Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1725-585/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-11
Bylos Nr.
2A-1725-585/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rapėja“
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2A-1725-585/2016
Teisminio proceso numeris 2-68-3-17586-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rapėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Baltikums Vienna Insurance Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ ir „Vilniaus energija“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 2 968,53 Eur žalos atlyginimą ir procesines penkių procentų palūkanas. Nurodo, kad ji yra įrengusi ir eksploatuoja šilumos punktą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Greta rūsio patalpos, kurioje yra ieškovės šilumos punktas, įrengtas šalto vandens įvadas ir įvadinis vandens apskaitos mazgas. Atsakovė šiuo įvadu tiekia šaltą vandenį. 2015 m. kovo 7 d. trūko šalto vandens tiekimo vamzdis, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Buvo užtvindytas ieškovei priklausantis šilumos punktas ir todėl ji patyrė žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog avarija įvyko namo vidaus vandentiekio tinkle, kuris yra už atsakovės atsakomybės ribų. Todėl atsakovei nekyla pareiga kompensuoti ieškovės žalą. Be to, patalpa, kurioje įrengtas ieškovės šilumos punktas, yra nesandari, patalpoje, nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų, nėra įrengta atitinkama įlaja (trapas).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio būstas“ prašė tenkinti ieškinį. Nurodo, jog įvadas yra ta riba, nuo kurios prasideda atsakovės atsakomybė. Atsakovė yra atsakinga už įvadinio ventilio priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ prašė tenkinti ieškinį. Nurodo, kad avarija įvyko atsakovei priklausančiame įvade, kuriuo ieškovei yra tiekiamas šaltas vanduo. Todėl atsakovė yra atsakinga už kilusias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu patenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad ieškovė yra įrengusi ir eksploatuoja šilumos punktą, esantį namo adresu: (duomenys neskelbtini), rūsyje. 2015 m. kovo 7 d. trūko įvadinis šalto vandens ventilis. Buvo užtvindyta patalpa, kurioje yra įrengtas ieškovei priklausantis šilumos punktas. Atsakovė yra vandentiekio tinklo, kuriame trūko ventilis, valdytoja pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas. Ieškovė dėl to, kad atsakovė valdė daiktą su trūkumais, patyrė 2 968,53 Eur žalą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės atsikirtimus, jog patalpoje, kurioje yra ieškovei priklausantis šilumos punktas, nebuvo įlajos ir ieškovė netinkamai įrengė šilumos punktą. Teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį kilti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino įrodymų, susijusių su šilumos mazgo ir vamzdynų statyba (įrengimu). Vanduo pratekėjo per netinkamai įrengtą ventilį. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti reiškiamas ne atsakovei, o rangovui, atlikusiam vamzdynų įrengimo darbus;pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, jog patalpa, kurioje įrengtas vandens apskaitos mazgas, yra nesandari, patalpoje nėra įrengtos įlajos. Priešingai negu nurodyta skundžiamu sprendimu, atsakovė pateikė duomenis – nuotraukas, kurios pagrindžia aplinkybes, rodančias ieškovės didelį neatsargumą;pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė yra vandentiekio tinklo valdytoja, yra nepagrįsta. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo atlikti konkrečius vandentiekio tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus. Bet toks įsipareigojimas nereiškia, kad atsakovė yra vandentiekio tinklo valdytoja. Šalys nebuvo ir nėra susitarę dėl vandens apskaitos mazgo perdavimo atsakovės nuosavybėn.

Trečiasis asmuo AAS „Baltikums Vienna Insurance Group“ sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu. Pritaria atsakovės argumentams, kad nėra pagrindo jos deliktinei atsakomybei kilti.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

