- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-160-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00461-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- P. Z.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono 2-jo notarų biuro
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Valdas Bivainis
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-140-227/2014
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00461-2013-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
trečiojo asmens Utenos rajono 2-jo notarų biuro notarės Birutės Giruckienės atstovui advokatui Valdui Bivainiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-516-731/2013 pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovei A. P., trečiasis asmuo Utenos rajono 2-jo notarų biuro notarė Birutė Giruckienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas P. Z. pateikė ieškinį atsakovei A. P., trečiasis asmuo Utenos rajono 2-jo notarų biuro notarė Birutė Giruckienė, prašė atsakovės A. P. teisę į nupirktą turtą pagal 2013-03-12 fiziniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr.609) įgytą turtą- tris žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėta, o nurodytą sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad jis, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taikyti CK 1.80 str. 2 dalyje numatytas pasekmes, t.y. įpareigoti atsakovę grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,- atlyginti to vertę pinigais. Nurodė, kad atsakovė pasinaudojo tuo, jog jis specialiai sandorio sudarymo dieną buvo prigirdytas alkoholiniais gėrimais, dėl ko, tą pačią dieną, t.y. tuoj po sutarties sudarymo, buvo paguldytas į viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo gydomas nuo 2013-03-12 iki 2013-03-18),. Be to, įtarimą kelia ir paties ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant jis buvo priverstas prieš savo valią sudaryti sau nenaudingą ginčijamą sandorį. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino tik po įkyraus jam daromo atsakovės (kuri beje pati sudarant sandorį net nedalyvavo, kas taip pat kelia abejones dėl sandorio galiojimo) jos vyro J. P. spaudimo bei nugirdimo, kuo atsakovė dėl jo girtumo tiesiog nesąžiningai pasinaudojo. Sutarties turinio jam niekas neperskaitė prieš pasirašymą ir pačiam nesiūlė perskaityti. Iš karto sutarties originalo notarė nedavė, nors vėliau, sužinoję, kad tuo skundžiasi atvežė į namus R. Š.. Atsakovė turi atlyginti visas turėtas išlaidas. Viso jis iš R. Š. per savo žmoną gavo 1000 litų ir 90 litų gavo iš J. P., jau būdamas ligoninėje po sutarties sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, panaikino 2013-06-17 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), areštą
Teismas nustatė, kad 2013-03-12 Utenos rajono 2 notarų biure buvo sudaryta ir patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas P. Z. pardavė A. P. žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6-15), duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l. 60-68). Teismas vertino ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų R. Š., J. P. parodymus. Nurodė, kad apklausti liudytojai, trečiasis asmuo nepatvirtino, jog P. Z. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, notarė parodė, kad nors P. Z. atrodė kaip geriantis žmogus, jo rankos drebėjo, tačiau su juo bendravo, perskaitė sutartį ir jos akivaizdoje P. Z. pasirašė. Iš ieškovo pateiktos pažymos, išduotos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės darbo biržai, nustatė, kad joje nurodytas atsakovo neatvykimo laikotarpis nuo 2013-03-12 iki 2013-03-18 (b.l. 16). Iš Šiaulių ligoninės ligos istorijos nustatyta, kad P. Z. atvyko į ligoninę iš Šiaulių priklausomybės ligų centro 2013-03-12 19.00 valandą ir buvo paguldytas į Nefrologijos-toksikologijos skyrių, išrašytas 2013-03-18 15.00 val., nurodyta siuntimo ir hospitalizacijos diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, sąmoningas. Šiaulių priklausomybės ligų centro išraše nurodoma, kad atvežtas draugų, po 1 mėn. negėrimo kelionės metu gėrė, eina vedamas, sunkiai kalba, nesuprantamai, skausmai kasos, kepenų projekcijoje. Teismas vertino byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato, teismas ne kartą klausė, kuo ieškovas, jo atstovas, gali pagrįsti savo reikalavimus, kuo juos įrodyti, nebuvo pateikti prašymai, nebuvo prašoma skirti psichiatrinę ekspertizę, baigiamosiose kalbose ieškovas ir jo advokatas rėmėsi tik pateikta medicinine dokumentacija. Todėl vertindamas šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog 2013-03-12 sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. Z. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas tik formaliai pažymėjo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, neargumentavo, kodėl atmeta esminį įrodymą - medicininę pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovas tą pačią sandorio sudarymo dieną buvo hospitalizuotas Šiaulių ligoninėje, šios pažymos nevertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Ginčijamas sandoris Utenos rajono 2-ajame notarų biure pasirašytas jau po pietų pertraukos, t.y. po 13.00 val. - tas matyti jau iš trečiojo asmens notarės Birutės Giruckienės paaiškinimų, tuo tarpu Šiaulių ligoninėje (190 km atstumu nuo Utenos) ieškovas hospitalizuotas tą pačią dieną 19.00 val.. Be to, jis į Šiaulių ligoninę atvyko iš Šiaulių priklausomybės ligų centro, kas įrodo, kad Šiauliuose, apsinuodijęs alkoholiu, buvo dar anksčiau. Vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle kaip tik darytina išvada, kad ieškovas negalėjo 2013 m. kovo 12 d. po pietų pertraukos Utenos mieste sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, po to per keletą valandų suspėti apsvaigti nuo alkoholio tiek, kad sutriktų elgesys ir psichika ir dėl to jis būtų apžiūrėtas miesto, esančio už 190 kilometrų, priklausomybės ligų centre ir paguldytas į šio miesto ligoninę. Vertinant notarės paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovas sandorio sudarymo metu nesuprato jo reikšmės, jo rankos drebėjo, alkoholio kvapo neliko tik išėjus iš biuro (vadinasi, jame būnant buvo ir alkoholio kvapas), ieškovas bendravo mažai, elgėsi neadekvačiai situacijai: į notarės klausimą, ar gavo pinigus, atsakė daugiareikšmiškai ir iš esmės nesuprantamai pareikšdamas, kad viskas čia gerai. Notarė nepasirūpino išsiaiškinti, kaip konkrečiai reikia suprasti tokį keistą atsakymą, jei ir išaiškino sandorio pasekmes, tą padarė tik formaliai, nes nepaaiškino kaip įsitikino, kad jas ieškovas suprato. Liudytojas J. P. parodė, kad sandorio sudarymo dieną ieškovo nematė, kokia buvo mano būsena nežino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis yra atsakovės sutuoktinis, suinteresuotas neigti faktą, kad sandorio sudarymo dieną ieškovą nugirdė ir tuo nesąžiningai pasinaudojo. Liudytojo R. Š. parodymai vertintini kritiškai, nes jis teisme nenorėjo pripažinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną jis ieškovą buvo nugirdęs alkoholiniais gėrimais, kad buvo pasisavinęs ieškovui skirtą ginčijamos sutarties egzempliorių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad ieškovas neprašė skirti medicininės ekspertizės, rėmėsi tik medicinine dokumentacija, tačiau, nors asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2009). Ieškovo manymu, į bylą pateikta medicininė dokumentacija yra pakankama, kad, tinkamai taikant įrodymų pakankamumo taisyklę, būtų galima daryti išvadas apie ieškovo negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ginčijamo sandorio sudarymo metu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad apeliacinį skundą palaiko, naujų prašymų teismui nepateikė. Paaiškino, kad P. Z. ketino parduoti žemės sklypus, buvo nuvykęs su pirkėjais į vietą sklypų apžiūrėti, tačiau jo valia nebuvo parduoti sklypus už per pusę mažesnę nei rinkos kaina. Po sandorio sudarymo praėjus kelioms valandoms ieškovas atsidūrė Šiaulių ligoninėje, buvo hospitalizuotas dėl girtumo, jis atstovui nenurodęs, kokie asmenys jį ten nuvežę. Minėta aplinkybė patvirtina, kad sandorio metu jis jau buvo neblaivus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas sprendimo motyvais nurodė, kad apklausti liudytojai, trečiasis asmuo nepatvirtino, jog P. Z. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti; kad Šiaulių priklausomybės ligų centro išraše nurodoma, kad atvežtas draugų, po 1 mėn. negėrimo kelionės metu gėrė; teismo iniciatyva gavęs iš Šiaulių ligoninės ieškovo ligos istoriją ir ją įvertinęs, nurodė, kad byloje gauta Šiaulių ligoninės ligos istorija nurodyta ligos ir hospitalizacijos diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, sąmoningas. Teismas vertindamas šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2013-03-12 sutarties sudarymo metu (2013-03-12 d. 14 val. 15 min.) buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl ieškinį atmetė. Teismas patenkino visus ieškovo pateiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojų iškvietimo, išreikalautus įrodymus ir ieškovo liudytojų parodymus ištyrė, vertino ir dėl jų pasisakė sprendime. Apeliantas nepagrįstai nurodo apeliaciniame skunde neva teismas atmetė ir nevertino ieškovo pateiktos medicininės pažymos visų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliantas neginčija sprendime nustatytų faktų, todėl laikytina, kad sprendimas negali būti panaikintas, nes nėra pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, dėl kurių pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.). Nė viename apelianto medicininės dokumentacijos įraše nėra nurodytas apelianto neblaivumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, jo dydis promilėmis, nėra konstatuota, kad apelianto būsena ginčijamo sandorio sudarymo metu ar prieš jį pasirašant buvo tokia, kad neva jis nesuvoktų savo veiksmų. Šiaulių priklausomybės ligų centro išraše įrašyta, kad apeliantas 2013-03-12 d. atvežtas draugų, po 1 mėn. negėrimo, kelionės metu gėrė, yra patikimesnis įrodymas, nei apelianto nurodyti argumentai neva jis gėrė iki sandorio sudarymo, o ne po jo. Medicininė dokumentacija ar koks kitas dokumentas, liudytojų parodymai neįrodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2013-03-12 d. 14 val. 15 min.) ieškovas buvo tokios būklės, kad nesuvoktų savo veiksmų. Apeliantas iškraipo notarės B. Giruckienės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teigdamas neva notarė nurodė, kad alkoholio kvapo neliko tik jam išėjus, nors notarė aiškiai nurodė posėdžio metu, kad apeliantas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo blaivus, alkoholio kvapo nesijautė, net neliko alkoholio kvapo jam išėjus. Notarės B. Giruckienės, nesančios suinteresuota bylos baigtimi, liudijimai byloje yra teisingi, jie patvirtina kitų liudytojų teiktus parodymus ir rašytinius įrodymus. Apelianto iniciatyva kviesti liudytojai (R. Š., J. P.) nepatvirtino, kad apeliantas buvo neblaivus ginčijamo sandorio sudarymo metu, kitų apelianto nurodytų argumentų. Liudytojas R. Š., kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, kad apeliantas gavo pinigus, tai įrodo pateiktas pakvitavimas, kuriuo apelianto prašymu liudytojas perdavė apelianto sutuoktinei dalį pinigų, apelianto gautų pagal ginčijamą sandorį ir perduotų liudytojui. Manytina, jeigu apeliantas nebūtų norėjęs parduoti ginčo sklypų, kaip teigia ieškinyje, bet teismo posėdyje nurodė, kad ketino parduoti, domėjosi sklypų kainomis ir derėjosi dėl kainos su atsakove, jis nebūtų priėmęs pinigų gautų iš atsakovo. Tačiau pinigų, gautų pagal sandorį (22 000 Lt) negrąžino ir teigia neva jų negavęs, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad jo žmonai buvo perduoti pinigų dalis tą pačią dieną po sandorio sudarymo. Apeliantas apeliaciniame skunde (kaip ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme) keičia savo parodymus, t.y. apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad notarė nepasirūpino išsiaiškinti, kaip konkrečiai reikia suprasti keistą atsakymą dėl pinigų gavimo fakto, notarė jei ir išaiškino sandorio pasekmes, tai neišsiaiškino, kaip jas apeliantas suprato. Tuo tarpu 2013-09-14 d. posėdžio metu jis nurodė, kad pas notarę buvo; ieškinyje nurodoma, kad sutarties turinio jam niekas neperskaitė prieš pasirašymą ir jam pačiam nesiūlė perskaityti, nors posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, kaip ėjo pas notarę; ieškinyje apeliantas nurodė, kad jį nugirdė J. P., o apeliaciniame skunde nurodo, kad nugirdė R. Š.. Apelianto prieštaravimai vertintini kritiškai. Apeliantas aiškiai ir smulkiai pamena visas aplinkybes iki ginčijamo sandorio sudarymo momento, neva kas jį nugirdė iki sandorio (t.y. 2013-03-12 d. 14 val.), tačiau jo atmintis staiga „nutrūksta", kuomet įeinama į notarų biurą, tačiau vėl smulkiai prisimena visas aplinkybes, tik išėjus iš notarų biuro, pamena, kas jį vežė (apibūdino automobilyje sėdėjusių žmonių išvaizdą) ir kaip atsidūrė Šiaulių klinikose. Liudytojas J. P. negavo ir negalėjo gauti jokios naudos ar būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes jam ginčijami žemės sklypai ar jų dalis neatiteko nuosavybės teise. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas sandorio metu buvo girtas, jam tuo metu galimai buvo abstinencija, visi duomenys patvirtina, kad jis sandorį sudarė blaivus, gėrė jau po sandorio sudarymo kelionės į Šiaulius metu, nors ieškovas teisme teigė, kad jį vežęs P., savo atstovui nenurodė jį vežusių asmenų.
