- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- 1-1892-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18891-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- M. O.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Tatjana Benetė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 40 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo sugyventinę M. O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, šaukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiąją M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lūpą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis nesmaugė M. O., tik užčiaupė jai burną. Nurodė, kad taip nedažnai būna. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus buvo pakėlęs balsą, bet ką nors fizinio nedarė, jis tiesiog jai dengė burną, nes ji labai emocionali, jai pasakė „nerėk, kaimynai girdi“. Tą dieną buvo ginčas, moralinis, tada ji labai kelia balsą. Jis grįžo namo būdamas neblaivus, o ji jau tokiam amžiuje, kad ji pavydi kaimynei. Uždengė jai burną, nes ji labai kėlė balsą, kad jis buvo neblaivus. Jis tik uždengė burną, sakydamas „nerėk“. Negalėjo jos sumušti, padaryti mėlynės tokiais savo veiksmais, jis tik laikė, o ji bandė ištrūkti, ir jokio smurto nebuvo. Jis tik laikė stipriai užspaudęs burną. M. O. niekada nemušė. Taip pat parodė, kad tą dieną dviese buvo išgėrę degtinės butelį ir alaus. Jautėsi išgėręs, todėl jai (M. O.) visada sako, kad jei jis yra išgėręs, tegul ji ant jo nerėkia. Sugyventinė duoda jam pinigų. Jis perka maisto produktus, 50 Eur palieka bankomate (sąskaitoje). Tą dieną gal ir prašė sugyventinės pinigų. Jis ją supranta, kad buvo neblaivus, reikalavo pinigų degtinei. Ji nedavė pinigų, pradėjo kelti balsą. Atsimena, kas tą dieną vyko, apie ką kalbėjosi. Konfliktas prasidėjo, kai ji nedavė pinigų ir pradėjo kelti balsą, jis jai sakė „kaimynus pažadinsi“. Uždengtą burną laikė neilgai, nestipriai, nes ji vis ištrūkdavo. Taip pat parodė, kad buvo teistas dėl smurtinių veiksmų prieš šią sugyventinę. Konfliktai būna tik kai jis išgeria, nes ji tada pradeda specialiai ant jo rėkti. Dabar jų santykiai puikūs. Sugyventinė jam atleido, nes nėra kas daugiau jai padėtų. Jai nepatinka, kai jis išeina nors ir trumpam laikui, valandai, nes bijo likti viena. Ji jam atleido, jie gyvena kaip šeima. Burną sugyventinei dengė spausdamas, nes tik paleisdavo, ji dar garsiau rėkdavo. Galėjo būti, kad sukėlė jai skausmą taip laikydamas. Pripažįsta, kad toks jo elgesys nusikaltimas, nes jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Jis su ja (M. O.) kalba labiau rusiškai. Sugyventinė nemoka skaityti ir rašyti, lietuviškai supranta. Jis labai gailisi, laiko save kaltu. Labai sunku kalbėti su tokiu žmogumi, kai su ja nuolatos reikia būti kartu. Ji bijo likti viena. Kai tik jis grįžta namo, ji kelia balsą ir rėkia. Jis negali jos palikti, nes ji supranta, kad ją iš karto į senelių prieglaudą patalpins, nes nėra kam jos žiūrėti. Dabar viskas lyg ir gerai, rado bendrą kalbą. Labai nori paprašyti teismo nebausti jo labai griežtai, nes jai būtinai reikalinga pagalba. Savo kaltės neatsisako, nes kai išgeria, ji tiesiog vaikščioja paskui jį ir šaukia. Ji taip pat teisi, amžius jau garbus. Atsiprašo dar kartą.
