Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-81-537/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
eII-81-537/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00048-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-81-537/2025Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00048-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 5 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant skundą padavusiai R. V.,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Kalvarijos PK) tyrėjos L. B. 2025 m. kovo 6 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25266584074) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėja L. B. 2025 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25266584074), kadangi įvertinus nustatytas aplinkybes, J. D. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

P. R. V. prašo panaikinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėjos L. B. 2025 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25266584074), nes J. D. ir įmonės direktorius meluoja. Dėl nuolatinio psichologinio smurto suprastėjo jos darbas.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad įrodymų vertinimo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Pareigūnas įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju apklausė liudytojus bei ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas. Su atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutiktina. Vien tai, kad R. V. nesutinka su padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą. Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Skunde nurodo, kad J. D. ir siuvyklos direktorius meluoja. Dėl pastovaus psichologinio smurto jos darbas suprastėjo, bet ji juos atliko (odų vertimas, paruošos siuvimas). Direktorius teigė, kad nieko nežinojo apie susiklosčiusią situaciją, nors R. V. jam prie kolegų viską buvo išsakiusi, kad ją engia, žemina ir piktybiškai neduoda darbo. Institucija nesutinka su tokia R. V. išvada ir pritaria argumentams, kurių pagrindu teisena buvo nutraukta. Institucijos nuomone, J. D. išsakyti žodžiai buvo nukreipti į R. V. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl, jos nuomone, netinkamai vykdomų pareigų, t. y., netinkamai atliekamo darbo, tai yra J. D. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog susidariusi situacija buvo išimtinai darbinio pobūdžio ir žodžiai buvo nukreipti į darbinių funkcijų neatlikimo analizavimą ir nepasitenkinimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. D. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Institucijos vertinimu, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. V. teigė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Paaiškino, kad kreipėsi į policiją dėl netinkamo J. D. elgesio darbe – įžeidinėjimų, duodamas darbas nėra paaiškinamas. Prie pašalinių asmenų ir kolegų J. D. sako, kad ji yra bloga darbuotoja, netikusi, kad su ja neturi kantrybės. Toks J. D. elgesys kiekvieną dieną trunka nuo 2020 metų. Prieš mėnesį kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri pateikė atsakymą, kad santykius su J. D. turi išsiaiškinti tarpusavyje. Dėl esamos situacijos pablogėjo jos sveikata, gydytojai skyrė vaistus. Įmonės vadovas visą situaciją žino, sakė, kad pasikalbės su J. D., tačiau to nepadarė. Dėl tokio J. D. elgesio turėjo išeiti iš darbo.

Teismo posėdžio metu Marijampolės AVPK įgaliota atstovė A. Č. nurodė, kad prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

