Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-08-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1301-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
e2A-1301-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04637-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“
Trečiasis asmuo
V. B., D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1301-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04637-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. B. ir D. B.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 22–24) ir dubliku (1 t., e. b. l. 98–99) prašė priteisti iš atsakovės 331 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su trečiuoju asmeniu D. B. sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus r. 2017 m. birželio 19 d. apdraustos patalpos buvo užlietos dėl vandentiekio avarijos. Žalos dydis nustatytas defektų aktais. Ieškovė išmokėjo 331 Eur draudimo išmoką ir žalos atlyginimo reikalauja iš namą administruojančios atsakovės. Tvirtindama, kad apskaitos prietaiso gedimą galėjo nulemti jo užšaldymas, atsakovė nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovė atsiliepimu (1 t., e. b. l. 79–82) ir tripliku (1 t., e. b. l. 109–113) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįvardijo neteisėtų atsakovės veiksmų. Vien draudimo išmokos sumokėjimo faktas nėra pagrindas reikšti atgręžtinį reikalavimą. Ieškovė privalėjo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovę buto gyventoja 2017 m. birželio mėn. pradžioje telefonu informavo apie tai, kad vandens apskaitos prietaisas praleidžia vandenį. Buto savininkė tuo metu bute negyveno, apžiūrėti gedimo atsakovės darbuotojai įleisti ne iš karto, suderinus laiką apskaitos prietaisas pakeistas 2017 m. birželio 19 d. Apžiūrėjus gedimą buvo matyti, kad pratekėjimas nėra intensyvus, jį buvo galima sustabdyti užsukant prieš apskaitos prietaisą esančią sklendę. Apskaitos prietaiso gedimą galėjo nulemti jo užšaldymas, jei patalpa žiemą nebuvo kūrenama. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jos funkcijos apsiriboja šalto vandens tiekimu iki apskaitos prietaiso, atsakovė eksploatuoja vandentiekio tinklą iki įvadinio skaitiklio, tinkamą apskaitos prietaiso būklę privalo užtikrinti abonentas. Ieškovė taip pat nepateikė žalos dydžio apskaičiavimo, duomenų, kad tariami defektai yra susiję su aptariamu vandens pratekėjimu. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 1–5) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės 16,83 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nustatė, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus r., priklauso tretiesiems asmenims. Atsakovė į patalpas tiekia šaltą vandenį 2009 m. liepos 20 d. sutarties pagrindu. 2017 m. birželio 214 d. užfiksuotas patalpų apliejimas, susijęs su vandens apskaitos prietaiso gedimu. Ieškovė buvo apdraudusi turtą, todėl, pripažinusi įvykį draudiminiu, išmokėjo 331 Eur draudimo išmoką. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, kadangi atsakovė sutartimi nebuvo prisiėmusi atsakomybės už apskaitos prietaiso gedimą. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti vandens tiekimo sistemą. Ieškovė nėra namo administratorė, todėl atsakomybė už namo viduje esančią ir savininkui priklausančią sistemos dalį, įskaitant apskaitos prietaisus, tenka savininkui. Įvertinęs liudytojų J. B. ir G. A. parodymus teismas konstatavo, kad vandens pratekėjimo negalima pripažinti avarija, kadangi name gyvenančiai J. B. apie gedimą (vandens pratekėjimą pro apskaitos prietaisą) buvo žinoma, pratekėjimo pasekmes ji galėjo likviduoti užsukdama prie apskaitos prietaiso esančią sklendę. Ieškinį atmetęs teismas priteisė atsakovei iš ieškovės dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo. Atsakovei pateikus duomenis apie 1 573 Eur atstovavimo išlaidas, teismas neatlygintinu pripažino į šią sumą įtrauktą 273 Eur pridėtinės vertės mokesčio dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (dokumentas neskaitmenizuotas; 2 t, e. b. l. 8) ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, pripažindamas, kad atsakovė tinkamai vykdė apskaitos prietaiso priežiūros darbus, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Prietaisas nebuvo pakeistas, nors jo metrologinė patikra buvo pasibaigusi 2015 m. liepos 20 d. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 11.31 punktu, vandens apskaitos mazgas pripažįstamas pastato vandentiekio dalimi. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kai žala atsiranda dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Atsakovės atsakomybę lemia neteisėtas neveikimas – jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkama priežiūra bei eksploatavimas, nulėmę žalos atsiradimą. Vadovaujantis 2009 m. liepos 20 d. Šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2163 18 punktu, atsakovė atsako už jai nuosavybės teise priklausančios sistemos dalies, įskaitant apskaitos prietaisus, eksploatavimą. Atsakovė neįrodė apskaitos prietaiso gedimo priežasties. Net ir ieškovei paprašius pateikti į bylą apskaitos prietaisą, šis prietaisas nebuvo pateiktas, todėl nebuvo galimybės nustatyti tikrąsias gedimo priežastis. Dėl nurodytos priežasties aplinkybės turi būti sprendžiama, kad egzistavo nepalankiausi įrodymus sunaikinusiam proceso dalyviui faktai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 23–26) atsakovė prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė atsakovės pareigų pažeidimas. Atsakomybė negali būti taikoma dar ir dėl to, kad gyvenamojoje patalpoje esančių elementų apžiūrai ir priežiūrai yra būtinas savininko leidimas patekti į patalpą. Atsakovė nevykdo remonto savo iniciatyva, tik reaguoja į gyventojų pranešimus. Vanduo pratekėjo pro apskaitos prietaisą, esantį patalpoje, t. y. namo savininko priežiūros ribose. Vandens tekėjimą buvo galima nutraukti užsukus prie vandens apskaitos prietaiso esančią sklendę. Apskaitos prietaiso metrologinės patikros negaliojimas nesusijęs su jo pralaidumu vandeniui ar saugiu naudojimu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad apskaitos prietaisas turi būti eksploatuojamas ne žemesnėje, kaip +5o C temperatūroje, jog namas šildomas krosnimi, kartu su liudytojų parodymais, kad žiemomis name niekas negyvendavo, leidžia spręsti, jog gedimą lėmė apskaitos prietaiso užšaldymas. Kaip neatitinkantis tikrovės atmestinas skundo argumentas, kad už apskaitos prietaiso būklę buvo atsakinga atsakovė. Šis prietaisas pateko į namo savininkų (naudotojų) atsakomybės zoną. Ieškovė ignoruoja ir aplinkybę, kad žalos atsiradimą lėmė naudotojos neveikimas, žinant apie vandens pratekėjimą, tačiau vengiant užsukti sklendę. Ieškovė nevykdė pareigos tirti turto naudotojos veiksmų pagrįstumą, išmoką išmokėdama savo rizika. 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdyje apskaitos prietaisas buvo pateiktas apžiūrai, todėl skundo argumentai dėl įrodymų sunaikinimo ir šios aplinkybės vertinimo atsakovės nenaudai yra nepagrįsti. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Ginčas byloje kilo dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo. Įstatyme įtvirtintos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi neteisėtus veiksmus padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti kitų trijų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių: vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus r., nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims (1 t., e. b. l. 84–86); pastatas šildomas krosnimi (1 t., e. b. l. 40–50), jame įvestas centralizuotas vandentiekis; 2009 m. liepos 20 d. Šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2163 (toliau – Sutartis) (1 t., e. b. l. 12–15) pagrindu vandenį į gyvenamąją patalpą tiekia atsakovė; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. liepos 28 d. gyvenamoji patalpa buvo apdrausta gyventojų turto draudimu, draudikas – ieškovė (1 t., e. b. l. 58–59); name gyvenusiai J. B. informavus ieškovę apie 2017 m. birželio 19 d. įvykusį vandens išsiliejimą virtuvėje (1 t., e. b. l. 55–56), 2017 m. birželio 21 d. įvertinęs situaciją vietoje draudikas konstatavo draudiminį įvykį, virtuvės grindų dangos ir po ja esančios plokštės sugadinimus dėl suliejimo vandeniu (1 t., e. b. l. 51–54, 57, 100–105); ieškovė sudarė lokalinę sąmatą (1 t., e. b. l. 26–28), pagal kurią apskaičiavo žalos dydį ir, išskaičiusi privalomąją išskaitą, išmokėjo 331 Eur draudimo išmoką (1 t., e. b. l. 29, 60–61).Nekilo ginčo ir dėl to, kad vanduo pratekėjo per vandens apskaitos prietaisą. Pranešime apie įvykį (1 t., e. b. l. 55–56) J. B. nurodė, kad vanduo bėgo iš skaitiklio. Tas pats akcentuojama ir defektų akte (1 t., e. b. l. 51–54), kuriame nurodoma, kad, draudėjos teigimu, vanduo bėgo pro galimai sutrūkusį skaitiklį, kurį santechnikai pakeitė. Kad apskaitos prietaisas buvo įtrūkęs ir per jį varvėjo vanduo, nurodyta ir atsakovės darbuotojo G. A. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., e. b. l. 132). Šią aplinkybę teikdami parodymus 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdyje patvirtino liudytojai J. B. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 00 sek. iki 57 min. 00 sek.) ir G. A. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 15 sek. iki 1 val. 15 min. 40 sek.).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo grindė aiškinimu, kad apskaitos prietaisas buvo už atsakovės atsakomybės ribų, dėl ko atsakovė neprivalėjo užtikrinti tinkamos jo techninės būklės. Įvertinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytą išvadą ginčijamame sprendime nulėmė netinkamas šalto vandens tiekėjo atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir Sutartimi atsakovės prisiimtų prievolių vertinimas. Vadovaujantis įvykio metu galiojusių redakcijų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 38, 58.5 punktais, vandens tiekimo ir vartojimo riba yra apskaitos prietaiso vieta, būtent vandens tiekėjui tenka pareiga įrengti apskaitos prietaisą ir užtikrinti, kad jo būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, jeigu vandens tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nesusitarta kitaip. Sutarties sudarymo metu galiojusių redakcijų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų 14.5 punkte buvo įtvirtinta vandens tiekėjo pareiga ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengti apskaitos prietaisus ir užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančią prietaisų techninę būklę. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio taisyklių 4.4 punkte buvo nurodyta, kad vandentiekio priklausomybės ir vandens tiekėjo atsakomybės už vandentiekio sistemos prietaisų būklę ribos nustatomos vandens tiekėjo su vartotoju sudaromoje sutartyje. Toks teisinis reglamentavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad vandens tiekėjo ir vartotojo atsakomybės už tinkamą sistemos funkcionavimą riba siejama būtent su apskaitos prietaisu, už kurio būklę atsako vandens tiekėjas, išskyrus atvejus, kai vandens tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje aiškiai nurodoma, kad įrenginių priklausomybės ir vandens tiekėjo atsakomybės už įrenginių būklę riba apskaitos prietaiso neapima.Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojo ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, pagal atsakovės parengtą formą, tarp atsakovės, kaip profesionalaus paslaugų teikėjo, ir vartotojo. Sutarties 10 ir 18 punktuose nurodoma, kad kiekviena iš šalių atsako už jai nuosavybės teise priklausančių įrenginių būklę. Sutartyje nėra tiesioginės nuorodos, kam nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisas. Tačiau iš Sutarties 20.1 punkte pateiktoje lentelėje užfiksuoto rodmens galima spręsti, kad apskaitos prietaisas pradėtas naudoti būtent nuo Sutarties sudarymo. Duomenų, kad šis prietaisas buvo įsigytas vartotojo nuosavybėn, nėra. Be to, atsiliepime į ieškinį (1 t., e. b. l. 79–82) atsakovė netiesiogiai pripažino apskaitos prietaiso priklausomybę jai nurodydama, kad gedimas buvo pašalintas vykdant planinį seno prietaiso keitimą į naują. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Sutarties 2 punkte nurodoma, jog vanduo tiekiamas iki apskaitos prietaiso, 18 punktu susitarta, kad atsakovė eksploatuos vandentiekio tinklą iki namo įvadinio skaitiklio imtinai, jei nuosavybės dokumentuose nenurodyta kitaip. Būtent Sutarties 18 punkto formuluotė leidžia spręsti, kad sutartinės atsakovės pareigos apima ne tik vandentiekio sistemos iki vandens apskaitos prietaiso, bet ir paties apskaitos prietaiso eksploatavimą. Ši nuostata, aiškinant ją kartu su Sutarties 10 punktu, kuriame nurodyta, kad vartotojas su vandens tiekėju gali susitarti, kad vandens tiekėjas eksploatuos vartotojui priklausantį apskaitos prietaisą, lemtų atsakovės iš prievolinių santykių kylančią pareigą užtikrinti tinkamą šio prietaiso būklę net ir tuo atveju, jeigu jis priklausytų vartotojams. Toks aiškinimas atitinka ieškovės nurodomą teismų formuojamą praktiką, pagal kurią pareiga eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą gali kilti ne tik iš daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės), bet ir iš prievolinės teisės (pvz., sutartimi prisiimtos pareigos) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1725-585/2016).Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad vartotojo atsakomybę už apskaitos prietaiso būklę lemia šio prietaiso buvimas gyvenamojoje patalpoje, kur vandens tiekėjo patekimo galimybės yra ribotos. Teismas pažymi, kad Sutartimi buvo sukurtas mechanizmas, užtikrinantis atsakovei galimybę vykdyti pareigą tinkamai eksploatuoti apskaitos prietaisą. Sutarties 11 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga per 24 val. pranešti apie apskaitos prietaiso gedimą. Sutarties 13 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga įsileisti tiekėjo atstovą patikrinti skaitiklio eksploatavimo sąlygas. Sutarties 35 punkte numatyta vandens tiekėjo teisė nutraukti vandens tiekimą, prieš tai įspėjus raštu, jeigu vartotojas atsisako įsileisti vandens tiekėjo atstovą, kad šis galėtų tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir įvertinti vandentiekio sistemos elementus, už kurių kokybės užtikrinimą atsako vandens tiekėjas. Apibendrindamas sprendimo 17–20 pastraipose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktais ir Sutartimi sukurtas teisinis reglamentavimas sąlygojo atsakovės pareigą užtikrinti tinkamą vandens apskaitos prietaiso būklę.Ginčydama ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovė teikė argumentus ir citavo teismų praktiką (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-398-658/2017), kad vandens tiekėjo atsakomybė už tinkamą vandentiekio sistemos eksploatavimą negali būti vertinama kaip apimanti pareigą nuolat kontroliuoti įrenginių būklę, ypač kai tokios kontrolės galimybės yra ribotos dėl įrangos buvimo vartotojui priklausančioje patalpoje ir/ar vartotojo naudojamų patalpų apdailos elementų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškinyje neįvardijama, kokį konkretų pažeidimą padarė atsakovė. Įvertinęs šiuos argumentus nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta sprendimo 10 pastraipoje, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pripažino nevykdanti vandentiekio sistemos įrenginių, esančių vartotojų patalpose, priežiūros ir remonto savo iniciatyva, tik reaguojanti į gyventojų pranešimus. Toks elgesys vertintinas kaip nepagrįstas rizikos, susijusios su įrenginių eksploatacija, perkėlimas vartotojui. Šią išvadą pagrindžia ir liudytojos J. B. nurodyta aplinkybė, kad 2016 m. vasarą dėl prastos būklės buvo trūkęs vandentiekio sistemos vamzdis po grindimis, jog šalindami gedimą atsakovės darbuotojai pakeitė trūkusią vamzdžio dalį, dėl ko teko keisti ir virtuvės grindis (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 00 sek. iki 57 min. 00 sek.). Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Ji leidžia spręsti, kad atsakovei buvo žinoma apie prastą jos eksploatuojamų įrenginių būklę. Be to, atsakovė neginčijo ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad gedimo metu buvo pasibaigusi apskaitos prietaiso metrologinė patikra. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateikto apskaitos prietaiso paso ir patikros sertifikato (1 t., e. b. l. 182–185), tiek prietaiso garantinis terminas, tiek ir jo metrologinė patikra galioja 4 metus. Duomenų, kad po įrengimo prietaisas būtų tikrintas metrologiškai, nepateikta. Nors metrologinės patikros tikslas nėra tiesiogiai susijęs su išsamiu įrenginio eksploatavimo sąlygų ir techninės būklės vertinimu, atliekant patikrą tenustatoma, ar įrenginiu tinkamai apskaitomas suvartoto vandens kiekis, patikros neatlikimas ilgą laiką po jos galiojimo pabaigos atskleidžia, kad atsakovė nustatytais terminais nevertino ne tik įrenginio techninės būklės, bet ir jo fiksuojamų duomenų patikimumo. Nors riziką, susijusią su galimais įrangos gedimais, atsakovė iš dalies suvaldė Sutarties 11 punkte įtvirtindama vartotojo pareigą apie juos per 24 val. pranešti vandens tiekėjui, tiek atsakovės darbuotojo G. A. rašytiniai paaiškinimai (1 t., e. b. l. 132), tiek ir liudytojų J. B. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 00 sek. iki 57 min. 00 sek.) ir G. A. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 15 sek. iki 1 val. 15 min. 40 sek.) parodymai leidžia spręsti, kad šiuo įrankiu nebuvo tinkamai pasinaudota. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. B. informavo atsakovės darbuotoją apie įrangos gedimą, t. y. vandens pratekėjimą. G. A. patvirtino pradinę informaciją telefonu gavęs 2017 m. birželio mėn. pradžioje, nurodė, kad dėl gedimo J. B. skundėsi ir po kiek laiko susitikusi jį parduotuvėje, vėliau dar kartą buvo tariamasi telefonu ir sugedęs apskaitos prietaisas pakeistas 2017 m. birželio 19 d. Tokiu būdu atsakovė buvo informuota apie netinkamą įrenginių būklę, tačiau nesiėmė operatyvių veiksmų gedimui pašalinti. Į bylą nebuvo teikiami jokie duomenys, kad gauta informacija buvo kaip nors užfiksuota, atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, numatytų Sutarties 35 punkte, kuriais būtų siekiama įvertinti jos eksploatuojamų įrenginių būklę ir pašalinti gedimą. Atsakovės pozicija, kad iš karto nepavyko suderinti darbuotojo atvykimo laiko, nors gyventoja pati kelis kartus kreipėsi į specialistą, grindžiama subjektyvia prielaida, bet ne įrodymais apie objektyvias kliūtis, kurios negalėjo būti pašalintos aktyviai siekiant vykdyti sutartines pareigas. Gedimo atsakovės atstovas neužfiksavo net ir skaitiklio keitimo akte (1 t., e. b. l. 188), kuriame nurodyta, kad apskaitos prietaiso keitimo priežastis yra pasibaigusi patikra, bet ne įrenginio gedimas. Apibendrindamas sprendimo 23–24 pastraipose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, skirtingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, ieškovė įvykdė pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis). Turėdama sutartinę prievolę užtikrinti tinkamą apskaitos prietaiso eksploatavimą, žinodama apie vandens tiekimo sistemos gedimą atsakovė nesiėmė veiksmų, kad gedimas būtų laiku pašalintas. Pasisakydamas dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.249 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus ir vaizdinę medžiagą, kuriuose užfiksuoti dėl suliejimo atsiradę grindų dangos sugadinimai (1 t., e. b. l. 51–54, 57, 100–105), taip pat lokalinę sąmatą (1 t., e. b. l. 26–28) su žalos dydžio apskaičiavimu. Grindų sugadinimo fakto atsakovė neginčijo, įrodymais paremtų argumentų dėl pateiktos sąmatos nepagrįstumo į bylą neteikė. Atsakovės argumentas, kad žalos dydžiui turėjo būti taikomas nusidėvėjimas, buvo paneigtas J. B. tiek ieškovės atstovams apžiūros metu, tiek ir teikiant parodymus teismo posėdžio metu patvirtinus, kad grindys buvo neseniai (prieš metus) keistos po 2016 m. vasarą įvykusio vandentiekio sistemos gedimo. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką (1 t., e. b. l. 29, 60–61), taip įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė įvykdė pareigą įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Kaip minėta sprendimo 26 pastraipoje, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad grindų danga, su kurios suliejimu susijęs žalos atsiradimas, buvo keista 2016 m. vasarą. Jokių duomenų apie kitokias dangos sugadinimo priežastis, nesusijusias su vandens pratekėjimu pro apskaitos prietaisą, į bylą nepateikta. Sprendimo 24 pastraipoje taip pat konstatuota, kad J. B. įvykdė Sutarties 11 punkte įtvirtintą pareigą apie sistemos gedimą informuoti atsakovę. Teikdama parodymus teismo posėdyje (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 00 sek. iki 57 min. 00 sek.) J. B. nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų tam, kad vandens lašėjimas buvo sustabdytas – pasuko prieš apskaitos prietaisą esančios sklendės rankenėlę į tarpinę padėtį ir vandens pratekėjimas sustojo. Liudytoja