- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-140-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00406-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Lietuvos policijos mokyklos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-140-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-233/2013 pagal ieškovo Lietuvos policijos mokyklos ieškinį dėl 23946,13 Lt mokymosi išlaidų priteisimo atsakovui A. B., tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsakovo A. B. priešieškinį dėl pripažinimo ieškovą netinkamai vykdžius sutarties sąlygas ir 20.000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo Lietuvos policijos mokyklos, tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos policijos mokykla ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 23.946,13 Lt mokymosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, neištarnavo vidaus tarnyboje sutartų 5 metų ir tuo pažeidė 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties (Nr. 144-ST5-102/5-ST5-277), sudarytos tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklos ir A. B., 5.3 punktą. Dėl to, kad iš tarnybos išėjo savo noru ir atleidimo iš vidaus tarnybos momentu jo vidaus tarnybos stažas buvo 2 metai ir 6 dienos, jis pagal sutarties 5.4 punktą privalo atlyginti Mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas. Išlaidos (23.946,13 Lt) tiesiogiai susiję su kursanto A. B. pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu per mokymosi laikotarpį, kurias sudaro: 13.454,31 Lt mokymo kaina, 1.916,75 Lt tarnybinės uniformos vertė ir 8.575,07 Lt stipendija. Atsakovas į 2012 m. spalio 9 d. LPM raštą Nr. 144-S-1470 „Dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo“, neatsakė ir rašte nustatytu terminu iki 2013 m. kovo 17 d. savanoriškai neatlygino su jo mokymu susijusių išlaidų.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 20.000 Lt žalos atlyginimo, nes ieškovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas. Jo suteiktos paslaugos abejotinos, dalis gautos informacijos vargiai pritaikoma praktikoje, naudinga tik iš dalies, o pateikimo kokybė kritikuotina. Ieškovas neįdarbinimo Rokiškio rajono PK, siuntusią jį mokytis, kilojo iš vienos darbo vietos į kitą taip bloginant jam darbo sąlygas, dėl būtinybės vykti į darbą dideliais atstumais ir nekompensuojant kelionės į darbą išlaidų, jis (atsakovas) turėjo papildomų išlaidų. Patirtą turtinę 20.000 Lt žalą sudaro važinėjimo į darbą išlaidos; būsto nuomos išlaidos; maisto pirkimo išlaidos ir kita patirta žala dėl jo priverstinio iškėlimo iš gyvenamosios vietos ir jį įdarbinant padaliniuose, kuriuose atsakovas neplanavo dirbti ir apie tokias įdarbinimo sąlygas ieškovas prieš sutarties sudarymą atsakovo neinformavo. Nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog po studijų bus įdarbintas Rokiškio rajono PK savo gyvenamojoje vietoje ir numatė, kad sutartimi sutartą 5 metų laiką gyvens su tėvais. Kadangi jam teko dirbti Panevėžio m. PK, todėl jam teko nuomotis butą, už nuomą mokėjo po 400 Lt/mėn ir papildomai mokėjo už komunalinius patarnavimus. Atsakovui turtinė žala buvo padaryta per visą tarnybos laiką ieškovui grubiai pažeidus atsakovo teises, pažeidinėjant darbo organizavimo, darbo ir poilsio išdėstymo tvarką; mokant ne visa apimtimi ar iš viso nemokant už viršvalandinius darbus ar darbus pagal atskiras užduotis. Atsakovą finansiškai rėmė jo tėvai duodami maždaug po 1000 Lt/mėn., kurie tuo pat metu augino nepilnametį sūnų ir vieno i tėvų pajamos- minimali alga. Pažymėjo, kad ieškovas pirmas pažeidė sutarties sąlygas, todėl prarado teisėtą pagrindą reikšti pretenzijas atsakovui. Be to, atsakovas po mokyklos baigimo ištarnavo du su puse metų, todėl žala, jeigu ji buvo padaryta, turėtų būti skaičiuojama už faktinį laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš A. B. ieškovui Lietuvos policijos mokyklai 23.946,13Lt mokymosi išlaidų atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. 2013m.balandžio 22d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovo A. B. priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo 1.380,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl 23.946,13 Lt priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais: 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (Nr. 144-ST5-102/5-ST5-277), sudaryta tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklos ir A. B. (t.1, b.l.4-6), kurios 5.3 punktu atsakovas įsipareigojo „Baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“, o sutarties 5.4 punktu - atlyginti Mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš Mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas; Panevėžio apskrities vyriausiojo Policijos komisariato viršininko 2012 09 12 įsakymu Nr.50-TE-454 “Dėl jaunesniojo policininko A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos”(t.1, b.l.7), iš kurio matyti, kad A. B. vidaus tarnybos stažas, atleidus jį iš darbo jo paties prašymu - 2 metai 6 dienos; Lietuvos policijos mokyklos 2012 02 24 pažyma apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto A. B. pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu (t.1, b.l.8), iš kurios matyti, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo mokymosi išlaidas sudaro mokymosi kaina (13.454,31Lt), išmokėta stipendija (8.575,07Lt), tarnybinės uniformos vertė (1.916,75Lt), kas iš esmės patvirtino trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog baigus mokymą atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su mokymosi išlaidų sudėtimi ir dydžiu; ieškovo 2012-10-09 pretenzija atsakovui dėl mokymo išlaidų atlyginimo pagal sutarties 5.4 ir 6 punktų įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą (t.1, b.l.10), kas paneigia atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad prieš kreipdamasis į teismą ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą; Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2012-02-21 įsakymu Nr.144-V1-12“Dėl policininko kvalifikacijos suteikimo ir profesinio mokymo diplomų išdavimo Lietuvos policijos mokyklos pirminio profesinio mokymo kursantams“, kuriuo suteikta policininko kvalifikacija 2012 02 21 ir išduoti profesinio mokymo diplomai 2012 02 24 LPM pirminio profesinio mokymo kursantams, tarp kurių yra ir atsakovas (t.1, b.l.75-77); Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2012-02-24 įsakymu Nr.144-V1-14 “Dėl Lietuvos policijos mokyklos kursantų siuntimo į apskričių Vyriausiuosius policijos komisariatus“, iš kurio matyti, kad atsakovas A. B. nuo 2012-02-27 buvo siųstas į Panevėžio AVPK (T1,b.l.78-80).
