Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-664-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00006-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.7; 3.1.18.3; 3.1.18.7 (S)

2020 m. gegužės 28 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheka vaistinė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje e2-277-755/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheka vaistinė“ ieškinį atsakovėms Visagino savivaldybės administracijai ir Visagino savivaldybei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovaistinė“, dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheka vaistinė“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“ įformintą sprendimą reikalauti iš UAB „Apotheca vaistinė“ 41,17 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-4 – 1-6), esančių pastate – poliklinikoje, unikalus Nr. 3098-4002-8024, pažymėjimas plane 2D9p, adresu Taikos pr. 15, Visagine (toliau – patalpos), atlaisvinimo; 2) pripažinti, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 5-36; 3) įpareigoti atsakoves Visagino savivaldybės administraciją ir Visagino savivaldybę vykdyti 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 5-36 atnaujinimo procedūras.

2. Nurodė, kad Visagino savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. TS-14 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Visagine, Taikos pr. 15, nuomos“, kuriuo nusprendė 5 metų terminui išnuomoti minėtas patalpas. Visą nurodytą nuomos santykių laikotarpį patalpose veikė ieškovės vaistinė. 2017 m. gruodžio 28 d. Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-263 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Visagine, Taikos pr. 15, nuomos“, kuriuo nusprendė: išnuomoti patalpas viešo nuomos konkurso būdu. 2018 m. sausio 30 d. buvo paskelbti konkurso rezultatai ir paaiškėjo, kad didžiausią nuomos kainą konkurse pasiūlė kita bendrovė, kuri buvo pripažinta viešo Patalpų nuomos konkurso laimėtoja.

3. Besibaigiant aptartam viešajam Patalpų nuomos konkursui 2018 m. sausio 26 d. UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-391-278/2018 pareiškė ieškinį, kuriuo pareikalavo pripažinti viešą Patalpų nuomos konkursą neteisėtu, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti viešo Patalpų nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi šį prašymą tenkino. Atsižvelgiant į tai, kad visos viešojo Patalpų nuomos konkurso procedūros sustabdytos, ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 1 d. sudarė papildomą susitarimą prie nuomos sutarties Nr. 5, kuriuo nutarta nuomininkei leisti nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis turtu iki bus sudaryta nauja nuomos sutartis. UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ ieškinys buvo atmestas, laikinosios apsaugos priemonės – viešo Patalpų nuomos konkurso procedūrų sustabdymas – buvo panaikintos. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė per 1 mėnesį atlaisvintų patalpas ir pagal aktą perduotų atsakovei, nes ji ketina sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoja. Ieškovė su atsakovės tokiu reikalavimu nesutiko ir kreipėsi į teismą.

4. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti draudimą atsakovėms Visagino savivaldybės administracijai ir Visagino savivaldybei perleisti tretiesiems asmenims patalpų valdymo ir naudojimo teises bei sudaryti su tuo susijusius sandorius.

5. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo šį ieškinį vertinti kaip preliminariai (prima facie) nepagrįstą. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai, patvirtina, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai, kuriais iš esmės yra siekiama, jog su ieškove būtų atnaujinta nuomos sutartis, išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti tenkinami.

6. Šiuo metu egzistuoja reali tikimybė, kad patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisės bet kada gali būti perduotos didžiausią kainą pasiūliusiai konkurso dalyvei. Jeigu ginčo laikotarpiu su trečiuoju asmeniu būtų sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis, šio ieškinio tenkinimo atveju atsakovės vis tiek negalėtų atnaujinti nuomos sutarties su ieškove iki tol, kol dar papildomai nebūtų nuginčyta (pripažinta negaliojančia) teisminio ginčo laikotarpiu sudaryta nuomos sutartis. Be to, naujas nuomininkas, įsikėlęs į ginčo patalpas, prisitaikys šias patalpas savo veiklai vykdyti, dėl ko ateityje gali kilti klausimai dėl nuostolių atlyginimo bei problemos dėl tokio nuomininko nenoro išsikelti iš patalpų, tai gali apsunkinti būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų įtvirtinta status quo situacija bei būtų sudarytos sąlygos realiam teismo sprendimo įvykdymui ir atitinkamai ieškovės teisių ir interesų apgynimui.

7. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018 pasisakyta, jog vaistinės veiklos vykdymas pasižymi viešuoju interesu ir yra socialiai vertingas. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės taip pat sudarytų sąlygas užtikrinti ir viešąjį interesą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo periodu patalpose būtų toliau vykdoma vaistinės veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Visagino savivaldybės administracijai ir Visagino savivaldybei perleisti tretiesiems asmenims 41,17 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-4 – 1-6), esančių pastate – poliklinikoje, unikalus Nr. 3098-4002-8024, pažymėjimas plane 2D9p, adresu Taikos pr. 15, Visagine, valdymo ir naudojimo teises bei sudaryti su tuo susijusius sandorius.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai, išdėstytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia manyti, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovėms su trečiuoju asmeniu sudarius patalpų nuomos sutartį, ieškinio patenkinimo atveju gali susiklostyti aplinkybės, kad ginčo patalpos bus faktiškai perduotos naudotis kitam asmeniui, kuris pripažintas laimėjusiu viešąjį konkursą ir pagal pateiktus duomenis vykdys panašią kaip ieškovės veiklą. Tokiu atveju, tikėtina, kiltų sunkumų atlaisvinant patalpas, neabejotinai atsirastų nuostolių (žalos) atlyginimo klausimų, kiltų naujų teisinių ginčų. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neigiamų pasekmių tikimybė būtų minimali, nes bet kuriuo atveju patalpos būtų naudojamos tuo pačiu – vaistinės veiklos tikslu. Iki šiol ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus (mokėjo nuomos mokestį), todėl prielaidų manyti, kad to nebedarys civilinės bylos proceso metu, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovė Visagino savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti arba netenkinus pirmojo reikalavimo įpareigoti ieškovę sumokėti 62 109,60 Eur piniginį užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovės nuostoliams kompensuoti arba analogiškai sumai pateikti banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovė negali pratęsti ieškovės 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties nuomos termino taikant pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 15 straipsnio 5 dalis) savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), ieškovės pirma nuomos sutartis buvo sudaryta 1998 m. sausio 5 d., vėliau keletą kartų pratęsta.

10.2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į ekonomiškumo ir proporcingumo principą. Iš ieškovės pridėto Visagino savivaldybės administracijos nuolatinės turto nuomos komisijos 2018 m. sausio 30 d. posėdžio protokolo Nr. (8.3)-TN-5 matosi, kad konkurso laimėtojas UAB „Eurovaistinė“ pasiūlė mokėti 131,51 Eur už 1 m², t. y. 5414,27 Eur per mėnesį, ieškovė šiuo metu moka tik 238,47 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Visagino savivaldybės administracija kiekvieną mėnesį patiria 5175,80 Eur (5414,27 – 238,47 = 5175,80 Eur) tiesioginių nuostolių (negautų pajamų į biudžetą). Visagino savivaldybės administracija suprastų teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą, jei teismas taikydamas lygiateisiškumo principą CPK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu įpareigotų ieškovę sumokėti 62 109,60 Eur (5175,80 x 12 mėn. = 62109,60) piniginį užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems apeliantės nuostoliams kompensuoti, arba analogiškai sumai pateiktų banko garantiją.

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, kuriame prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės Visagino savivaldybės administracijos prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimu padaryti kitokios išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriomis remiasi apeliantė, įsigaliojo tik 2019 m. spalio 1 d., todėl šios teisės normos taikymas nuomos sutartims, sudarytoms iki minėto teisės akto pakeitimo įsigaliojimo, prieštarautų pamatiniam teisės principui lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios). Faktinės aplinkybės, nuo kada ieškovė nuomos pagrindais naudojasi patalpomis nustatymo klausimas, taip pat klausimas, kokios teisės normos yra taikytinos, bus sprendžiamas ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

11.2. Pabrėžia, kad teismų praktikoje numatyta, kad tokio pobūdžio ginčuose laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis užkertamas kelias sudaryti nuomos sutartį su naujuoju nuomininku, yra pripažįstamos reikalingomis ir yra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2538/2013, 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-960-302/2017, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018).

11.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais ieškovės reikalavimais ir jos pritaikytos tokios ir tik tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą.

11.4. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos, iš tiesų sudarytų nuomos sutartį dėl patalpų. Vien tik aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu apeliantė negaus apie 5 414,27 Eur per mėn. pajamų, nesant jokių duomenų apie tai, jog šis laikinas pajamų negavimas sukels apeliantei nepataisomus neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Be to, atmetus ieškinį apeliantė įgytų teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11.5. Apeliantė neįrodė CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų. Vien tik viešo nuomos konkurso dėl Visagino savivaldybės turto laimėjimas nuomos teisinių santykių nesukuria, nes yra privaloma dėl to konkretaus turto pasirašyti nuomos sutartį. Šiuo atveju nuomos sutartis dėl patalpų su trečiuoju asmeniu nėra sudaryta, todėl apeliantės nurodomi nuostoliai negali atsirasti. Be to, ieškovė yra ūkinę – komercinę veiklą pelningai vykdantis subjektas, tą patvirtina prie atsiliepimo pridedami ieškovės 2018-2019 m. finansiniai dokumentai.