Nukentėjusioji M. O. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl kokio įvykio atvyko, sutinka duoti parodymus. Jis atėjo išgėręs, o jai tai nepatinka, tai ją sunervina, ir tada ji ant jo rėkia. Dabar jis labai geras, negeria. O tą dieną jis grįžo išgėręs ir ji rėkė, todėl jis jai šiek tiek uždengė burną, kad ji nerėktų. Jis nešaukė ant jos, nebuvo nusiteikęs agresyviai. Jai 81–eri metai, nieko negali atsiminti. Ji niekur nesikreipė pagalbos, į policiją taip pat. Sesuo žinojo apie šį įvykį, tačiau ji dabar jau vaikščioti negali. Kai jai J. A. dengė burną, nieko nejuto. Kažkas policiją iškvietė, kai ji taip stipriai rėkė. Užspaudimo skausmo nejuto. Atsimena, kad tą dieną buvo atvykusi policija į namus. Buvo vyras ir moteris. Jie su ja kalbėjo, klausė, kodėl jis jai burną užspaudė. Neatsimena, gal kažką ir sakė tada, nes jie matė jos veidą, bet nei kraujo, nei mėlynių nebuvo, jis suspaudė tada ir viskas. Ji nieko neatsimena. Ką pareigūnams sakė, neatsimena. Ji niekam nesakė, kad skauda, tai neteisybė. Skambino sesuo, tačiau ji neatsimena dėl ko. Pareigūnai klausė jos, kas iškvietė policiją, bet ji nežino kas. Alkoholiui tą dieną jis pinigų neprašė. Jis buvo išgėręs, kam jam pinigai. Ji jam ir neduotų, jei jis jau išgėręs. Jos atžvilgiu jis jokio nusikaltimo nepadarė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad parodymai neteisingi. Jeigu J. A. negyventų su ja, jos neprižiūrėtų, ji jau seniai būtų mirusi. Prašė neteisti jo, čia taip atsitiko, ji jam viską atleidžia.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja S. K. parodė, jog atsimena, kad vyko pas nukentėjusiąją į namus, (duomenys neskelbtini) g. Kai su ja susiskambino ir paprašė, kad atvyktų apklausai, ji jai lietuviškai pasakė, kad yra sunkios sveikatos, jai sunku judėti, ir tada ji jos paklausė, ar galima pas ją atvykti į namus, ji sutiko. Kai jie atvyko pas ją į namus, J. A. atidarė namų duris, nors prieš paleidžiant iš areštinės jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kad jis negalėtų su ja bendrauti, bet jis buvo pas ją namuose. Tada nukentėjusioji pasakė, kad policija leido jam grįžti dar mėnesiui, todėl ji priėmė jį. Ji paprašė jo išeiti ir palikti raktus. Tada M. O. jai viską papasakojo, kad J. A., jau būdamas neblaivus, paprašė jos duoti 10 Eur alkoholiui, ji nesutiko, ir tada jis užspaudė ranka kaklą ir taip vertė duoti pinigų. Ji paskambino seseriai, skundėsi, kad J. A. ją smaugia ir muša, bet pati policijos nekvietė, todėl policiją iškvietė sesuo. Dar M. O. buvo perdrėksta nosis, ji tai užfiksavo nuotraukose, kurios turėtų būti prie bylos. Ji pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kai jis prašo pinigų alkoholiui, o paskui smurtauja. Kai J. A. blaivus, viskas su juo gerai. Jis atneša ir maisto, ir vaistų, ir sakė, kad pati nekviečia policijos, nes kas bus, kai jį uždarys, kas jai atneš maisto, vaistų, nes jos sunki sveikata, sunkiai vaikšto, dėl to ji ir kenčia. Taip pat parodė, jog ji nukentėjusiąją M. O. apklausinėjo ne tą pačią (įvykio) dieną, atrodo rytojaus dieną važiavo. Tai buvo pavasaris, gegužės mėnuo. Kai viską surašė, paprašė perskaityti ir pasirašyti, tada ji pasakė, kad nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, nors prieš tai jai to neminėjo, jos kalbėjosi lietuviškai. Tada ji (liudytoja) viską jai perskaitė po sakinį, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Viską užrašė, ką nukentėjusioji pasakė, nes ji (liudytoja) parodymų neišgalvojo. Nukentėjusioji sakė, kad J. A. prašė iš jos pinigų, kai ji nesutiko, tada jis jai ranka užspaudė kaklą, vertė duoti pinigų, besimuistant jis