Atsakovo A. B. argumentus, kad siuntimą mokytis jam išdavęs Rokiškio rajono Policijos komisariatas, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, nes Rokiškio rajono Policijos komisariatas nėra savarankiškas juridinis asmuo, o yra juridinio asmens-Panevėžio AVPK padalinys. Kad atsakovui buvo žinoma jį siuntusi dalyvauti atrankoje policijos įstaiga - Panevėžio AVPK, patvirtina jo paties 2010-07-27 prašymas dėl siuntimo išdavimo (t.1, b.l.97). Pripažino, kad pats atsakovas, prieš apsispręsdamas dalyvauti Lietuvos policijos mokykloje atrankoje policininko kvalifikacijai įgyti, o vėliau pasirašydamas trišalę sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus, dėl kurių neįvykdymo , ieškovas teismui pateikė ieškinį, nebuvo pakankamai rūpestingas, kad išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su mokymusi, mokymosi išlaidomis, įdarbinimu ir tikėtinomis galimybėmis įdarbinti konkrečiame jį siuntusios mokytis policijos įstaigos padalinyje pagal jo gyvenamą vietą, baigus policijos mokyklą. Lietuvos policijos mokyklos kursantų paskyrimo į policijos įstaigas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-21 įsakymu Nr.5-V-133 (t.1, b.l.82-86), numatyta, kad kursantus į policijos įstaigas paskiria kursantų paskyrimo į policijos įstaigas komisija (4 punktas), atsižvelgdama į kursantų pasiekimų eilę, siuntimus išdavusių policijos įstaigų poreikius ir galimybes priimti kursantus bei su policijos įstaigomis suderintus kursantų pageidavimus dėl tarnybos vietos (10 punktas), kursantus į pareigas skiria policijos generalinio komisaro įgalioti teritorinių, specializuotų policijos ir policijos profesinio mokymo įstaigų vadovai (23 punktas), policijos įstaigos, į kurias siunčiami kursantai, yra atsakingos už kursantų skyrimo į pareigas ir už kursantų, kurie, gavę profesinio mokymo pažymėjimus (diplomus), iš karto nebuvo paskirti į pareigas, įdarbinimo organizavimą (24 punktas), sprendimai dėl kursantų pasiekimų eilės sudarymo, paskyrimo ir siuntimo į policijos įstaigas bei skyrimo į pareigas gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka (27 punktas). Atsakovas jokių įrodymų, kad jis, paaiškėjus sutarties įgyvendinimo pažeidimams, nedelsdamas informavo apie tai ieškovo atstovą ir pareikalavo tai ištaisyti, o trūkumų neištaisius nurodęs, kad bus priverstas sutartinius santykius nutraukti, nepateikė, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė jo nurodomų ieškovo veiksmų (neveikimo). Pripažino, kad ieškovas nei sutartimi, nei teisės aktais, nėra įpareigotas spręsti atsakovo įdarbinimo konkrečiame Panevėžio AVPK padalinyje, kelionės išlaidų ar buto nuomos išlaidų, atsakovui dirbant konkrečioje policijos įstaigoje, atlyginimo klausimo. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigė ieškovo pateikti (t.1, b. l. 97-99) bei gauti iš Panevėžio AVPK rašytiniai įrodymai (t.1, b.l.106-120). Kadangi 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygos nėra ginčijamos ar įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos, nurodė, kad turi būti šalių vykdomos. Atsakovo argumentus dėl to, kad ieškovas 2009-2011m. 2012m. I pusmetį neišduodavo būsimiems policijos pareigūnams sveikatos patikrinimo žinių atestavimo pažymėjimų, kurie buvo būtini pradedant tarnybą, neturėjo 2,5 metų licenzijos verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, nors kursantams buvo dėstomas dalykas ”Pirmoji medicininė pagalba”, pripažino patvirtinančiais buvus kai kuriuos trūkumus mokymo procese, tačiau šių trūkumų nelaikė esminiais, dėl kurių ieškovui galėtų kilti civilinė atsakomybė. Atsakovo nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2012-12-19 ataskaitos (T2, b.l.1-41) išvadoje nurodytų trūkumų jis negalėjo įsidarbinti pagal įgytą policininko kvalifikaciją ar turėjo apmokėti pirmosios pagalbos mokymų pažymėjimo gavimo išlaidas. Įvertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo sutarties 8.5 punkte nurodyti pagrindai, kuriems esant, ieškovas neturėtų pagrindo reikalauti su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo, o teismo posėdyje pripažino, kad jo nurodomo pareigūnų atsisakymo, siųsti jį sveikatos būklės patikrinimui jam dirbant Panevėžio AVPK, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas vidaus tarnyboje atidirbo 2 metus 6 dienas, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su jo mokymu, kaip numatyta trišalės sutartyje ir Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinį tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino, jog atsakovui neįrodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas bei kad atsakovui nurodoma padaryta žala yra susijusi su ieškovo veiksmais (neveikimu), dėl ko kiltų ieškovui civilinė atsakomybė, todėl atsakovo reikalavimą