos duomenys liudija, kad Klaipėdos apygardos teisme faksu buvo gautas Lietuvos Respublikos ambasados Ispanijos Karalystėje raštas, kuriuo informuota, jog procesiniai dokumentai atsakovui R. J. išsiųsti registruotu paštu 2016 m. gruodžio 29 d., pašto duomenimis įteikti 2017 m. sausio 4 d. Piliečio pasirašyto dokumento ambasada negavo. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nelemia išvados apie tinkamą procesinių dokumentų apeliantui įteikimą. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 plačiai aptarė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną teisę į teismą, pagal EŽTT praktiką. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Taip pat pažymėtina, jog ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 19 straipsnio nuostatas teismas prieš priimdamas sprendimą turi įsitikinti dokumentų įteikimu, lemiančiu, kad atsakovas turėtų laiko pasiruošti savo gynybai; o negavęs įteikimo ar pristatymo pažymėjimo, teisėjas gali priimti sprendimą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: dokumentas buvo perduotas vienu iš šiame reglamente numatytų būdų; nuo dokumento perdavimo dienos praėjo ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpis, kuris, teisėjo nuomone, yra pakankamas konkrečioje byloje; nebuvo gautas joks pažymėjimas, neatsižvelgiant į tai, kad buvo dedamos visos pastangos jam gauti iš valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų. Nagrinėjamu atveju, sprendimas už akių priimtas 2017 m. vasario 21 d., procesiniai dokumentai atsakovei Irent Electric Europe S.L. įteikti 2017 m. sausio 16 d., t. y. sprendimas už akių priimtas praėjus vos 3 darbo dienų laikotarpiui nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos. Procesiniai dokumentai atsakovui R. J. galimai įteikti 2017 m. sausio 4 d., tačiau negauta įteikimo pažyma. Teismas iš procesinius dokumentus įteikiančio asmens negavęs patvirtinimo apie dokumentų įteikimą atsakovui R. J., neturėjo pagrindo spręsti, jog pastarasis buvo tinkamai informuotas apie procesą, ir vadovaujantis CPK 285 str. 1 dalimi priimti sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimas už akių abiems atsakovams išsiųstas formaliai pagal CPK 805 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. paliktas byloje ir laikytas įteiktu. Taigi faktiškai apeliantas sprendimo už akių negavo. Nors CPK 805 straipsnyje nurodoma, kad užsienyje gyvenanti šalis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, jeigu to ji nepadaro – visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais, šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja ne nacionalinės, o Europos Sąjungos teisės normos. Todėl CPK 805 straipsnio nuostatos netaikytinos. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas dėl analogiškos Lenkijos civilinio proceso kodekso nuostatos Teisingumo Teismas jau yra pasisakęs, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiami valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriuose numatyta, kad nuolatinę ar įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje turinčiai bylos šaliai skirti teisminiai dokumentai paliekami byloje ir laikomi įteiktais tais atvejais, kai ši šalis nenurodė teismo proceso vietos valstybėje narėje gyvenančio atstovo, įgalioto priimti įteikiamus dokumentus (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 19 sprendimas byloje Krystyna Alder ir Ewald Alder prieš Sabina Orłowska ir Czeslaw Orłowski, C-325/11). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principu, iškilus kolizijai tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti vadovaujamasi Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu. Aptartas reglamentavimas, bei faktinės procesinių dokumentų apeliantui įteikimo aplinkybės, lemia išvadą, jog apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas. Apeliantas nepraleidęs termino prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui. Todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.
Prašymo peržiūrėti sprendimą už akių priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.