2025 m. vasario 26 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK buvo gautas pareiškimas iš R. V., kuriame ji nurodė, kad prieš 5 metus įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir vadovas yra A. G., įmonėje dirba 9 moterys, siuvėjos. P. R. V. nuo įsidarbinimo įmonėje pradžios įžeidžiamai kimba kolegė J. D.. R. V. yra žinoma, kad J. D. vadovas yra nurodęs paskirstyti darbus, taip pat parodyti kaip tą darbą atlikti. J. D. R. V. darbo metu, kolegų akivaizdoje menkina, žemina, įžeidinėja. Kolegų akivaizdoje R. V. sako, kad ši nesugeba atlikti savo tiesioginio darbo, nors pati J. D. piktybiškai neskiria darbo užduočių. R. V. dėl tokio J. D. elgesio ne kartą kreipėsi į vadovą A. G., kad J. D. su ja elgiasi nepagarbiai, žemina kitų kolegų akivaizdoje. A. G. nurodė, kad situacijoje vieno nėra kalto ir problemą liepė išsiaiškinti, susitaikyti, tačiau po pokalbio niekas nepasikeitė, dėl ko J. D. taip elgiasi su R. V. jai nėra žinoma, kadangi nėra konfliktavusi. R. V. visada stengiasi kruopščiai ir laiku atlikti pavestą darbą. Iš įmonės vadovo anksčiau nebuvo gavusi pastebėjimų, kad darbą atlieka netinkamai ar ne laiku. R. V. kiekvieną dieną eidama į darbą jaučiasi blogai, kadangi žino, kad nuėjus į darbą J. D. kibs, ko pasekoje jaus įtampą. Dėl patiriamo streso dėl J. D. elgesio kreipėsi pas psichiatrą, papasakojo jam, dėl ko patiria stresą ir dėl ko jaučiasi blogai. Gydytojas paskyrė gydymą – vartojimą vaistų, įtampai numalšinti.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad įvertinus įvykio aplinkybes, atlikus A. G. paaiškinimą, kuriame šis nurodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonėje dirba R. V. bei J. D., kuri yra padalinio vadovė, tiesioginė R. V. vadovė, kuri skirsto siuvėjoms darbus. A. G. nurodė, jog ne kartą, galimai 2-3 kartus į jį yra kreipusis padalinio vadovė J. D., kuri informuodavo, jog R. V. tinkamai neatlieka paskirto darbo, dėl to buvo sprendžiama problema – jai buvo duodamas lengvesnis darbas. A. G. nurodė, jog nuo pat R. V. įsidarbinimo buvo problemų dėl jos darbo atlikimo kokybės, tačiau visas problemas spręsdavo, kalbėdavosi ir darbus vykdė toliau. A. G. nurodė, jog darbuotoja R. V. nėra į jį asmeniškai kreipusis, t. y., nėra pranešusi ar darbe priėjusi ir pasiskundusi dėl J. D. netinkamo elgesio, t. y., nėra sakiusi, kad R. V. darbe J. D. įžeidinėja, žemina kitų darbuotojų akivaizdoje, menkina jos darbą. Iš kitų darbuotojų skundų negavęs. A. G. nurodė, kad praeitą savaitę iš R. V. sulaukė telefoninio skambučio, kuomet kaip jis mano, ji buvo pas kažkokį specialistą, tačiau ši nenurodžiusi ir pokalbio metu nurodė, kad darbe vyksta konfliktai su J. D., todėl pokalbio metu pasiūlė jai 10 dienų padirbti kartu ir spręsti iškilusias problemas su J. D.. A. G. nurodė, jog R. V. šiuo metu yra nedarbingume. Daugiau aplinkybių nepateikė. Įvertinus įvykio aplinkybes prie administracinės teisenos buvo prijungtas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad policijos duomenų sistemos naršyklėje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) darbuotojos L. B. duomenų patikrinimas, dėl asmens duomenų nusistatymo, kadangi buvo reikalinga su asmeniu susisiekti. Mobiliuoju telefonu susisiekta su L. B., kuri žodžiu nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), siuvėja. Įmonės vadovas yra A. G., o padalinio vadovė yra J. D., kuri siuvėjoms paskirsto darbus, mokina, padeda jeigu kyla klausimų. L. B. nurodė, kad darbo aplinkoje nevyksta jokie konfliktai tarp kitų darbuotojų, nėra pastebėjusi pykčių kolektyve, žeminimų, menkinimų kolektyvo akivaizdoje. Taip pat nurodė, jog kiekvienai siuvėjai darbas yra paskirstomas pagal jos užimtumą bei darbo atlikimo kokybę, dėl to priekaištų J. D. neturi. Pati asmeniškai darbe problemų neturi, su kolektyvu ir vadove sutaria gerai. Įvertinus įvykio aplinkybes, atlikus J. D. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė. J. D. vadovaujame padalinyje kartu su ja dirba 10 moterų, kurioms ji asmeniškai paskirsto darbą, parodo kaip jį atlikti, padeda iškilus neaiškumams, apmoko, bet taip pat ir pati turi atlikti sau priskirtą dienos darbą, kadangi nuo to priklauso ir pačios J. D. atlygimas. J. D. nurodė, jog minėtas darbas yra susijęs su siuvimu. Nurodė, kad padalinyje dirba R. V., kuri pradėjo dirbti galimai prieš 5 metus, tačiau po metų išėjusi į dekretines atostogas ir po jų sugrįžusi 2024 metų lapkričio mėnesį. J. D. nurodė, jog ji pati asmeniškai su R. V. nėra konfliktavusi, t. y., nėra jos kitų kolegų akivaizdoje menkinusi, pravardžiavusi ar žeminusi, tačiau nurodė, kad jos atliekamas darbas nėra kokybiškas, kadangi dienos pabaigoje nesugeba atlikti paprasčiausių siuvimų, tačiau net tokių atveju darbuotojai yra ieškomi kita veikla, taip pat susijusi su siuvimu tik lengvesniu. J. D. dėl R. V. netinkamo darbo yra ne kartą kreipusis į savo tiesioginį vadovą A. G., nurodydama aplinkybes, dėl to kartu su vadovu sprendžia šią problemą duodami kitokį darbą – lengvesnį. J. D. nurodė, kad siuvykloje garsiai dirba techniniai įrenginiai, siuvimo mašinos, dėl to gali būti, jog balso tonas bendraujant su R. V. buvo pakeltas, bet ne dėl to, kad R. V. dirba blogai, kažko nepadaro ar bandydama ją pažeminti darbo vietoje, o dėl pašalinio garso, norėdama paaiškinti darbo užduotį, padedant. J. D. nurodė, kad su R. V. darbo vietoje jos nuomone sutaria gerai, kadangi rytais darbo vietoje kartu kolektyve geria kavą ir bendraujame vienodai, dėl to kaip vadovė neišskiria nė vienos darbuotojos su visomis elgiasi vienodai, lygiai. Paaiškinimo metu nurodė, kad tiesioginis vadovas A. G. nėra į J. D. kreipęsis dėl jos darbo etikos, t. y., niekados iš jo nėra gavusi nusiskundimų dėl savo bendravimo su kolegėmis ar būtent dėl bendravimo su R. V., dėl to ši situacija jai yra nemaloni. Taip pat vadovas A. G. nebuvo nurodęs J. D., jog pati R. V. į jį būtų kreipusis su priekaištais dėl J. D. netinkamo elgesio darbe. J. D. nurodė, kad jeigu darbe ir buvo nemalonių situacijų, tai tik dėl atliekamo darbo ir jo kokybės našumo, tačiau ne dėl asmeninių nusistatymu ir kiekviena kartą problemos buvo sprendžiamos, ieškomos išeitys tiek jai vienai tiek kartu su vadovu A. G.. Įvertinus nustatytas įvykio aplinkybes, J. D. asmeniškai surašytas oficialus įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. R. V. pareiškime nurodyta, kad prieš 5 metus įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir vadovas yra A. G.. Nuo įsidarbinimo įmonėje prie jos įžeidžiamai kimba kolegė J. D.. Jai yra žinoma, kad J. D. vadovas yra nurodęs paskirstyti darbus taip pat parodyti kaip tą darbą atlikti. J. D. ją darbo metu, kolegų akivaizdoje, menkina, žemina, įžeidinėja. Kolegų akivaizdoje vis sako, kad ji nesugeba atlikti savo tiesioginio darbo, nors piktybiškai nepaskiria darbo užduočių. Ji dėl tokio J. D. elgesio ne kartą kreipiausi į vadovą A. G.. Vadovas nurodė, kad šioje situacijoje vieno nėra kalto ir problemą liepė išsiaiškinti, susitaikyti, tačiau nuo to pokalbio niekas nepasikeitė, Kodėl J. D. taip elgiasi su ja, jai nėra žinoma, ji su ja niekados nėra konfliktavusi, visada stengiasi kruopščiai ir laiku atlikti pavestą darbą. Iš įmonės vadovo anksčiau nėra gavusi pastebėjimų, kad darbą atlieka netinkamai ar ne laiku. Kiekvieną dieną eidama į darbą jaučiais blogai, kadangi žino, kad nuėjus į darbą, J. kibs prie jos, jaus įtampą. Dėl patiriamo streso dėl J. elgesio kreipėsi pas psichiatrą, gydytojas paskyrė gydymą – vartoja vaistus įtampai numalšinti.