12. Trečiasis asmuo UAB „Eurovaistinė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Net preliminariai vertinant ieškinio patenkinimo ir palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybes, yra akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas. Ieškovė patalpas nuomojasi jau daugiau nei 10 metų, todėl objektyviai nėra galimybės su ja pratęsti nuomos teisinių santykių. Pažymi, kad kasacinis teismas, savo praktikoje aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog „CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi“. Be to, patalpų nuomos konkurso teisėtumas yra nekvestionuotinas, nes minėta aplinkybė yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

12.2. Neegzistuoja reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės yra viešąsias funkcijas atliekantys subjektai, kurių pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, todėl nepagrįsta teigti, kad tokie subjektai galimai trukdytų palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimui.

12.3. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Kiekvieną mėnesį atsakovės patiria 5 175,80 Eur dydžio tiesioginius nuostolius vien dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu, o tai iš esmės pažeidžia savivaldybės turto valdymui taikomą efektyvumo principą, viešąjį interesą bei patvirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Be to, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės ir reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą – ieškovė ir toliau turėtų galimybę naudotis patalpomis ir vykdyti jose vaistinės veiklą, mokėdama nepagrįstai mažą nuomos mokestį ir užkirsdama kelią trečiajam asmeniui vykdyti patalpose veiklą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovėms Visagino savivaldybės administracijai ir Visagino savivaldybei perleisti tretiesiems asmenims patalpų valdymo ir naudojimo teises bei sudaryti su tuo susijusius sandorius. Pirmosios instancijos teismas prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, įvertinęs pareikšto ieškinio prima facie (preliminarų) pagrįstumą bei konstatavęs, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovėms su trečiuoju asmeniu sudarius patalpų nuomos sutartį, ieškinio patenkinimo atveju gali susiklostyti aplinkybės, kad ginčo patalpos bus faktiškai perduotos naudotis kitam asmeniui, o tokiu atveju, tikėtina, kiltų sunkumų atlaisvinant patalpas, neabejotinai atsirastų nuostolių (žalos) atlyginimo klausimų, kiltų naujų teisinių ginčų. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas ekonomiškumo ir proporcingumo principas.

17. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

18. Apeliantė nurodo, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, todėl net ir bylą išnagrinėjus iš esmės teismas negalėtų tenkinti ieškinio.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje suformuotus reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus yra akivaizdžiai neįmanomas jų patenkinimas.

20. Remiantis informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo Visagino savivaldybės administraciją ir Visagino savivaldybę vykdyti 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 5-36 atnaujinimo procedūras, laikant, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi teisę atnaujinti 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 5-36 naujam laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame 41,17 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-4 – 1-6), esančių Pastate – Poliklinikoje, unikalus Nr. 3098-4002-8024, pažymėjimas plane 2D9p) adresu Taikos pr. 15, Visagine, nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą. Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalis), tačiau ši aplinkybė, yra pakankama labiau tikėtinai išvadai dėl pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

21. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bylą išnagrinėjus iš esmės teismas negalėtų tenkinti ieškinio. Spręstina, kad ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.

22. Kita būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

23. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, kad bus sudaryta nauja nuomos sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, tikėtina, kiltų sunkumų atlaisvinant patalpas, neabejotinai atsirastų nuostolių (žalos) atlyginimo klausimų, kiltų naujų teisinių ginčų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada. Sudarius naują nuomos sutartį ieškovė turėtų išsikelti, o vėliau, ieškinio tenkinimo atveju (nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys sprendimu buvo tenkintas iš dalies), įgytų teisę sugrįžti. Tačiau naujos nuomos sutarties sudarymas su kitu nuomininku iš esmės butų apsunkinęs galimybę faktiškai įgyvendinti ieškovės pirmenybės teisę. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sukuriami papildomi sunkumai, pažeisti operatyvumo ir koncentruotumo principai, tiek konkurso laimėtoja, tiek ieškovė patirtų papildomus nuostolius dėl įsikėlimo – išsikėlimo į ginčo patalpas.

24. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

25. Nurodytų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

26. Apeliantė prašo netenkinus jos atskirojo skundo įpareigoti ieškovę sumokėti 62 109,60 Eur piniginį užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovės nuostoliams kompensuoti arba analogiškai sumai pateikti banko garantiją.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra ne klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas minėto klausimo dėl nuostolių kompensavimo nesprendė, apeliantė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi. Apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kaip išeinančio už ginčijamo klausimo nagrinėjimo ribų, nesprendžia ir dėl jo plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.