- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-547-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00215-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria jos skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1064-2019 paliktas galioti nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1064-2019 D. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskirta 50 eurų dydžio bauda. Nutarime konstatuota, kad D. M. 2019 m. birželio 2 d., 12.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, gatvėje, matant ir girdint aplinkiniams, žodžiais ir veiksmais konfliktavo su A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ją stūmė, taip demonstruodama bendrą neigiamą moters asmenybės vertinimą, kenkdama jos moraliniam prestižui, kitų asmenų ir jos pačios akyse bei taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. M. jį apskundė teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. spalio 17 d. nutartimi D. M. skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, kad veikos kvalifikavimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju neteisėto elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis bei elgesio normomis. Teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog D. M. neteisėtus veiksmus atliko gatvėje, prie įvažiavimo į namo kiemą, šalia kaimynystėje esančio (duomenys neskelbtini) namo, todėl į gatvę bet kuriuo metu galėjo patekti, pravažiuoti ir pašaliniai asmenys. Įžeidžiančius žodžius bei demonstruojamą nepagarbą girdėjo ir matė ne tik A. L. (A. L.), L. L., bet ir A. D. mažametis sūnus.
II. Skundo bei atsiliepimo argumentai ir prašymai
3. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi, D. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4. Skunde apeliantė nurodo neturėjusi tyčios pažeisti viešąją tvarką ir šios tvarkos nepažeidusi. Pabrėžia, jog įvykis, kuris buvo kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, įvyko dėl to, jog sodo kaimynės A. D. mažametis vaikas netikėtai išbėgo į važiuojamąją kelio dalį tuo metu, kai ji (D. M.), vairuodama automobilį, važiavo į savo sodo sklypą. Sustojusi ji padarė pastabą išbėgusiai A. D., kad ši netinkamai prižiūri vaiką, o pastaroji, supykusi dėl pastabos, trenkė ranka per automobilį, o po to, priėjusi prie jos (D. M.), trenkė kumščiu į veidą. Tikina, jog tik gindamasi nuo A. D. veiksmų, atstūmė pastarąją nuo savęs mažamečio vaiko akivaizdoje. Jokių kitų veiksmų ar netinkamų žodžių prieš A. D. nenaudojo.
5. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas netyrė ir neįvertino pagrindinio skundo motyvo dėl kaltės, tyčios nebuvimo jos veiksmuose, o sprendimą grindė vien tik išsamiu išaiškinimu, kad įvykis įvyko viešojoje vietoje bei tuo, kas yra viešoji vieta (ši aplinkybė buvo tik šalutinis skundo motyvas). D. M. nurodo tuo tarpu prašiusi teismo įvertinti padarytos veikos pobūdį, kilusius padarinius ir pažeidimo padarymo vietą, tačiau skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakyta tik dėl pažeidimo padarymo vietos, o kiti požymiai, jos manymu, teisinio įvertinimo nesulaukė. Mano, kad skundas dėl nutarimo išnagrinėtas neišsamiai, todėl teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Pažymi palaikanti ankstesniame skunde, kurį teikė pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir iš naujo jų nekartoja. Nesant nustatyto vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų (tyčinės kaltės), administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
6. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. M. apeliacinį skundą. Institucijos nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai minėtoje administracinio nusižengimo byloje įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, todėl prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
D. M. skundas netenkinamas
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su D. M. skundu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, byloje priimtais procesiniais sprendimais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
8. ANK 481 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padariniai nėra laikytinas būtinuoju ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiu (pvz., kasacinė nutartis 2K-103-689/2019).
9. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, kokius požymius atitinkanti vieta yra laikytina vieša, taip pat argumentavo, dėl kokių priežasčių nagrinėjamoje byloje kilusio įvykio vieta prilygintina viešai vietai. Apygardos teismas pritaria, jog nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo vieta atitinka teismų praktikoje suformuotus viešos vietos apibūdinimo kriterijus ir šiuo aspektu plačiau nepasisako, juo labiau, kad ir pati D. M. apeliaciniame skunde iš esmės nebeneigia aplinkybės dėl įvykio kilimo viešoje vietoje.
10. Skundo turinys leidžia teigti, kad esminis argumentas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl administracinio nusižengimo panaikinimo, yra tas, kad apeliantė esą neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir jos nepažeidė. Pasisakant dėl argumento, kuriuo neigiamas tyčios buvimas, pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos galima spręsti, jog D. M. iš automobilio išlipo neturėdama išankstinio tikslo nederamai elgtis, užsipulti netikėtai į kelią išbėgusio vaiko motiną. Visgi gana greitai D. M. ir A. D. aiškinimasis peržengė kilusios situacijos prasme pateisinamą elgesį. Tai, kad abi moterys yra pažįstamos ir tarp pastarųjų dar iki įvykio buvo susiklostę gana nedraugiški santykiai (2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio metu (garso įrašas nuo 3.40 min.) parodė, kad konfliktai tarp jos ir A. D. vyksta jau kelerius metus), savaime nepaneigia veiksmų priešingumo viešajai tvarkai. Galima pastebėti, jog tarpasmeniniai konfliktai yra pakankamai aktualūs kasdieniniame gyvenime. Pagrindinė tokio pobūdžio konfliktų priežastis – nesugebėjimas lanksčiai, be išankstinių nuostatų vertinti situaciją. Konfliktuodami asmenys turi tikslą atkurti pažeistą savąją vertę, todėl nusileisti kitam asmeniui yra sunku. Neretai manoma, jog nusileisdami tokie asmenys liks pažeminti, todėl savąją tiesą įrodinėja ir ne visuomet etiškomis bei teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad asmeniniai konfliktai gali kilti ir dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, bet tai nėra pagrindas netraukti asmens administracinėn atsakomybėn.
11. Teismas nevertina A. D. veiksmų, kurie, kaip matyti, jau buvo įvertinti pastarajai pradėtoje administracinėje teisenoje (A. D. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, kuris įvykdytas sumokant pasiūlytą baudą) (b. l. 71-72). Tuo tarpu D. M. elgesys, šiai vidury dienos, viešoje vietoje – gatvėje, konfliktuojant tiek žodžiais, tiek veiksmais (neleistiną žodinį ir fizinį elgesį patvirtino liudytojų parodymai ir rašytinė medžiaga, kurie išdėstyti ir įvertinti skundžiamame nutarime), pagrįstai vertintinas kaip konfliktas, peržengęs privataus dviejų asmenų nesutarimo ribas. D. M. šauksmus, necenzūrinius žodžius, adresuotus A. D., pastarosios pastūmimą, girdėjo ir matė liudytojai L. L., A. P., A. L. (patvirtino tiesiogiai apklausiami teismo posėdyje), taip pat ir mažametis A. D. sūnus. Taigi aplinkybės dėl D. M. veiksmų turinio (neetiški, necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, fizinis veiksmas – pastūmimas), įvykio vieta, kitų asmenų, taip pat ir mažamečio vaiko, buvimas, leidžia daryti išvadą, kad apeliantės veiksmai pagrįstai pripažinti savo pavojingumu atitinkantys 481 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados nepaneigia skunde išsakyti argumentai dėl netinkamo A. D. elgesio, kuris, primintina, taip pat buvo įvertintas ANK 481 straipsnio 1 dalies prasme.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.