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad J. D. darbe elgiasi negražiai, naudoja pašaipas, veikia psichologiškai ir piktybiškai, neduoda darbo, rėkia. R. V. nepatinka J. D., kaip žmogus. J. D. prie kitų asmenų šaiposi iš R. V., tyčiojasi ir jos. Sako, kad ji yra niekam neverta, „netikusi“. Visas kolektyvas žino esamą situaciją, tačiau J. D. į akis to nepasako. Pati iš darbo išėjo dėl netinkamo J. D. elgesio.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kategoriškai nesutinka su R. V. nurodomais teiginiais. Yra padalinio vadovė, skirsto darbus. R. V. nežemino, nekoliojo. Visos kolegės tą dalyką patvirtintų. Po vaiko auginimo atostogų R. V. į darbą grįžo 2024 m. rudenį. Moteriai sunkiai sekėsi, buvo įspėta. Ji privalo iš darbuotojų reikalauti tinkamai, laiku bei kokybiškai atliktų darbus. Jeigu darbe kildavo problemų – bendradarbiaudavo asmeniškai su R. V., ne per kitus asmenis. Su vadovu yra kalbėję apie R. V. darbus, buvo nutarta moteriai duoti lengvesnį darbą, kadangi pavestų užduočių ji neatlikdavo. Kiek jai žinoma, į įmonės vadovą R. V. nesikreipė. Šiuo metu moteris įmonėje nedirba, iš darbo išėjo 2025 m. kovo ar balandžio mėn.