Trečiojo asmens notarės Birutės Giruckienės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad sandorio sudarymo metu buvo neblaivus, tokiais savo teiginiais jis apšneka notarę, kuri laikėsi visų reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme notarė patvirtino, kad ji matė, jog ieškovui dreba rankos, tačiau nebuvo alkoholio kvapo, kitų požymių, kad ieškovas būtų vartojęs alkoholį. Notarė pasiteiravo, ar ieškovo seserys, kurios buvo žemės sklypus ieškovui padovanojusios, neprieštarauja sandorio sudarymui, ir ieškovas atsakė, kad viskas yra gerai. Susitikimas pas notarę buvo iš anksto suplanuotas, atsakovės vyras P. buvo atvežęs iš ieškovo gautus reikalingus dokumentus, buvo paskirtas laikas sandorio tvirtinimui. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas buvo atvežtas draugų po mėnesio negėrimo jam išgėrus kelionės metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329str.2d.).
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tuo pagrindu , kad ieškovas, sudarydamas sutartį, buvo tokios būsenos (neblaivus), jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų negalėjo valdyti (CK 1.89 str. 1d.). Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį motyvavo tuo, kad ieškovas neįrodė negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, su kuo apeliantas nesutinka.
Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Byloje nustatyta, kad 2013-03-12 Utenos rajono 2 notarų biure buvo sudaryta ir patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas P. Z. pardavė A. P. žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6-15), duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l. 60-68). Ieškovas neginčijo, kad jis pasirašė sutartį, tačiau laikėsi pozicijos, kad tą padarė būdamas neblaivus, ieškinį įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų J. P., R. Š. parodymais bei medicinine dokumentacija. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis iš jo gydymo stacionare ligos istorijos, patvirtinančius, kad P. Z. atvyko į VĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę iš Šiaulių priklausomybės ligų centro 2013-03-12 19.00 valandą ir buvo paguldytas į Nefrologijos-toksikologijos skyrių, išrašytas 2013-03-18 15.00 val., nurodyta siuntimo ir hospitalizacijos diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Visi medicininiai dokumentai teismo buvo vertinami kartu su kitais įrodymais. Teismas vertino ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų R. Š., J. P. parodymus bei pripažino, kad apklausti liudytojai, trečiasis asmuo nepatvirtino, jog P. Z. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, o notarė parodė, kad nors P. Z. atrodė kaip geriantis žmogus, jo rankos drebėjo, tačiau su juo bendravo, perskaitė sutartį ir jos akivaizdoje P. Z. pasirašė. Apeliantas teigia, kad sprendimas yra be motyvų, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo įrodymų perpasakojimu, su kuo teisėjų kolegija nesutinka. Pripažintina, kad įrodymus teismas ištyrė, vertino, dėl jų išsamiai pasisakė sprendimo motyvuojamoje dalyje bei pagrįstai darė išvadą, kad įrodymų visuma nepatvirtina egzistavus ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog P. Z. atvyko į ligoninę iš Šiaulių priklausomybės ligų centro 2013-03-12 19.00 valandą, kai ginčijamas sandoris sudarytas 14.15 val. Utenoje, neleidžia spręsti, jog ieškovas sandorio sudarymo metu jau buvo neblaivus bei negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Šiaulių priklausomybės ligų centro išraše nurodoma, jog atvežtas draugų, po 1 mėn. negėrimo kelionės metu gėrė, eina vedamas, sunkiai kalba, nesuprantamai, skausmai kasos, kepenų projekcijoje. Aplinkybės, kad kelionės į Šiaulius metu ieškovas vartojo alkoholį, P. Z. nepaneigė, teigė nieko neprisimenąs. Nors apeliantas teigia, kad neįmanoma per kelias valandas nuo sandorio sudarymo suspėti apsvaigti nuo alkoholio tiek, kad sutriktų elgesys ir psichika ir dėl to jis būtų apžiūrėtas miesto, esančio už 190 km, priklausomybės centre ir paguldytas į ligoninę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jeigu ieškovas dideliais kiekiais vartojo alkoholį kelionės į Šiaulius metu, labiau tikėtina, kad taip ir buvo. VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta, kad P. Z., atsiųstas iš priklausomybės centro, nurodė apie mėnesį laiko vartojęs alkoholinius gėrimus, atvykimo į ligoninę dieną taip pat vartojęs alkoholinius gėrimus, nuo P. Z. sklido alkoholio kvapas iš burnos, koordinacija sutrikusi, kalbėjo sulėtintai, nusiskundimų neišsakė. Aplinkybės, kad ieškovas nevengia vartoti alkoholio patvirtino tiek pats ieškovas, tiek jo atstovas bylos nagrinėjimo metu (b.l.102). Iš notarės B. Giruckienės paaiškinimų nustatyta, kad ji pastebėjusi, jog P. Z. yra išgeriantis asmuo, kad jo rankos drebėjo, tą akivaizdžiai patvirtina ir ginčijamoje sutartyje padarytas ieškovo ranka įrašas bei parašas. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl rašytinės ekspertizės atlikimo tikslu nustatyti, kokia buvo ieškovo būklė sandorio sudarymo metu, tačiau prašymas skirti ekspertizę galutinai nesuformuluotas ir nepareikštas. Toks reikalavimas nekeliamas apeliaciniame skunde, kuriame nustatytomis ribomis nagrinėjamas skundas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net ir neatlikus rašytinės ekspertizės būtų galima pripažinti, kad ieškovo būsena sutarties pasirašymo metu nebuvo normali, bet negalima daryti išvados, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Labiau tikėtina, kad ieškovui esant blaiviam tokia būsena jam buvo neįprasta, todėl sandorio sudarymo metu drebėjo rankos. Iš atsakovės A. P. atsiliepimo į ieškinį, liudytojo R. Š. parodymų nustatyta, kad ieškovui perdavus automobilyje pinigus, jis nurodęs, kad „bus iš ko pagerti ir pabaliavoti“ (b.l. 32, 93), todėl manytina, kad po sandorio sudarymo ieškovas planavo vartoti alkoholinius gėrimus, apie tai galvojo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad į Šiaulių ligoninę jį atvežė J. P. (b.l. 57), tačiau liudytojas to nepatvirtino, nurodė nieko apie ligoninę nežinąs (b.l. 101). Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovas paaiškino, kad P. Z. jam nenurodęs, kokie asmenys jį vežė į Šiaulių ligoninę, kas taip pat leidžia abejoti ieškovo paaiškinimų teisingumu. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus paties ieškovo prieštaringus paaiškinimus, kurie patvirtintų, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo neblaivus, to nepatvirtina ir medicininė dokumentacija. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad asmens neblaivumo fakto nustatymas, negalėtų būti pakankamas pagrindas spręsti, ar asmuo buvo tokios būsenos, jog nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti.
Aplinkybės, kad ieškovas buvo neblaivus sandorio sudarymo metu nepatvirtino tretysis asmuo notarė B. Giruckienė, kuri apklausta teismo posėdyje paaiškino, jog atvykus P. Z. nesijautė alkoholio kvapo, jo būsena buvo stabili, nereikėjo vertėjo, jis viską suprato ko atvyko ir notarei nesukėlė abejonių, kad sutartis nesudaryta. Jam buvo perskaityta sutartis ir paklausta, ar gavo pinigus ir į tai jis atsakė, kad viskas gerai. Taip pat buvo atsiklausta dėl žemės įgijimo kilmės- ar nebus priekaištų dėl sklypų pardavimo ir išsiaiškinta, kad sklypus ieškovui padovanojo seserys. Po sandorio patvirtinimo šalims išėjus neliko net alkoholio kvapo. Pripažintina, kad apeliantas skunde iškraipo notarės duotus paaiškinimus, juos savaip interpretuoja teigdamas, kad jeigu alkoholio kvapo neliko tik išėjus iš biuro, reiškia, kad jautėsi kvapas jiems būnant kabinete, nors notarė aiškiai nurodė, jog alkoholio kvapo nesijautė. Sandorio sudarymo metu notarė išsiaiškino, kad ieškovas pinigus gavo, pasiteiravo apie sklypo įgijimo aplinkybes. Nors, kaip nurodė notarė, ieškovas nebuvo kalbus, tačiau iš jo pateiktų atsakymų jai nekilo abejonių dėl sudaromo sandorio aplinkybių. Teismo nuomone, notarė tinkamai išaiškino ieškovui sandorio pasekmes, išsiaiškino, ar neegzistuoja kokios nors aplinkybės, galinčios ateityje lemti ginčų dėl sandorio sudarymo kilimą.
Ieškovo paaiškinimų, kad jį, prieš sandorio sudarymą automobilyje vežiojo ir nugirdė nepažįstamas vyriškis ir liudytojai R. Š., J. P., niekas nepatvirtino. Liudytojas R. Š. parodė, kad jis nuvežė P. Z. pas notarę ir buvo automobilyje, kai A. P. sumokėjo P. Z. 22.000 Lt, iš kurių pastarasis jau po sandorio pas notarę patvirtinimo jam perdavė 1.000 Lt nuvežimui jo žmonai ir pats nuėjo pasakęs, kad turi Utenoje reikalų. Liudytojas neigė, kad pirko ieškovui degtinę, su juo išgėrinėjo, nurodė, kad ieškovas nebuvo girtas, vežamas sveikatos būkle nesiskundė ir jis tą dieną J. P. nematė (b.l.93). Liudytojas paaiškino, kad jis pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovę, su kuria teko kažkada dirbti vienoje bendrovėje. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti liudytojo duotų parodymų teisingumu, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, iš sudaryto sandorio jis negavo jokios naudos, jo duotus parodymus apie 1.000 Lt perdavimą ieškovo žmonai patvirtina byloje esantis pakvitavimas, pinigų perdavimo fakto neneigia ir ieškovas (b.l. 87), prieštaravimų su atsakovės paaiškinimais, liudytojo J. P. parodymais nėra. Liudytojas J. P. parodė, kad sandorio sudarymo dieną P. Z. nematė, jo sveikatos būklės nežino, niekur jo nevežė. Iš dalies sutiktina su apelianto teiginiu, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi yra atsakovės sutuoktinis, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė sklypus įgijo savo asmeninėn nuosavybėn (b.l. 12, 13), liudytojas tiesioginės naudos iš sandorio sudarymo negavo, todėl jo parodymai vertintini visų įrodymų kontekste ir pripažintina, kad jie neprieštarauja atsakovės paaiškinimams, liudytojo R. Š. parodymams.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo neblaivumo būsenos neįrodo ir aplinkybė, kad jis žemės sklypus pardavė už 22.000 Lt, kai jų vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo dieną buvo 43.167 Lt (b.l. 60-67). Ieškovas teigė, kad jis planavo parduoti 2 žemės sklypus, po 3.000 Lt už hektarą, sklypus apžiūrėjo Š., kuris jų nepirko (b.l. 90). Tokių aplinkybių liudytojas R. Š. nepatvirtino. Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojo J. P. parodymų nustatyta, kad jie važiavo apžiūrėti sklypų su ieškovu, buvo tariamasi dėl kainos, iš pradžių ieškovas prašęs 25.000 Lt, vėliau sutiko parduoti sklypus už 22.000 Lt. Labiau tikėtina, kad sklypus vietoje apžiūrėjo būtent atsakovė su sutuoktiniu, o ne Š., kaip teigė ieškovas, kadangi atsakovė sudarė sandorį dėl žemės sklypų pirkimo, todėl prieš pirkimą buvo suinteresuota apžiūrėti perkamus daiktus. Ieškovas planavo parduoti sklypus, dėl jų kainos vyko derybos, buvo planuojamas susitikimas pas notarę, automobilyje prieš sandorio sudarymą jam buvo paduoti pinigai, kurių suma, kaip parodė liudytojas R. Š. bei atsakovė, jį tenkino, šalims būnant pas notarę ieškovui buvo išaiškintos sutarties sąlygos, dėl kurių jis prieštaravimų nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su notarės išreikšta nuomone, kad galimai ieškovas sandorį ginčija dėl to, jog jis apsigalvojo ir j jau nebetenkina už žemės sklypus gauta suma, o ne dėl to, kad sandoris buvo sudarytas jo kaip asmens, dėl savo būsenos (neblaivumo) nesupratusio savo veiksmų reikšmės ir jų negalėjusio valdyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, vertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu.