- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- ATP-237-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00125-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-09 nutarimu A. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą - 30 Eur bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintos, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, ir A. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2015-12-29 apie 19.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis. A. P. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 222 punktų reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Neneigia, kad važiuodamas iš darbo namo nuslydo, jam priklausančiu automobiliu, nuo kelio. Nuvažiavimo nuo kelio metu neturėjo mobilaus ryšio telefono. Tik pėsčiomis iš įvykio vietos nuėjęs iki savo darbovietės, kuri nutolusi apie 15-16 km, jis paskambino į policijos budėtojų dalį. Apie tai, kad apie eismo įvykį jis pranešė policijos pareigūnams patvirtina mobilaus ryšio operatoriaus pažyma. Pabrėžia, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, tačiau esant atšiaurioms oro sąlygoms ir nedideliam eismo intensyvumui, pasilikti įvykio vietoje nebuvo galimybių. Apelianto nuomone, jo elgesys pateisinamas kaip siekis išvengti sveikatos sutrikimų sau bei surasti greitesnį būdą pranešti kompetentingoms institucijos apie nuslydimą nuo kelio.
A. P. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sodų bendrijos pateiktą pažymą apie padarytą žalą dėl šio įvykio. Pabrėžia, kad tvoros, į kurią nuslydo jo automobilis, būklė po eismo įvykio nepablogėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pareiškėjo nuslydimas nuo kelio ir kontaktas su sodų bendrijos tvora kvalifikuotinas kaip eismo įvykis, tai pareiškėjas prašytų pašalinti atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti A. P. skundo ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnis įtvirtina nuostatą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjus A. P. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Šią teismo išvadą objektyviai pagrindžia byloje surinkti duomenys.
Nagrinėjamu atveju A. P. yra nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta sodų bendrijai (duomenys neskelbtini), tvora, ir iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-12-29 apie 19.37 val. (budėtojų padalinio duomenimis - 19 val. 31 min. (b. l. 27)) buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) k. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad nuo kelio nuvažiavo ir į tvorą atsitrenkė automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. P.. Pastarasis į Kelių policijos biurą atvyko kitą dieną, t. y. 2015-12-30 apie 8 val., ir nurodė, kad jis vairavo minėtą automobilį, o iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes neturėjo galimybės apie jį pranešti (b.l.11).
Šalies argumentai
A. P. tiek teikdamas pirminį paaiškinimą policijos pareigūnams, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, kuris aptvertas iš vielos tinklo pagaminta tvora. Tačiau tvirtino, kad pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo jokio tikslo, o tiesiog išėjo pasiimti darbe palikto mobilaus ryšio telefono, kad galėtų apie įvykį pranešti policijos pareigūnams (b.l.15, 39-40).
Iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad apgadinta automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis, kairysis šonas ir tos pačios pusės sparnas bei sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13,17). Taigi, aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, kad 2015-12-29 apie 19.37 val. (duomenys neskelbtini), kaime, (duomenys neskelbtini), alėjoje, vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, t. y. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Tokie A. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam teisingai paskirta artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors A. P. pripažino, kad nepasiliko įvykio vietoje, tačiau savo tokius veiksmus teisinio ribotomis galimybėmis prisikviesti pagalbą ir ryšio priemonių, kuriomis būtų galėjęs pranešti apie įvykį, neturėjimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. suprato, kad vairuodamas transporto priemonę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į sodų bendrijos tvorą, o šio eismo įvykio metu buvo apgadinta tiek jo transporto priemonė, tiek kitiems asmenims priklausanti tvora, t. y. A. P. sukėlė eismo įvykį. KET 222 nurodo, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Šiuo atveju, konstatavus eismo įvykio faktą, toks teisinis reglamentavimas A. P., kaip eismo įvykio dalyviui, nurodo pareigą pranešti apie įvykį policijai, nes turto, kuris įvykio metu buvo apgadintas – tvoros savininko – nebuvo įvykio vietoje. Šiuo atveju apelianto subjektyvi nuomonė dėl svetimam turtui padarytos žalos buvimo ar nebuvimo negali būti pagrindu pripažinti, jog kitiems asmenims priklausantis turtas nebuvo sugadintas (apgadintas). Akivaizdu, kad jo vairuojamai transporto priemonei padaryti pažeidimai buvo pakankamai žymūs, tvora išgriauta. Be to, ir pats A. P. teisme pripažino, jog tvora buvo sumaitota (b. l. 39), tačiau jis interpretuodamas bylos duomenimis, bandė teismą įtikinti, kad turtas sugadintas buvo iki įvykio, o jis turto nesugadino, todėl jam nekilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams. Tokie apelianto argumentai atmetami, kadangi pasišalinimo iš eismo įvykio vietos metu jam nebuvo žinoma turto savininko pozicija nuostolių atlyginimo klausimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad pažeidimo tyrimo metu nukentėjusiojo asmens – sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininko - 2016-01-28 pažymos turinys, vertinant jį visų bylos duomenų kontekste, nešalina apelianto kaltės. Tai, kad nukentėjusiojo asmens atstovas nurodė, kad nuostolio nepatyrė, nesudaro pagrindo išvadai, kad KET 222 punkte įtvirtinta pareiga A. P. nekilo. Nors viso administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teisme A. P. savo poelgį - pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos - teisino mobilaus ryšio telefono neturėjimu, prastomis oro sąlygomis, neintensyviu eismu, tačiau aukštesnysis teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir iš bylos duomenų sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl siekio išvengti sveikatos sutrikimų sau bei surasti greitesnį būdą pranešti kompetentingoms institucijos nepaneigia pirmiau padarytos išvados.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko sodų bendrijos teritorijoje, kurioje gyvena ir pats apeliantas. Sodų bendrija yra (duomenys neskelbtini), rajone, (duomenys neskelbtini), kaime, ši teritorija yra pakankamai apgyvendinta, nuo (duomenys neskelbtini), miesto nutolusi nedideliu atstumu. Eismo įvykio laikas bei pranešimo apie įvykį policijai laikas paneigia apelianto teiginius dėl ribotų galimybių sulaukti pagalbos. Apelianto iškelta versija, kad jis pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini), kaimo nuėjo iki namų, po to ėjo iki pakankamai nutolusios darbovietės esančios (duomenys neskelbtini), rajone tam, kad pasiimtų ten paliktą mobilaus ryšio telefoną ir galėtų pranešti apie įvykį, vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi yra objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis iki darbovietės žiemos metu ėjo pėsčiomis 15 km ir iki 21.32 val. neturėjo galimybių pranešti apie įvykį, vertinama siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad pagal teismui pateiktą mobilaus ryšio operatoriaus pažymą jis skambino policijos įstaigai - 21 val. 32 min, t. y. nuo įvykio praėjus kelioms valandoms, kai eismo įvykis policijos pareigūnų jau buvo įformintas ir apeliantui priklausanti transporto priemonė iš įvykio vietos buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, jo kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepaneigia.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. P. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, tai padarė tyčia, t. y. jo veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. P. pažeidimai yra įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.