J. D. paaiškinime nurodyta, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė. Pamainoje dirba 10 moterų, kurioms ji asmeniškai paskirsto darbą, parodo, kaip jį atlikti, padeda iškilus neaiškumams. Su R. V. asmeniškai nėra konfliktavusi, t. y., nėra jos kitų kolegų akivaizdoje menkinusi, pravardžiavusi ar žeminusi, tačiau gali nurodyti, kad jos atliekamas darbas nėra kokybiškas, kadangi ji dienos eigoje nesugeba atlikti paprasčiausių siuvimų. Net ir tokiu atveju jai yra ieškoma kita veikla, taip pat susijusi su siuvimu tik lengvesniu. D. R. V. nekokybiško darbo yra ne kartą kreipusis į savo tiesioginį vadovą A. G., nurodydama aplinkybes, dėl ko kartu su vadovu sprendžia šią problemą duodami kitą darbą – lengvesnį. Kadangi siuvykloje garsiai dirba techniniai įrenginiai – siuvimo mašinos, gali būti, kad jos balso tonas buvo pakeltas, bet tikrai ne dėl to, kad R. V. dirba blogai ar kažko nepadaro, ar ji bandydama ją pažeminti darbo vietoje, o tik dėl garso darbo vietoje aiškindama užduotį. Su R. V. darbo vietoje sutaria gerai, kadangi ryte darbo vietoje visos kartu kolektyve geria kavą ir bendrauja, kalbasi. Tiesioginis vadovas A. G. nėra į ją kreipęsis į dėl jos darbo etikos, t. y., niekada iš jo nėra gavusi nusiskundimų dėl savo bendravimo su kolegėmis ar būtent dėl bendravimo su R. V.. Taip pat vadovas jai nėra nurodęs, jog pati R. V. į jį butų kreipusis dėl jos netinkamo elgesio darbe.

A. G. paaiškinime nurodyta, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonėje dirba R. V. bei J. D., kuri yra padalinio vadovė, kuri yra tiesioginė R. V. vadovė, kuri skirto siuvėjoms darbus. Ne kartą į jį, kaip į vadovą, galimai 2-3 kartus, yra kreipusis kaip padalinio vadovė J. D., kuri informuodavo, jog R. V. tinkamai neatlieka jai paskirto darbo, dėl to buvo sprendžiama problema kaip davimas kitokį darbą, t. y., taip pat siuvimo, tačiau lengvesnio. Nuo pat R. V. įsidarbinimo buvo problemų dėl jos darbo atlikimo kokybės, tačiau visas problemas spręsdavo, kalbėdavo ir darbus vykdė toliau. Į jį anksčiau R. V. nėra kreipusis, t. y., nėra darbe atėjusi ir pasiskundusi dėl J. D. netinkamo elgesio darbe – nėra sakiusi, kad ją darbe J. D. įžeidinėja, žemina kitų darbuotojų akivaizdoje. Praeitą savaitę, sulaukė iš R. V. skambučio, kad ji buvo pas kažkokį specialistą, jog darbe vyksta konfliktai su J. D..

Įspėjime dėl neleistino priešingo visuomenei ar jos narių interesams elgesio nurodyta, kad J. D. skiriamas įspėjimas.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus rašte „Dėl skundo“ parašyta, kad VDI nekontroliuoja kaip ūkio subjektų darbuotojai laikosi įmonių lokaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant ir draudimą taikyti psichologinį smurtą. Tokią kontrolę vykdo ir drausminio poveikio priemones darbuotojų atžvilgiu taiko (pvz., įspėja apie galimą atleidimą iš darbo ar net atleidžia iš darbo) išskirtinai tik darbdaviai. Todėl jeigu darbuotojas mano, kad jo atžvilgiu bendradarbiai elgiasi netinkamai ar taiko psichologinį smurtą, pirmiausia apie tai turėtų informuoti savo darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota įmonėje. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbdavys nesiėmė būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai užtikrinti, nereagavo į gautą darbuotojo pranešimą apie patiriamą smurtą arba prieš įmonės darbuotojus smurtavo pats ūkio subjekto vadovas, šiam asmeniui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Paminėtina, kad, pagal ANK 591 straipsnio „aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima“ 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-547-932/2019).