dėl prašomos priteisti iš ieškovo žalos laikė nepagrįstu. Darė išvadą, kad galimai turėtus nuostolius, susijusius su buto nuoma, kelionės išlaidomis, atsakovas turėjo dėl savo paties neatsakingumo, nerūpestingumo, bet ne dėl to, kad ieškovas būtų nevykdęs sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą Panevėžio AVPK rašytinę informaciją (t.1, b. l. 106-107), kelionės, buto nuomos išlaidos atsakovui nebuvo kompensuotos dėl jo paties kaltės. Tai, kad atsakovas dėl galimybės gauti tarnybinį butą, pasirinko buto nuomą, ar mokymosi metu, kaip nurodė teismo posėdyje, nuomojosi butą Rokiškyje, laikė jo paties apsisprendimu, dėl kurio turėtų išlaidų atlyginimas nei pagal sutartį nei pagal teisės aktus neatsiranda ieškovui. Pripažino, kad būdamas atidus ir rūpestingas atsakovas turėjo visas galimybes ir sąlygas išsamiai susipažinti su mokymosi sąlygomis, galimybe gauti stipendiją, išsiaiškinant jos dydį, įvertinti savo turtinę padėtį, galimybes ir poreikius mokymosi laiku išgyventi iš gaunamų pajamų. Aplinkybės, kad atsakovui materialinę pagalbą teikė jo tėvai, nelaikė susijusia su ieškovo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymu ar netinkamu vykdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas galimai dėl glaudaus Rokiškio apylinkės teismo teisėjų bendradarbiavimo su Rokiškio rajono policijos komisariatu, teisėja su juo bendravo nepagarbiai, ką patvirtina teismo posėdžių garso įrašas, byla nagrinėta vienašališkai analizuojant tik ieškovo reikalavimus ir neteikiant dėmesio priešieškinio reikalavimams, atsakovo motyvams bei neatsižvelgiant į faktinius neatitikimus, neįvertinant aplinkybės, kad atsakovas po studijų baigimo išdirbo pusę sutartinio laiko, o prašoma priteisti visa suma. Nurodo, kad teismas nereagavo į atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus apie atsakovo verbavimo į policijos gretas ir bendravimo tarp šalių sutarties vykdymo metu aplinkybes, tarp jų - ieškovo pažadus. Tuo neužtikrino atsakovo teisėtų lūkesčių ir procesinių teisių, atėmė teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Atsakovas nesutinka su skolos dydžiu (23.946,13 Lt), nes ji ženkliai viršija suteiktos paslaugos ribas, įdarbinimo vadas ir kokybės reikalavimų atitiktį sutarčiai. Teismas nevertino atsakovui suteiktų paslaugų kokybės, sutarties punktų įgyvendinimo po paslaugos suteikimo ir kitų ieškovo įsipareigojimų laikymosi. Atsakovas turėtų pareigą sumokėti tik tuomet, jei ieškovas būtų sutartį tinkamai įvykdęs. Ieškovas pirmas pažeidė sutarties sąlygas ir savo neteisėtu neveikimu- atsakovo teises. Nors ieškovas neturėjo pareigos įdarbinti atsakovo, tačiau nutyli, kad tai privalėjo padaryti tretysis asmuo, kuris yra ieškovo steigėjas, steigėjo įsipareigojimų nevykdymas šiuo atveju yra ieškovo sutarties pažeidimų iniciatorius, o ieškovas pažeidimo atlikėjas, todėl ieškovo arba jo steigėjo neįgyvendinti sutarties punktai laikytini sutarties punktų pažeidimu. Ieškovas pagal sutartį su atsakovu turėjo pabaigęs studijas tęsti tarnybą Panevėžio AVPK Rokiškio raj. PK, tačiau ten jam neatsirado darbo vietos, nors siunčiant jį mokytis ir baigus mokymosi procesą, minėtame padalinyje buvo laisvų darbo vietų atitinkančių atsakovo kvalifikaciją, todėl duoti ieškovo sutartiniai pažadai atsakovui nebuvo įgyvendinti. Tačiau šias aplinkybes teisėja nutartyje pateikė kaip mažareikšmes ir rėmėsi ieškovo melagingais teiginiais, kad darbo vietų skirstymo procedūra pažeista nebuvo, Rokiškio raj. PK nėra savarankiškas struktūrinis vienetas, galintis priimti sprendimus, teikti siūlymus ar nukreipti būsimus pareigūnus studijoms pas ieškovą, o sprendimus priima Panevėžio AVPK vadovai. Rokiškio raj. PK vadovas pats priima sprendimus, pats formuoja kadrų politiką, verbuoja būsimus darbuotojus tiksliniam darbui padalinyje, atsakovui Rokiškio raj. PK vadovo buvo išduotas siuntimas į VŠĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą, agitavimas ateiti dirbti į Rokiškio raj. Tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo, neleido iškviesti liudytojų, atsakovo patirtą žalą dėl tyčinio veikimo, ignoravo. Atsakovui įsidarbinus kitoje darbo vietoje, nei buvo sutarta (Panevėžio AVPK Biržų raj. PK), jis patyrė žalą, pablogėjo jo sveikata, nuolat buvo pažeidžiamos jo teisės ir neužtikrinami teisėti lūkesčiai bei interesai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja visos sumos dėl to, kad atsakovas neištarnavo policijoje 5 metus, tačiau neįvertino, kad jis pusę suderėto laiko ištarnavo, mano, kad ieškovas neteisėtai siekia iš jo pasipelnyti. Ieškovas ginčo taikiai nebandė spręsti, siūlė atsakovui tiesiog apmokėti visą ieškinio sumą, tokiu būdu tik bandė apgauti atsakovą ir siekė turtinės naudos, grasino, kad nesumokėjęs atsakovas turės daug nemalonumų ir išlaidų. Atsakovas šiuo metu yra pateikęs prašymą grįžimui į tarnybą, todėl prašymo patenkinimo atveju išnyktų pats ginčo objektas.