taip pat nurodė, kad intensyvus pratekėjimas pastebėtas būtent 2017 m. birželio 19 d., t. y. tą dieną, kai apskaitos prietaisas ir buvo pakeistas. Jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas parodymus teismo posėdyje (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 15 sek. iki 1 val. 15 min. 40 sek.) G. A. pripažino nei telefoninių pokalbių, nei susitikimo su J. B. parduotuvėje metu nesiaiškinęs gedimo aplinkybių, nekonsultavęs vartotojos, kaip elgtis siekiant sustabdyti pratekėjimą iki kol atvyks specialistai. Pažeisdama pareigą imtis operatyvių veiksmų tinkamai vandentiekio sistemos būklei užtikrinti, atsakovė prarado galimybę įvertinti tiek vandentiekio sistemos įrenginių, tiek ir patalpos grindų būklę. Be to, atsakovė turėjo galimybę fiksuoti grindų būklę ir apskaitos prietaiso keitimo metu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, skaitiklio keitimo akte (1 t., e. b. l. 188) net neužfiksuodama pratekėjimo fakto. Nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į sprendimo 15 pastraipoje konstatuotą faktą, kad vanduo pratekėjo pro vandens apskaitos prietaisą, leidžia daryti išvadą, jog vanduo pratekėjo iš netinkamos kokybės apskaitos prietaiso, atsakovei laiku nepašalinus gedimo, kas ir nulėmė žalos atsiradimą. Kaip nepaneigiantį ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas vertina atsakovės argumentą, kad apskaitos prietaiso gedimą galėjo nulemti jo užšaldymas žiemą, kai, vadovaujantis seniūno pažyma (1 t., e. b. l. 125) ir liudytojų V. B. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 17 min. 00 sek. iki 1 val. 20 min. 30 sek.) ir J. K. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 21 min. 40 sek. iki 1 val. 26 min. 45 sek.) parodymais, name niekas negyveno. Viena vertus, šis argumentas yra grindžiamas netiesioginiais įrodymais ir atsakovės darbuotojo prielaida. Turėdama įstatyminę pareigą nuginčyti savo kaltę dėl žalos atsiradimo, bei objektyvias galimybes techniškai įvertinti turimo prietaiso gedimo priežastis, atsakovė ne tik prietaiso keitimo metu nefiksavo jo būklės, bet ir vėliau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta gedimo priežastis. Kita vertus, žalos atsiradimas šiuo atveju yra siejamas ne su įrenginio gedimu, bet savalaikiu gedimo pasekmių nepašalinimu. Teismui konstatavus, kad žala buvo padaryta įvykus vandens pratekėjimui 2017 m. birželio 19 d., konstatuotina, kad žalos atsiradimą nulėmė būtent atsakovės delsimas laiku pakeisti sugedusį įrenginį. Atsakovės kaltės nepaneigia ir argumentas, kad vartotoja turėjo galimybę užsukti prieš apskaitos prietaisą esančią sklendę, ir taip sustabdyti vandens pratekėjimą. Teismas pažymi, kad sklendės laikymas užsuktos ilgą laiką yra nesuderinamas su poreikiu naudoti tiekiamą vandenį buityje. Be to, kaip minėta sprendimo 27 pastraipoje, J. B. nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų tam, jog vandens lašėjimas buvo sustabdytas – pasuko prieš apskaitos prietaisą esančios sklendės rankenėlę į tarpinę padėtį ir vandens pratekėjimas sustojo, intensyvus pratekėjimas, su kuriuo siejamas žalos atsiradimas, pastebėtas būtent 2017 m. birželio 19 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad delsusio savo pareigas vykdyti vandens tiekėjo atsakomybės perkėlimas vartotojui nagrinėjamu atveju neatitiktų nei šalis siejusių sutartinių santykių pobūdžio, nei protingumo ir teisingumo principų. Atsakovei nenuginčijus kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.248 straipsnis), egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistavo visos įstatyme įtvirtintos sąlygos ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinti. Pripažinus pagrįstu materialinį teisinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (15 Eur; 1 t., e. b. l. 4, 25) ir už apeliacinį skundą (15 Eur; 2 t., e. b. l. 9), iš viso 30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybei priteisiamas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti, priimti byloje naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 331 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,43 Eur (dvidešimt vieną eurą 43 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas