- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-245-440/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus G. Ž. ir Ž. L. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono apylinkės teisme 2013-01-23 gautas G. Ž. ir Ž. L. pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo tesimo nutartimi, kuria prašoma patvirtinti tarp jų 2013-01-23 sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjai išsprendė nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo bei gyvenamosios vietos klausimus. Pareiškėjai nurodė, jiems nesudarius santuokos (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. L., tačiau pareiškėjai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, vaikas nuo gimimo gyvena su mama G. Ž., kuri vaiku rūpinasi viena pati. Taikos sutartimi pareiškėjai nustato, kad nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatoma su mama G. Ž.; pareiškėjas Ž. L. įsipareigoja nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti 200 Lt dydžio periodinę mėnesinę išmoką iki sūnaus A. L. pilnametystės, pinigus pervedant iki mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos G. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 556471 patvirtina, kad pareiškėjai G. Ž. ir Ž. L. yra (duomenys neskelbtini) gimusio A. L. tėvai. Iš 2013-01-28 teismo suformuotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad abu pareiškėjai nedirba ir jokių išmokų negauna.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismo praktiką, bei į pareiškėjo Ž. L. finansinę situaciją, nes šiuo metu nedirba ir nėra duomenų apie gaunamas pajamas, didesnio išlaikymo vaikui priteisimas prieštarautų bendriesiems teisės principams, t. y. teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams, teismas daro išvadą, kad 200 Lt dydžio nepilnamečio sūnaus išlaikymas, atsitinka vaiko interesus, dėl objektyvių aplinkybių pareiškėjas Ž. L. negali teikti nepilnamečiam sūnui didesnio išlaikymo.
Be to, teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.).
Įvertinus visumą aplinkybių šalių sudaryta taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnyje įtvirtintus jai keliamus formos ir turinio reikalavimus. Sutartis yra rašytinė ir pasirašyta abiejų šalių. Taikos sutartyje aiškiai išreikšta abiejų jos šalių suderinta valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta rašytinio proceso tvarka, ir nurodyta, kad abiems šalims žinomi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje nustatyti taikos sutarties patvirtinimo teisme teisiniai padariniai, tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pareiškėjų sudarytos taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindų nenustatyta, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. Nėra duomenų, kad taikos sutarties sąlygomis būtų pažeisti nepilnamečio interesai.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio sūnaus A. L. išlaikymo dydžio ir gyvenamosios vietos nustatymo tvirtintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kalno g. 12, Akmenė, Akmenės r. sav., 2013-01-23 sudarytą Taikos sutartį turiniu:
1. Nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, pareiškėja G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
2. Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Lt (du šimtus litų) nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Pareiškėja G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtina nepilnamečio sūnaus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Išlaikymo periodinės išmokos sumokamos kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į išlaikymo tvarkytojos uzufrukto teise, pareiškėjos G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą LT757300010075477801, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Taikos sutartis išreiškia pareiškėjų valią taikiai išspręsti kilusį ginčą.
Patvirtinta teismo taikos sutartis pareiškėjams turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Išaiškinti pareiškėjams, kad nevykdant sutarties sąlygų pareiškėjai turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl sutarties sąlygų vykdymo priverstine tvarka.
Nutartis neskundžiama.