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-09-12 įsakymu Nr. 50-TE-454 „Dėl jaunesniojo policininko A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atsakovas jo paties prašymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, jo vidaus tarnybos stažas - 2 metai 6 dienos, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovas išeliminavo faktą, jog atsakovas išdirbo vidaus tarnyboje pusę sutartinio laiko. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su mokymosi išlaidų sudėtimi ir dydžiu pateikiant jam 2012-02-24 pažymą Nr. 144-IL-366 „Apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto A. B. pirminiu ar įvadiniu mokymu“. Ieškovas 2012-10-09 išsiuntė atsakovui raginimą dėl visų mokymo išlaidų atlyginimo, todėl teismas teisingai paneigė atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad prieš kreipdamasis į teismą nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir išspęsti ginčą iki kreipimosi į teismą. Galimybė mažinti mokymo išlaidų sumą proporcingai ištarnautam laikui nei sutartyje, nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nėra numatyta. Ieškovas teismo posėdžio metu siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, pagal kurią jis mokymo išlaidas galėtų atlyginti dalimis, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovas pagal sutartį pareigos įdarbinti neturi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1V-315 „Asmenų, baigusių vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, vidaus reikalų profesinio įstaigos įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, skyrimo į pareigas taisyklės“ II skyriaus 3, 4, 5 punktais, Lietuvos policijos mokyklą baigusius kursantus viršininko įsakymu siunčia į vidaus reikalų centrinę įstaigą su kuria kursantai buvo sudarę trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vadovaudamasis šio įsakymo II skyriaus 6 punktu, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, gavęs Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymo kopiją, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose, paprastai savo įsakymu siunčia asmenį, baigusį vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, į atitinkamą vidaus centrinei įstaigai pavaldžią vidaus reikalų įstaigą, kuri išdavė asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Siuntimą mokytis atsakovui, jo paties 2010-07-27 prašymu, 2010-07-29 išdavė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (siuntimo mokytis Nr. 50S-9582), atsakovas buvo siųstas mokytis ir grįžo dirbti būtent į tą policijos įstaigą, kuri jį ir siuntė. Policija neįsipareigoja įdarbinti asmens į konkretų padalinį, bet, asmeniui pageidaujant, jis visada gali pats rašyti prašymą dėl perkėlimo į konkretų padalinį ar įstaigą. Rokiškio rajono policijos komisariatas, būdamas Panevėžio AVPK struktūriniu padaliniu, turi teisę vykdyti jam juridinio asmens pavestas funkcijas jo vardu, tame tarpe ir perduoti asmeniui juridinio asmens pasirašytą siuntimą dalyvauti atrankoje ar siuntimą medicininei komisijai. 2013-11-27 atsakovas pateikė prašymą Panevėžio AVPK viršininkui aiškindamas jo atleidimo aplinkybes ir prašydamas priimti jį atgal į tarnybą Panevėžio AVPK padaliniuose, todėl akivaizdu, kad jis supranta Panevėžio AVPK struktūrą ir, kad gali būti priimtas į jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas bent kuriame Panevėžio AVPK struktūriniame padalinyje. Apelianto teiginiai, kad jam įsidarbinus kitoje darbo vietoje - Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariate, jis patyrė žalą. pablogėjo jo sveikata, nuolat buvo pažeidžiamos teisės ir neužtikrinami teisėti lūkesčiai bei interesai, jokiais įrodymais nepagrįsti. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paaiškėjus sutarties įgyvendinimo pažeidimams, nedelsdamas informavo apie tai ieškovo atstovą ir pareikalavo tai ištaisyti, šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, o teismo posėdžio metu prisipažino, kad teisės aktų nustatyta tvarka neskundė jokių jo nurodomų ieškovo veiksmų (neveikimo). Manydamas, kad buvo pažeistos atsakovo teisės įdarbinant jį Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariate, jis gali dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) ir priimtų teisės aktų teisėtumo pareikšti skundą administraciniame teisme. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė savo įvardintų aplinkybių dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo, nepagrindė savo priešieškinio reikalavimų, todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino ir atmetė atsakovo priešieškinį.
Tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ieškinio reikalavimą pagrindė rašytiniais įrodymais bei galiojančių teisės aktų, reguliuojančių policijos mokymo įstaigos kursantų pareigą atlyginti mokymosi išlaidas, kursantų paskyrimo į teritorines policijos įstaigas, nuostatomis, tuo tarpu atsakovas savo poziciją iš esmės grindė tik savo įsitikinimais, deklaratyviais teiginiais bei nepateikė informacijos, reikšmingos bylos aplinkybių tyrimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas ne vienašališkai analizavo ieškovo reikalavimus, o tiesiog analizavo byloje esančių informacijos ir duomenų, turinčių įrodomąją galią, visumą, kurią iš esmės sudarė ieškovo rašytiniai įrodymai. Atsakovas 2013-08-25 parengiamojo posėdžio metu pateikė pluoštą dokumentų bei eilę prašymų, tačiau negalėjo pagrįsti, kokias bylos aplinkybes patvirtina ar paneigia pateikiama papildoma medžiaga, kokioms bylos aplinkybėms pagrįsti būtina iškviesti liudytojus, todėl prašymai buvo nepatenkinti pagrįstai. Apelianto teiginiai, kad proceso metu buvo neužtikrinti jo teisėti lūkesčiai, procesinės teisės, atimta teisė į neteisingą ir nešališką teismo procesą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi teismas 2013-08-23 siūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu šioje byloje, informavo ir apie galimybę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tokiais veiksmais teismas stengėsi užtikrinti šalių procesinę pusiausvyrą, garantuoti tinkamą atsakovo interesų gynimą šioje byloje, tai negali būti vertinama kaip atsakovo menkinimas. Apelianto teiginiai dėl teisėjos šališkumo vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Apelianto teiginiai, kad ieškovas ir tretysis asmuo netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, vertintini kaip nepagrįsti, šių savo teiginių apeliantas niekaip neargumentuoja. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo aiškinamos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatos, numatančios policijos įstaigų sistemą, pagal kurią Rokiškio PK yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisinio statuso. A. B. prašymas dėl siuntimo išdavimo, kurį jis pats užpildė, buvo adresuotas Panevėžio AVPK viršininkui, siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokykla išdavė, įsakymus dėl šio asmens tarnybos taip pat rengė ir priėmė Panevėžio AVPK. Apeliantas baigęs mokymąsi buvo paskirtas į pareigas jį siuntusioje ištaigoje. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad apeliantas ištarnavo pusę Vidaus tarnybos statute ir sutartyje nustatyto laiko, vertintini kaip nepagrįsti. Remiantis 2012 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-454, apeliantas Panevėžio AVPK atliko tarnybą nuo 2012-03-02 iki 2012-09-17. t.y. jis tarnavo apie 6 mėnesius ir 1 savaitę. Be to, Vidaus tarnybos statute, remiantis kurio 9 straipsniu mokymo išlaidų atlyginimo nuostatos buvo įtrauktos į sutartį, nenumatyta, kad mokymosi išlaidos išieškomos proporcingai ištarnautam laikui, todėl ieškovas teisėtai reikalauja visų su apelianto mokymų susijusių išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329str.2d.).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę, atsakovas neturėjo galimybės išdėstyti visų savo argumentų bei pateikti visų juos pagrindžiančių dokumentų, iškviesti liudytojų, nes teisėja nesuteikė jam tokios galimybės.
CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad 2013-06-07 atsakovas teismui pateikė prašymą dėl priešieškinio trūkumų pašalinimo, pareiškė prašymą išreikalauti iš ieškovo Rokiškio raj. PK jam išduoto siuntimo mokytis originalą, kurį Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-06-11 nutartimi tenkino. Teismas atsakovo prašymą inicijuoti ieškovo pedagogų patikrą jų kvalifikacijai, kompetencijoms, gebėjimui dėstyti ir teikiamos medžiagos naudingumui nustatyti bei apklausti visus buvusius kursantus, tikslu nustatyti gautos medžiagos naudingumą ir panaudojimo galimybes praktiniame darbe atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad ši nutarties dalis skundžiama atskiruoju skundu, tačiau atsakovas nutarties neskundė. 2013-08-23 teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė rašytinį prašymą dėl eilės duomenų ir dokumentų išreikalavimo iš ieškovo bei liudytojų iškvietimo į teismo posėdį. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-08-23 nutartyje nurodė, kad dalis pateikto atsakovo prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo laikytina pagrįsta, susijusi su šalių pateiktais reikalavimais, įpareigojo Panevėžio apskrities VPK pateikti teismui duomenis, kiek laisvų darbo vietų buvo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, kai atsakovui A. B. buvo išduotas 2010-07-29 siuntimas į Lietuvos policijos mokyklą-dalyvauti atrankoje policininko kvalifikacijai įgyti, taip pat duomenis, ar laisvos darbo vietos buvo užpildytos ir kada atsakovas įgijo statutinio pareigūno statusą ir buvo nukreiptas dirbti. Prijungė prie bylos atsakovo pateiktą informaciją iš 2-jų lapų iš ieškovo internetinio puslapio, kurioje teikiama informacija apie galimybes mokytis Lietuvos policijos mokykloje. Teikiamą atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „statutinių pareigūnų rengimo ir mokymo organizavimas“ 2012-12-19 grąžino atsakovui, kadangi atsakovas negalėjo paaiškinti, kokių aplinkybių pagrindimui ar paneigimui ji teikiama. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą dokumentą atsakovas teikė teismui pakartotinai ir jį teismas priėmė 2013-10-21 teismo posėdžio metu. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-08-23 nutartyje taip pat nurodė, kad kiti atsakovo prašymai nėra konkretūs, nėra aišku, kokioms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti jie pateikiami, teismo posėdyje to atsakovas taip pat negalėjo paaiškinti, todėl jų netenkino. Nutartimi teismas atsakovui išaiškino jo teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, sudarant sutartį tiesiogiai su jo pasirinktu advokatu ar kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo pateikiant prašymą per gyvenamos vietos savivaldybės administracijos juridinį skyrių (CPK 161str.). Tokį siūlymą atsakovas ignoravo, nors tokiu būdu teismas stengėsi užtikrinti šalių procesinę pusiausvyrą, garantuoti tinkamą atsakovo interesų gynimą šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino visų atsakovo prašymų, kadangi atsakovas negalėjo paaiškinti, kokių aplinkybių pagrindimui ar paneigimui jie teikiami.
Atsakovas 2013-08-23 prašė nustatyti ir iškviesti liudytoju Panevėžio AVPK Rokiškio raj. PK pareigūną, išdavusį atsakovui vykti mokytis, Panevėžio AVPK personalo skyriaus pareigūnę E. K., kuri informavo kursantus, kad Rokiškio raj. PK siųstiems asmenims tarnybą teks rinktis kur nors kitur, visus klausytojus, kurių sąrašą pateikė ieškovas, tikslu nustatyti, kiek iš jų buvo paskirti tarnauti ne į tuos padalinius, į kuriuos tikėjosi būti paskirti. Iš 2010-07-29 Panevėžio apskrities VPK siuntimo nustatyta, kad atsakovas šios institucijos l.e. viršininko pareigas ėjusio M. A. (t.1, b.l. 65), o ne Rokiškio raj. PK viršininko siuntimu buvo išsiųstas mokytis į Lietuvos policijos mokyklą, todėl aukščiau minėtų liudytojų apklausa nebuvo tikslinga, be to, patenkinus prašymą apklausti visus mokyklos klausytojus, būtų aiškiai pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Atsakovas 2013-10-19 prašymu teismui prašė apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti, kad atsakovui darbo vieta buvo garantuota Rokiškio rajono policijos komisariate ir nurodė, kad liudytojų pavardes pateiks teismui atskirai tikslu apsaugoti pareigūnus nuo Policijos departamento ar jam pavaldžių įstaigų pareigūnų spaudimo (t. 1, b.l. 141). Prašymą apklausti liudytoja D. Š., kurios atsakovas į teismą nepakvietė, jis pareiškė tik 2013-10-21 teismo posėdžio metu ir prašė šią liudytoją apklausti kitame posėdyje. Rokiškio rajono apylinkės teismas prašymą dėl liudytojos iškvietimo protokoline nutartimi atmetė motyvuodamas tuo, kad tokį prašymą atsakovas galėjo pateikti iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje (t.2, b.l. 47), todėl posėdyje apklausė atsakovo pakviestą liudytoją V. B..
Vadovaujantis CPK 245 str. 2 d. dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Atsakovas iki 2013-10-21 teismo posėdžio nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nebuvo pareiškęs prašymo liudytoja iškviesti D. Š., nors pareigą pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, turėjo iki 2013-07-03 nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 226 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su skundu taip pat nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių prašymų dėl dokumentų priėmimo ar liudytojų apklausos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, pripažintina, kad pagrįstai buvo atmesti apelianto nepagrįsti ar pavėluotai pateikti prašymai. Atsakovas, manydamas, kad teisėja yra šališka, turėjo teisę pareikšti jai nušalinimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors ji jam buvo išaiškinta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš apelianto nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo teismo nušalinimo pagrindai, numatyti CPK 65, 66 str., bei kad byla yra išnagrinėta šališko teismo, kas galėtų būti pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 1p.).
Aptartais argumentais teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę, o jis neturėjo galimybės išdėstyti visų savo argumentų bei pateikti visų juos pagrindžiančių dokumentų, iškviesti liudytojų, nes teisėja nesuteikė jam tokios galimybės.
Atsakovas nesutinka su skolos dydžiu (23.946,13 Lt) dėl to, kad ji ženkliai viršija suteiktos paslaugos ribas, įdarbinimo vadas ir kokybės reikalavimų atitiktį sutarčiai. Dėl to, kad jis (atsakovas) nebuvo įdarbintas Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK, o buvo įdarbintas Panevėžio AVPK Biržų rajono PK, jis patyrė žalą, pablogėjo sveikata, buvo nuolat pažeidžiamos jo teisės. Be to, jis ištarnavo pusę sutartimi suderėto laiko .
LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 str. numato, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas dėl 23.946,13 Lt priteisimo iš atsakovo yra įrodytas rašytiniais įrodymais: 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (Nr. 144-ST5-102/5-ST5-277), sudaryta tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklos ir A. B. (t.1, b.l.4-6), kurios 5.3 punktu atsakovas įsipareigojo „Baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“, o sutarties 5.4 punktu - atlyginti Mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš Mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas; Panevėžio apskrities vyriausiojo Policijos komisariato viršininko 2012 09 12 įsakymu Nr.50-TE-454 “Dėl jaunesniojo policininko A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos”(t.1, b.l.7), iš kurio matyti, kad A. B. vidaus tarnybos stažas, atleidus jį iš darbo jo paties prašymu - 2 metai 6 dienos; Lietuvos policijos mokyklos 2012 02 24 pažyma apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto A. B. pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu (t.1, b.l.8), iš kurios matyti, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo mokymosi išlaidas sudaro mokymosi kaina (13.454,31Lt), išmokėta stipendija (8.575,07Lt), tarnybinės uniformos vertė (1.916,75Lt); ieškovo 2012 10 09 pretenzija atsakovui dėl mokymo išlaidų atlyginimo pagal sutarties 5.4 ir 6 punktų įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą (t.1, b.l.10), kas paneigia apelianto teiginį, kad prieš kreipdamasis į teismą ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą; Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2012 02 21 įsakymu Nr.144-V1-12 “Dėl policininko kvalifikacijos suteikimo ir profesinio mokymo diplomų išdavimo Lietuvos policijos mokyklos pirminio profesinio mokymo kursantams“, kuriuo suteikta policininko kvalifikacija 2012 02 21 ir išduoti profesinio mokymo diplomai 2012 02 24 LPM pirminio profesinio mokymo kursantams, tarp kurių yra ir atsakovas (t.1, b.l.75-77); Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2012 02 24 įsakymu Nr.144-V1-14 “Dėl Lietuvos policijos mokyklos kursantų siuntimo į apskričių Vyriausiuosius policijos komisariatus“, iš kurio matyti, kad atsakovas A. B. nuo 2012 02 27 buvo siųstas į Panevėžio AVPK (t.1,b.l.78-80).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nei sutartimi, nei teisės aktais, nėra įpareigotas spręsti atsakovo įdarbinimo konkrečiame Panevėžio AVPK padalinyje klausimo, 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų atsakovas nėra nuginčijęs, todėl sutartis vykdytina. Lietuvos policijos mokyklos kursantų paskyrimo į policijos įstaigas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 02 21 įsakymu Nr.5-V-133 (t.1, b.l.82-86), numatyta, kad kursantus į policijos įstaigas paskiria kursantų paskyrimo į policijos įstaigas komisija (4 punktas), atsižvelgdama į kursantų pasiekimų eilę, siuntimus išdavusių policijos įstaigų poreikius ir galimybes priimti kursantus bei su policijos įstaigomis suderintus kursantų pageidavimus dėl tarnybos vietos (10 punktas), kursantus į pareigas skiria policijos generalinio komisaro įgalioti teritorinių, specializuotų policijos ir policijos profesinio mokymo įstaigų vadovai (23 punktas), policijos įstaigos, į kurias siunčiami kursantai, yra atsakingos už kursantų skyrimo į pareigas ir už kursantų, kurie, gavę profesinio mokymo pažymėjimus (diplomus), iš karto nebuvo paskirti į pareigas, įdarbinimo organizavimą (24 punktas), sprendimai dėl kursantų pasiekimų eilės sudarymo, paskyrimo ir siuntimo į policijos įstaigas bei skyrimo į pareigas gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka (27 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1V-315 „Asmenų, baigusių vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, vidaus reikalų profesinio įstaigos įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, skyrimo į pareigas taisyklių“ II skyriaus 3, 4, 5 punktais, Lietuvos policijos mokyklą baigę kursantai viršininko įsakymu siunčiami į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria kursantai buvo sudarę trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vadovaudamasis šio įsakymo II skyriaus 6 punktu, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, gavęs Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymo kopiją, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose, paprastai savo įsakymu siunčia asmenį, baigusį vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, į atitinkamą vidaus centrinei įstaigai pavaldžią vidaus reikalų įstaigą, kuri išdavė asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.
Priešingai apeliantui, jo paties 2010-07-27 prašymu, adresuotu l.e. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas M. A., jis Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2010-07-29 siuntimu (siuntimo mokytis Nr. 50S-9582), o ne Rokiškio rajono PK, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, buvo pasiųstas mokytis ir po mokslo baigimo atvyko dirbti būtent į jį siuntusią policijos įstaigą -Panevėžio apskrities VPK (t.1, b.l. 65, 78, 97). Todėl, kaip numatyta atsakovo pasirašytos 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.3 punkte, jis privalėjo vykdyti įsipareigojimą ir, įsidarbinęs jį pasiuntusioje mokytis policijos įstaigoje, šiuo atveju Panevėžio apskrities VPK , ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Duomenų, kad atsakovas būtų nuginčijęs minėtos sutarties sąlygą, ar būtų skundęs sprendimą dėl paskyrimo į atitinkamą policijos įstaigą vadovaujantis Lietuvos policijos mokyklos kursantų paskyrimo į policijos įstaigas tvarkos aprašo 27 p., byloje nėra. Bylos duomenimis jis, baigęs mokslus, sutiko su Panevėžio apskrities VPK 2012-02-27 siūlymu eiti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigas ir jo paties 2012-04-18 prašymu, t.y. po beveik 2 mėnesių laiko, perkeltas į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patruliu (t.1, b.l. 98, 99, 110-114). Atsakovas nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką dėl jo perkėlimo į Rokiškio raj. PK, ar kad jam 2 mėnesius dirbant Biržų raj. PK buvo pažeistos jo teisės, pakenkta sveikatai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad: atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis, paaiškėjus galimiems sutarties įgyvendinimo pažeidimams, nedelsdamas informavo apie tai ieškovo atstovą ir pareikalavo juos ištaisyti, o trūkumų neištaisius būtų nurodęs, kad bus priverstas sutartinius santykius nutraukti; teisės aktų nustatyta tvarka neskundė jo nurodomų ieškovo veiksmų (neveikimo). Teismas iš 2013-06-20 tarnybinio pranešimo nustatė, kad Lietuvos policijos mokykloje per laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 nebuvo užregistruota kursanto A. B. nusiskundimų (t.1, b.l. 64). Atsakovas teigė, kad dėl sveikatos negalėjo eiti pareigų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo sutarties 8.5 punkte numatyta išlyga, kuriai esant ieškovas negali reikalauti su mokymusi susijusių išlaidų (kai negali vykdyti sutarties dėl sveikatos būklės, kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo atsisako tęsti mokymąsi). Pastebėtina, kad jis pats pripažino, jog pareigūnų galimo atsisakymo siųsti jį sveikatos būklės patikrinimui, jis neskundė. Pažymėtina, kad apeliantas atleistas iš pareigų ne dėl sveikatos būklės, o jo paties prašymu (t.1, b.l. 120).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad apeliantui vidaus tarnyboje išdirbus 2 metus ir 6 dienas iš 5 metų įsipareigoto laikotarpio, yra pakankamas pagrindas mažinti su atsakovo mokymu susijusių išlaidų priteisimą. Atsakovas neišdirbo vidaus tarnyboje net pusės sutartimi sulygto laikotarpio ir jo netikėtas išėjimas iš vidaus tarnybos beveik 3 metais ankščiau prieš sulygtą terminą sudarė nenumatytų ir papildomų problemų Vidaus tarnybai, nes teko neatidėliojant spręsti į atsakovo vietą surasti ir apmokyti kitą darbuotoją, o tai neginčytinai susiję su papildomomis laiko ir piniginėmis sąnaudomis. Vidaus tarnyba turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas įvykdys Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas tarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Apelianto realiai ištarnautas tarnyboje laikas, įvertinus sutartimi prisiimtą pareigą tarnauti 5 metus, negali būti pripažintas pakankamai ilgu, juo labiau, įvertinus, kad mokymosi laikotarpis įskaičiuotas į A. B. vidaus tarnybos stažą, po mokslų pabaigos jis policijoje išdirbo tik 6,5 mėnesio (nuo 2012-03-02 iki 2012-09-17), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sumažinti iš atsakovo priteistinų su jo mokymu susijusių išlaidų dydžio.
Apeliantas teiginys, kad dėl to, kad jis yra pareiškęs prašymą grįžimui į tarnybą ginčo objektas išnyksta, nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys teisme priimtas 2013-04-22. Atsakovas tik 2013-12-05 kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą prašymu dėl grąžinimo į vidaus tarnybą, t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po sprendimo priėmimo (sprendimas 2013-10-28) ir po apeliacinio skundo pateikimo. Gavęs 2013-12-10 išsiųstą jam atsakymą, jis tik 2014-01-08 atvyko pasiimti siuntimo dėl sveikatos pasitikrinimo ir 2014-02-17 dienai užsiregistravo vykti į LR VRM Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Todėl , kaip nurodo komisariatas, kol nėra komisijos išvados dėl A. B. tinkamumo vidaus tarnybai, komisariatas negali tikrinti jo bendro fizinio pasirengimo, taip pat negali pateikti Grąžinimo į vidaus tarnybą komisijai klausimo sprendimui reikalingų dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintų Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių 10 p. Iki šiol A. B. grąžinimo į tarnybą klausimas nėra išspręstas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas prarado teisę reikalauti iš atsakovo mokymosi išlaidų priteisimo. Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas deda visas pastangas kuo greičiau grįžti į vidaus tarnybą, ar tik siekia tokiais savo veiksmais užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kurioje bylos proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos sprendimą bei atmesti ieškovo ieškinį, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria jo priešieškinys atmestas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atsakovo priešieškinys pripažintas nepagrįstu. Dėl to, kad apeliaciniame skunde dėl šios sprendimo dalies nėra jokių argumentų, teisėjų kolegija plačiau nebepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-12-17 nutartimi atidėjo apeliantui 718 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki procesinio sprendimo Panevėžio apygardos teisme priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistina 718 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 718 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Rokiškio rajono aplinkės teismui.