Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – ir apeliantas) advokato Evaldo Liutkevičiaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. 30 ( trisdešimties ) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, šios bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. per du mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei viso bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemones: dvejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei išieškoti iš jo konfiskuotino turto - automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklausančią N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARRF – 0148“ nustatytas mažiausias 1,72 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti kaltinamajam laidavimo institutą, padarė išvadą, kad M. B. pasirinkta laiduotoja nėra tinkama, nes neturės teigiamos įtakos kaltininkui, t. y. ji neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl M. B. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. B. advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas jo ginamojo M. B. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo neneigia, tik prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nenustatytos visos būtinos laidavimo taikymo sąlygos ir todėl nėra galimybės M. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

9. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje apie asmens tinkamumą būti laiduotoju yra pasisakyta pakankamai plačiai ir išsamiai išaiškinta, kokie asmenys pripažintini tinkamais laiduotojais. O būtent, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, ši aplinkybės turi savarankišką reikšmę ir jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-212-594/2024).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. B. buvusios kaimynės, pažįstamos A. R. tinkamumo būti laiduotoja, nuosprendyje pažymėjo, kad vien tai, jog kaltininką ir laiduotoją sieja kaimyniški ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad ji kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas M. B. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Nors A. R. nurodo, kad ji bendrauja su M. B., yra už jį vyresnė, todėl dažnai jam patardavo, pažįsta ir jo mamą bei kitus šeimos narius, tačiau ji taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju yra tik buvę kaimynai, susipažino 2019, ar 2020 metais, t. y. prieš keletą metų, pažintis buvo atsitiktinė. A. R. teigia, kad ji su M. B. susitinka kiekvieną dieną, tačiau apie kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimą bei praeitį ji žino mažai, taigi, jų bendravimas gana paviršutiniškas, jų nesieja joks artimas ryšys, kas duotų pagrindo manyti, jog asmuo kaltininkui yra autoritetas ir gali daryti realią teigiamą įtaką.

13. A. R. savo tinkamumą būti laiduotoja grindžia ir tuo, jog ji ilgą laiką dirbo slaugos ligoninėje ir moka bendrauti su žmonėmis, tačiau šiuo metu ji nedirbanti, o byloje pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma patvirtina, kad A. R. slaugytojos padėjėjo pareigose yra dirbusi tik tris mėnesius, nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d, ( t. 2, b. l. 30). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad M. B. turi artimesnių asmenų nei A. R. – jis turi mamą, su kuria bendrauja ir iš kurios skolinosi automobilį, taip pat, kaip pats teigė, turi draugę, tačiau šie asmenys perduoti kaltininką pagal laidavimą jų atsakomybėn neprašo.

14. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. neturės realios teigiamos įtakos ar auklėjamojo poveikio tolesniam M. B. elgesiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. B.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad apeliaciniame procese, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, vertintina ir tai, kad M. B. nedirbantis, jokių pajamų negauna, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo M. B. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.