Teismų praktikoje suformuota viešosios tvarkos definicija. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Keiksmažodžių vartojimas, triukšmavimas viešoje vietoje yra vertintinas kaip visuomenėje nepriimtinas ginčo/konflikto sprendimo būdas, kuris nėra suderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, visuomet būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dirbo R. V. bei šiuo metu dar dirba J. D., kuri yra padalinio vadovė, buvusi tiesioginė R. V. vadovė, kuri skirsto siuvėjoms darbus. Įmonės vadovas A. G. paaiškinime teigė, jog ne kartą, galimai 2-3 kartus į jį kreipėsi padalinio vadovė J. D., kuri informavo, jog R. V. tinkamai neatlieka paskirto darbo. Dėl to buvo sprendžiama problema, kaip lengvesnio darbo davimas. A. G. teigė, jog nuo pat R. V. įsidarbinimo buvo problemų dėl jos atliekamo darbo kokybės. L. B. nurodė, kad darbo aplinkoje nevyksta jokie konfliktai, nėra pastebėjusi pykčių kolektyve, žeminimų, menkinimų kolektyvo akivaizdoje.

J. D. teigė, kad su R. V. nėra konfliktavusi, t. y., nėra jos kitų kolegų akivaizdoje menkinusi, pravardžiavusi ar žeminusi, tačiau nurodė, kad jos atliekamas darbas nėra kokybiškas, kadangi dienos pabaigoje nesugeba atlikti paprasčiausių siuvimų, tačiau net tokių atveju darbuotojai yra ieškomi kita veikla, taip pat susijusi su siuvimu tik lengvesniu. J. D. dėl R. V. netinkamo darbo yra ne kartą kreipusis į savo tiesioginį vadovą A. G., nurodydama aplinkybes, dėl to kartu su vadovu sprendžia šią problemą duodami kitokį darbą – lengvesnį. J. D. nurodė, kad siuvykloje garsiai dirba techniniai įrenginiai, siuvimo mašinos, dėl to gali būti, jog balso tonas bendraujant su R. V. buvo pakeltas, bet ne dėl to, kad R. V. dirba blogai, kažko nepadaro ar bandydama ją pažeminti darbo vietoje, o dėl pašalinio garso, norėdama paaiškinti darbo užduotį.

Teismo vertinimu, J. D. išsakyti žodžiai ir pastabos buvo skirti ne pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau pasakyti pastabas dėl galimai netinkamo R. V. darbo funkcijų ir pareigų vykdymo. Tai rodo, kad J. D. veiksmuose nebuvo būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas pritaria institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą nuomonei, jog susidariusi situacija buvo išimtinai darbinio pobūdžio ir žodžiai buvo nukreipti į darbinių funkcijų neatlikimo analizavimą ir nepasitenkinimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėja teiginius dėl netinkamo padalinio vadovės elgesio grindžia tik teoriniais nepagrįstais, skunde nurodomos išimtinai subjektyviu vertinimu paremtos darbo organizavimo aplinkybės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Menkinimas, įžeidinėjimas, grasinimas, neadekvačių užduočių pateikimas dažnai perteikiamas naudojant informacines technologijas: elektroninius laiškus, mobilųjį telefoną (SMS žinutes, skambučius atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), įmonės vidiniu intranetu, per visuomenės informavimo ar bendravimo platformas darbo ir nedarbo metu. Tai pagrindiniai ir esminiai įrodymai, kurie gali būti teikiami darbo ginčų komisijai ar kreipiantis į teismą, ar į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Papildomais įrodymais galėtų būti įrašyti pokalbių fragmentai arba dokumentai, pažymos iš specialistų (psichologų/psichoterapeutų konsultacijų pažymos, šeimos gydytojų, sąskaitos už psichologo, gydimo paslaugas ir kt.).

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius visų būtinų administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėjos L. B. 2025 m. kovo 6 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25266584074) paliekamas nepakeistas, o R. V. skundas netenkinamas.

Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys į tai, kad darbdaviui yra numatytos pareigos imtis priemonių: nustatyti psichologinio smurto ir priekabiavimo apraiškas, pavojus, šalinti juos. Taip pat darbdavys, nustatęs smurto pasireiškimą, turi pareigą imtis priemonių padėti psichologinį smurtą patyrusiam asmeniui. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesiima jokių priemonių padėti psichologinį smurtą patyrusiam ar patiriančiam darbuotojui, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo jo galimo teisės pažeidimo kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėja darbuotojo ir darbdavio ginčą (šiuo atveju dėl darbuotojo teisių pažeidimo) ir priima sprendimą. Jeigu darbuotojo netenkina Darbo ginčų komisijos sprendimas, jis turi teisę per 30 dienų kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas išspręsti ginčą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. R. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Raimundas Krušinys