atsakovės atsakomybės ribos yra iki vandens apskaitos mazgo. Avarija įvyko atsakovės atsakomybės ribų kontekste. Todėl ji, kaip turto valdytoja, o ne rangovas, kaip objekto statytojas, turi atlyginti atsiradusius nuostolius;atsakovės argumentai, susiję su netinkamai įrengtu vandens apskaitos mazgu, įlajos neįrengimu, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti. Vamzdynai buvo įrengti pagal atsakovės pateiktas technines sąlygas, darbų rezultatas atitiko sąlygas, atsakovė be išlygų priėmė vamzdyno įrengimo darbus. Be to, atsakovės nurodomos įlajos neįrengimas objektyviai negalėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Liudytojai paaiškino, jog vanduo būtų užliejęs patalpą iki pat lubų. Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra netinkama vamzdyno priežiūra, o ne įlajos neįrengimas;priešingai negu nurodo atsakovė, sutarties sąlygos patvirtina, jog ji yra vandentiekio tinklo valdytoja.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Akcentuoja, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovei už įvadinį vandens skaitiklį. Atsakovė, kaip vandentiekio tinklo valdytoja, neužtikrino tinkamos eksploatuojamos įrangos priežiūros, taip sudarydama sąlygas avarijai kilti ir žalai atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl naujų faktinių duomenų

Apeliantė pridėjo prie skundo faktinius duomenis – ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, jie yra teisiškai nereikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės naujai pateiktus faktinius duomenis (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Ieškovė valdo šilumos punktą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2015 m. kovo 7 d. įvyko vandentiekio tinklo avarija, kurios pasekmė – ieškovės valdomo šilumos punkto apliejimas. Ieškovė patyrė 2 968,53 Eur žalą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog apeliantė yra atsakinga už žalą, nes neužtikrino tinkamos šalto vandens įvado priežiūros. Apeliantė, savo ruožtu, atsikirtinėjo, jog avarija įvyko namo vidaus vandentiekio tinkle, kuris yra už jos atsakomybės ribų. Be to, ieškovė netinkamai įrengė šilumos punktą, taip prisiimdama neigiamų padarinių kilimo riziką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį. Teismo vertinimu, egzistuoja sąlygos apeliantės civilinei atsakovei pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį kilti.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji yra vandentiekio tinklo dalies, kurioje įvyko avarija, valdytoja. Teigia, kad tam tikrų vandentiekio tinklo priežiūros funkcijų perleidimas nereiškia, kad jai sutartimi yra perduota ir vandentiekio tinklo valdymo teisė. Apeliantės teikiamas aiškinimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Šalys 2008 m. lapkričio 11 d. sudarė šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. Sutarties 14 punkte nustatyta, jog apeliantė, kaip pardavėja, atsako už jos eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę. Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas, kuris yra sutarties dalis, be kita ko, numato, jog apeliantė eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki įvadinio vandens skaitiklio (imtinai), ieškovė – vandentiekio tinklus (kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą) nuo įvadinio vandens skaitiklio. Vadinasi, įvadinis vandens skaitiklis yra ta vieta, ties kuria pasiskirsto (baigiasi, žvelgiant iš apeliantės pozicijos, ir prasideda, žvelgiant iš ieškovės pozicijos) šalių atsakomybė už vandentiekio tinklų eksploatavimą. Skundžiamu sprendimu, remiantis 2015 m. kovo 9 d. statinio apžiūros aktu, nustatyta, jog avarija įvyko apeliantės eksploatacijos ribų, nustatytų šalių sutartimi, kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, statinio apžiūros aktas, kaip toks, savaime nepatvirtina, jog avarija įvyko apeliantės eksploatacijos ribų kontekste. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad avarija įvyko toje vandentiekio tinklo dalyje, už kurios eksploatavimą yra atsakinga būtent apeliantė. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas vandentiekio tinklo dalies – vandens apskaitos mazgo – vaizdas (b. l. 111). Šioje nuotraukoje (jos dešinėje pusėje) geltona rodykle yra pažymėtas čiaupas, per kurį išsiliejo vanduo. Statybos techninio reglamento „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 73 punktas numato, jog vandens apskaitos mazge turi būti čiaupai abipus skaitiklio ir kontrolinis ėmimo čiaupas, statomas pasroviui nuo skaitiklio, skirtas vandens tiekimui tikrinti ir pastato vandentiekiui ištuštinti. Vadinasi, sistema techniškai gali būti sumontuota tik taip, kad vandens apskaitos skaitiklis vandens tekėjimo kryptimi būtų už čiaupo (sklendės), už kurį atsakingas vandens tiekėjas (apeliantė). Nuotraukoje užfiksuota, jog kontrolinis ėmimo čiaupas yra kairėje skaitiklio pusėje. Vadinasi, vandens tekėjimo kryptis (pagal nuotrauką) – iš dešinės į kairę. Kaip nustatyta, apeliantė pagal sutartį eksploatuoja vandentiekio tinklą iki vandens skaitiklio (imtinai). Čiaupas, per kurį išsiliejo vanduo, yra įrengtas iki vandens skaitiklio (nuotraukoje matomas dešinėje skaitiklio pusėje). Vadinasi, avarija įvyko apeliantės eksploatacijos, nustatytos sutartimi, ribose. Apeliantė yra vandentiekio tinklo dalies, kurioje įvyko avarija, valdytoja, kaip valdymas yra suprantamas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, nes ji sutartimi įsipareigojo eksploatuoti vandentiekio tinklo dalį iki vandens skaitiklio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 6.266 straipsnis, o apeliantė yra valdytojas CK 6.266 str. 1d. prasme.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, numato griežtąją (objektyviąją) atsakomybę, kurios esmė yra ta, jog skolininkas šios materialinės teisės normos numatytomis sąlygomis atsako visais atvejais (be kaltės), nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią pagrindas civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį kilti egzistuoja, kai nustatomos šios sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Jau buvo nustatyti vandentiekio tinklo dalies, kurioje įvyko avarija, valdymo (iš apeliantės pusės) ir žalos patyrimo (iš ieškovės pusės) faktai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja ir trečioji sąlyga, kuri yra būtina civilinei atsakomybei kilti, – priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Ieškovės žala yra avarijos, kuri įvyko apeliantės valdomoje vandentiekio tinklo dalyje, rezultatas (pasekmė). Jeigu nebūtų įvykusi avarija, ieškovės valdomas šilumos punktas nebūtų aplietas ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

Kaip minėta, skolininkas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį atsako be kaltės, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad patalpoje, kurioje yra vandens apskaitos mazgas, nėra įrengta įlaja. Kas, pasak apeliantės, patvirtina ieškovės didelio neatsargumo veiksmus ir šalina jos (apeliantės) atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė aplinkybės, kad patalpoje nėra įrengta įlaja. Apeliantė teigia, jog pateikė nuotraukas, kurios patvirtina jos nurodomą aplinkybę. Tačiau, remiantis apeliantės pateiktomis nuotraukomis, nėra galimybės nustatyti, yra ar ne įrengta įlaja. Kitaip tariant, apeliantės nurodomi faktiniai duomenys nėra pakankami jos įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Bet kuriuo atveju, pagrindinė (ir, apeliantei neįrodžius kitaip, vienintelė) žalos atsiradimo priežastis – avarija, kuri įvyko apeliantės valdomoje vandentiekio tinklo dalyje. Apeliantė nepagrindė, jog įlajos patalpoje buvimas (jeigu, žinoma, jos nebuvo) šios bylos faktinėmis aplinkybėmis būtų užkirtęs kelią žalai atsirasti ar lėmęs žymiai mažesnės žalos atsiradimą. Ieškovės patirta žala, kaip pasekmė, yra pernelyg nutolusi nuo įlajos neįrengimo, kaip veiksmo, jeigu jos neįrengimo (nebuvimo) aplinkybė ir būtų įrodyta bei nustatyta.

Be to, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dar vienos reikšmingos aplinkybės. Pasak apeliantės, vanduo išsiliejo ir žala buvo padaryta todėl, kad buvo netinkamai įrengtas ventilis. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas ne apeliantei, o rangovui, atlikusiam vamzdynų įrengimo darbus. Šis apeliantės argumentas pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme ir nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo nenagrinėjamas (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.

Apeliantė pralaimėjo bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl neįgijo procesinės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokią teisę įgijo ieškovė ir tretieji asmenys, veikę ieškovės pusėje (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tačiau šie bylos dalyviai nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, jog šiame bylos etape patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAsta PikelienėVytautas Zelianka