perdrėskė jai nosį. Sakė, kad jai skaudėjo kaklą. Sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtauja, tik kad ji nesikreipia. Ji buvo blaivi: rišli kalba, nesijautė kvapo. Ji sakė, kad gyvena ne vienerius metus, sakė, kad kai jis blaivas, viskas gerai. Bet kai išgeria, prasideda reikalavimai pinigų, nes savo pensiją jis prageria. Sakė, kad jis kelis kartus prieš ją smurtavo. Sakė, kad praeitą kartą kišo skudurą jai į burną, kad ji nerėktų. Ji (liudytoja) nufotografavo nukentėjusiosios veidą, kur matėsi nosis, įdrėskimas ant nosies. Nuotraukoje nelabai matosi įdrėskimas, gyvai matėsi labiau. Taip pat nukentėjusioji rodė, kaip ją smaugė. Nukentėjusiosios nosis nebuvo stipriai perdrėksta, kitų sužalojimų nematė. Apklausą darė be vertėjo, nes buvo prasidėjusi pandemija, o jie atvažiavo pas senyvo amžiaus moterį, be to, ji nežinojo, kad nukentėjusioji nemoka nei skaityti, nei rašyti, nors ji bendravo lietuviškai. Tik kai reikėjo pasirašyti, tik tada ji pasakė, kad nemoka skaityti ir rašyti. Jų komisariato vertėja dirba iš namų, o iš Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) užsakyti vertėją yra problematiška, nes visi komisariatai ima iš ten pat vertėją. Protokolą nukentėjusioji pasirašė, vardą, pavardę ir parašą. Protokolo pasirašymas įvyko po to, kai ji jai viską perskaitė. Su nukentėjusiąja kalbėjosi lietuviškai, nes rusų kalbos ji (liudytoja) nemoka. Protokolą surašė iš nukentėjusiosios žodžių, ji pasakė, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų jai neturėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigūnė R. F. parodė, kad turėjo iškvietimą, kad sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę, Naujoje Vilnioje. Nuvažiavo, durys buvo atidarytos, įėjo, juos pasitiko moteris, gal ir vyras, tiksliai neatsimena. Vyras sėdėjo ant krėslo, atrodė akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo šnekėtis. Moteris aiškino, kad vyriškis smurtauja prieš ją, reikalavo pinigų, nes norėjo išgerti, kad jau ne pirmą dieną geria. Ji paklausė moters, kaip smurtaujama, ir moteris atsakė, tiksliai šiuo metu negali atsakyti, bet sakė, kad ją smaugė, buvo uždengęs nosį, burną. Tiksliai jau neatsimena. Jos (moters) nosis buvo šiek tiek paraudusi, daugiau kažkokių smurto požymių ji neatsimena. Ne moteris kvietė policijos pareigūnus, kvietė jos sesuo, nes ji pasiskundė seseriai, o pastaroji iškvietė policiją. Nukentėjusiosios paklausė, kuo pasireiškė jo smurtas, ji sakė, kad buvo uždengęs nosį ir burną. Neatsimena, ar buvo kaltinamojo paaiškinimai. Ji (nukentėjusioji) nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes, kaip ji sakė, jis vienintelis ja rūpinasi. gailėjo jo. Nukentėjusioji sakė, kad jai trūko oro, negalėjo kalbėti. Buvo ir išsigandusi. Nesuprasi, kadangi jau ne pirmą kartą smurtauja. Lyg ir geras, bet kai išgerdavo, nuolatos reikalaudavo pinigų. Kadangi ją smaugė, vadinasi tai buvo smurtas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos patvirtino. Parodė, jog jei parašyta, kad buvo ištinusi lūpa, vadinasi taip ir buvo, nes dabar jau neatsimena. Atvykę į įvykio vietą, atliko apžiūrą, apklausą, asmens teisių ir pareigų išaiškinimą. Apklausą atliko pagal nukentėjusios žodžius, bendravo lietuviškai. Apklausą atliko komisariate, nes pas juos namie negalėjo pasijungti aparatūros, todėl už parankių nuvedė nukentėjusiąją, nes ji labai blogai vaikšto. Apklausos protokolą ji pasirašė. M. O. neminėjo, kad nemoka lietuvių kalbos. Rodosi tik vyriškis rusiškai kalbėjo. Nukentėjusioji buvo labai susinervinusi, jai buvo bloga, nešė jai vandenį. Supažindino ją su protokolu, perskaitė jai jį.
Teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad žino kaltinamąjį J. A., jis jos sesers M. O. sugyventinis. Nurodė, kad įvykio dieną, gegužės mėnesį sesuo pati paskambino jai telefonu ir paprašė iškviesti policiją. Pasakė, kad J. A. ją smaugia ir muša kumščiu į veidą. Ji (liudytoja) nieko nelaukusi paskambino į policiją, pasakė, kur reikia vykti. Po to tyrėja atvažiavo pas ją (liudytoją) į namus, kadangi ji sunkiai vaikšto, ir apklausė ją namuose. Sesuo pati negalėjo iškviesti policijos, nes jis ne visą laiką jai leidžia naudotis telefonu. Ji suprato, kad jis buvo išgėręs, ir kai rankas nuleido, ji (sesuo) greitai jai paskambino, kad iškviestų policiją. Dėl fizinių priežasčių ji (sesuo) pati negalėjo iškviesti policijos. Dėl šio įvykio tik paklausė sesers po to, kai ji (sesuo) buvo atvykusi į teismo posėdį, ką ji pasakojo. Sesuo pasakė, kad nurodė, jog kaimynai kvietė policiją, tada ji (liudytoja) jos klausė, kodėl ji teismui melavo, kad kaimynai iškvietė policiją, nes juk ji (liudytoja) kvietė policiją. Dabar, kai bendravo su seserimi, ji pasakojo, kad neva jis dabar labai geras, ir viską jai padeda. Tai rimtas įvykis, nes tai ne pirmas kartas, per 16 metų smurto, ir fizinio, ir moralinio, buvo labai daug. Tada policija išvežė ir ją, ir jį į areštinę, ir jis buvo pasodintas dviem paroms. Įvykio dieną, sesuo paskambino jai drebančiu balsu, ir kalbant ji sakė, kad kaklą skaudą ir nosis buvo nubrozdinta. Ir tyrėja matė tai. Nežino, kiek buvo praėję laiko nuo smurto iki sesers skambučio jai. Sesuo iš savo telefono paskambino. Ji pasakė negalinti paskambinti policijai. Kaip ji suprato, jis negirdėjo jų pokalbio, nes jis jos klausinėjo, kas iškvietė policiją. Po to įvykio su seserimi bendravo tik telefonu. Susitikusios nebuvo, nors dukra jos kartais siūlo nuvešianti, bet ji (sesuo) nevažiuoja, gal dėl sveikatos. Po įvykio jos nematė. Dabar sesuo nutilo, nešneka apie J. A..
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad įtarimo esmę suprato, parodymus duos rusų kalba. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas pripažįsta iš dalies, nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, jog jis uždėjo savo ranką jai ant burnos, kad ji nešauktų. Jis su M. O. gyvena jau apie 11-12 metų, tuos visus metus jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra 4 kartus teistas už smurtą. 2020 m. gegužės 16 d. iki pietų grįžo namo iš parduotuvės, buvo nusipirkęs 200 gramų degtinės ir per valandą ją išgėrė. Sugyventinė negėrė, ji iš vis nevartoja alkoholio. Kadangi užtruko parduotuvėje, tai sugyventinė jam pradėjo reikšti priekaištus. Ji puolė į isteriją, pradėjo šaukti ant jo. Tada jis jai pasakė, kad ji nešauktų, bet ji vis tiek šaukė. Tada jis ranka užspaudė jai burną, kad ji nešauktų, kai jis uždengė ranka jai burną, ji atsirėmė į sieną. Jis jos nesmaugė. Kai jis M. O. uždengė burną su ranka, ji mėgino ištrūkti judindama galvą į šonus, taip ji galėjo susižeisti nosį ir lūpą. Jis prieš M. O. smurto nenaudojo, jos atžvilgiu jokių daugiau veiksmų nenaudojo, be rankos uždėjimo ant jos burnos. Po visko greitai atvyko policija į namus. Dėl savo poelgio gailisi. Konfliktai su M. O. kyla tik tada, kai jis būna neblaivus (b. l. 62–63).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 16 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji M. O. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis J. A., su kuriuo jau gyvena aštuonis metus, (duomenys neskelbtini), visą dieną gėrė degtinę ir reikalavo iš jos pinigų, kai nedavė pinigų, su alkūne suspaudė veidą, kad negalėtų kvėpuoti, dėl ko sumušė jai nosį ir lūpą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, ji nežino. Sugyventinis kai išgerdavo, smurtavo ir anksčiau (b. l. 23–24).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji M. O. parodė, kad prie pirminių parodymų nori pridėti, jog ji su sugyventiniu J. A. gyvena kartu apie 10 metų. 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis, būdamas neblaivus, spaudžiant jos veidą, uždėjo savo ranką, taip užgavo jai nosį ir lūpą, jis taip darė, nes jam reikėjo 10 Eur. Apie šitą įvykį papasakojo savo seseriai J., kuri ir iškvietė policiją. Jo pensija yra maža ir jam neužtenka pinigų alkoholiui. Į medikus bei teismo ekspertus nesikreipė, nes dėl savo amžiaus jai jau sunku vaikščioti. Ji su ramentais vaikšto tik po namus. Čia ne pirmas kartas, kada J. smurtauja prieš ją. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu reikšti nepageidauja. Ji nenori, kad J. gyventų kartu su ja. Šis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, J. čia nepageidaujamas. Kai J. sugrįžo iš areštinės, jis jai pasakė, kad gali čia gyventi dar 30 dienų. Daugiau nieko papildyti neturi. Protokole pažymėta, kad proceso veiksmo atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Protokole taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba. Prie protokolo pridėta spalvota fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas (b. l. 31–34).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 26 d. liudytoja apklausta R. F. parodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. gegužės 16 d. Apie 20.00 val. gavo iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) pranešimą, jog sugyventinis muša sugyventinę. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute rado senyvo amžiaus porą, tai buvo M. O. ir J. A.. J. A. buvo neblaivus, buto durys buvo atidarytos. Triukšmo nesigirdėjo einant link buto. M. O. jiems paaiškino, jog ją sugyventinis su ranka smaugė, alkūne uždengdamas veidą, prašydamas 10 Eur alkoholiui. Ant M. O. nosies matėsi šviežias įbrėžimas ir buvo ištinus lūpa. M. O. GMP atsisakė. J. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS ir sulaikytas (b. l. 36–37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. liudytoja apklausta J. B. parodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. gegužės 16 d. Apie 19.00 val. ji paskambino seseriai M. O. telefonu pabendrauti. Bendraudama su ja, girdėjo per telefoną berėkaujantį jos sugyventinį J. A., ką tiksliai jis sakė, neatsimena. M. O. jai paaiškino, kad J. A. girtas reikalauja iš jos pinigų alkoholiui, taip pat pasakė, kad J. A. jai buvo uždėjęs ranką ant veido ir ją užgavo. Ji jai pasakė, kad „nu žiūrėk, jeigu ką kviesk policiją“. Po geros valandos, apie 20.00 val. jai vėl paskambino sesuo M. O. ir pasakė, jog ji negali iškviesti policijos, ir paprašė, kad ji iškviestų. Ji nedelsdama iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, čia yra ne pirmas kartas, kai J. A. smurtauja prieš M. O.. Prieš kokius 5-6 metus M. O. buvo stipriai sumušta, už tai J. A. gavo 30 parų arešto, tačiau jis vis tiek nesiliauja smurtavęs prieš ją. M. O. laikinai priėmė pagyventi J. A., ir jis jau gyvena pas ją apie 14 metų. Daugiau nieko reikšmingo įvykiui papasakoti neturi (b. l. 39–40).
Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenimis, 2020 m. gegužės 16 d. 19.51 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens J. B. pranešimas telefonu, kad bute (duomenys neskelbtini), jos seserį M. O. muša sugyventinis J. A. (72 metų), smaugė, reikalauja pinigų; durų kodas (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas; pasak pranešėjos, GPM sesuo atsisakė; vaikų nėra; pranešėjos vietoje nėra. Sesuo jai skambino prieš 2 minutes, nurodė sesers kontaktinį telefoną. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020 m. gegužės 16 d. 19.47 val. (b. l. 3–4).
Iš 2020 m. gegužės 16 d. M. O. protokolo–pareiškimo matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. (veiksmas pradėtas 21.29 val., baigtas 21.33 val.) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsniu, priėmė pareiškėjos M. O. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pareiškimą. Pareiškėja, pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. visą dieną (duomenys neskelbtini), bute, M. O. sugyventinis J. A. ją mušė, reikalavo pinigų. Protokole–pareiškime nurodyta, kad pareiškėja moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba (b. l. 10–11).
Iš 2020 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (apžiūra pradėta 22.29 val., baigta 22.34 val.) matyti, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuris yra pirmame aukšte, pro duris patenkama į koridorių, kairėje pusėje yra virtuvė, priešais – kambarys, kuriame per vidurį stalas, kairėje yra sofa-lova, priešais sofą-lovą – sekcija. Kambarys tvarkingas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 12–15).
Iš 2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš „Body kameros“. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu 2020_0516_201650_007, kairės pusės apačioje matyti užrašas VLN_3PK 5FB7C8 2020/05/16 20:16:51, vaizdas spalvotas, su garsu. Atvyksta pareigūnai prie buto numeriu 108, paskambina skambučiu, bei pabeldžia, niekam neatidarius pareigūnai užeina į buto vidų. Kambaryje matoma senyvo amžiaus moteris su ramentu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai nukentėjusioji M. O., ant fotelio sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai J. A.. Policijos pareigūnė klausia M. O. „Ar Jūs kvietėte policiją?“. M. O. atsako, ne, ji nekvietė, nežino, kas kvietė, gal kaimynai, nes „jezus-marija, kas čia darosi“. M. O. aiškina, kad jos sugyventinis J. A. jau nuo trečiadienio geria kasdien, iš jos pensijos jau pragėrė 50 Eur. Pasakoja, jog iš gailesčio priėmė jį pagyventi. Pareigūnė pasiūlo moteriai išvaryti J. A., ji atsako, „kaip aš gi išvarysiu, jūs geriau jį pamokykite kaip gyventi“. Moteris aiškina, kad J. A. ją smaugė su alkūne, taip užgavo nosį ir lūpą, tol kol negavo 10 Eur pirkti alkoholiui. Taip pat M. O. pamini, jog J. A. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją. M. O. parodo veidą sakydama, kad labai skauda. Taip pat pridūrė, jog daugiau gyventi su juo negali ir liepia jam išeiti. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašo epizodas iš tos pačios įvykio vietos, policijos pareigūnė klausia M. O. „Ar jūs rašysite pareiškimą?“. M. O. atsako, kad ne, nes nemoka rašyti, ji jau sena, ir dar kartą pakartojo, kokio alkoholio J. A. parsinešė į namus. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Prie protokolo pridėta fotolentelė, iš kurios matyti, kad pirmoje nuotraukoje fiksuotos buto durys nurodytu adresu; antroje M. O. pasakoja apie įvykusį smurtą; trečioje fiksuotas ant fotelio sėdintis J. A.; bei ketvirtoje M. O. demonstruoja kaip J. A. uždėjo ant veido ranką, dėl ko susižalojo nosį ir lūpą (b. l. 16–21).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).
Iš 2020 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, pavadinimu 2020_05_16_19_47_30_25.06_852459. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (operatorės), protokole pažymėta raide – O, ir pranešėjos J. B., kuri protokole pažymėta raide – J.
O- 112
J- Labas vakaras
O- Labas vakaras
J- Čia reiktų greitosios, oi ne greitosios, policijos į Naująją Vilnią adresu (duomenys neskelbtini). Aš skambinu matot iš Karoliniškių, ten mano sesuo, ją ten tas sugyventinis muša, daužo ir reikalauja pinigų.
O- Tai dabar čia viskas vyksta?
J- Ir dabar va vyksta, jinai vargšė negali paskambinti, paprašė manęs „būk gera kviesk policiją, nes jis man neleidžia paskambinti“.
O- Ponia, dabar aš Jums uždavinėsiu klausimus, Jūs man atsakykit, gerai?
J- Gerai.
O- Tai čia bus (duomenys neskelbtini), taip?
J- Taip.
J- Yra.
O- Koks kodas?
J- (duomenys neskelbtini) pagal mane.
O- Kelintas aukštas?
J- Pirmas.
O- Greitosios nereikia?
J- Nu ne turbūt, sakė smaugė ir į nosį muša.
O- Ar reikia greitosios?
J- Nu ne.
O- Jums ji pati taip sakė?
J- Na taip.
O- Vaikų nepilnamečių yra?
J- Ne, neturi vaikų.
O- Peršalimo požymių turi?
J- Jinai sena, jai 81 metai.
O- Ponia, ar girdit Jūs mane, ar peršalimo požymių, ten namuose kažkas turi?
J- Ne, dabar neturi, bet jis gi aš nežinau, pati aš va sėdžiu namie.
O- Iš užsienio asmenų yra grįžusių?
J- Ne, ne, ne.
O- Supratau, dabar sesers vardas ir pavardė?
J- M. O..
O- O sugyventinio žinot vardą pavardę?
J- J. A..
O- J. A.?
J- Taip.
O- Kiek metų jam žinot?
J- 72 gal.
O- Neblaivus jis?
J- Prašau?
J- Neblaivus, taip.
O- Supratau.
O- Dabar sesers telefono numerį pasakykit man.
J- Sesers?
O- Taip.
J- (duomenys neskelbtini).
O- Mhm, supratau, prieš kiek minučių jinai Jums skambino?
J- Va neseniai.
O- Neseniai tai kiek minučių praėjo?
J- Pora minučių.
O- Jūsų vardas pavardė?
J- J. B.
O- Supratau informuoju policiją. Jeigu kažką galėsit patikslinti, prašau paskambinti.
J- Gerai, ačiū.
O- Prašau.
Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. (b. l. 43–46).
Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB0235 rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 21.32 val. J. A. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 51–52)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. J. A. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo sugyventinę M. O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, šaukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiąją M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lūpą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Tai, kad nukentėjusioji M. O. patyrė kaltinime išvardintus padarinius – sumušimus ir fizinį skausmą, patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojų S. K., R. F. bei J. B. duoti parodymai iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios M. O., liudytojų parodymai, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, apžiūrų protokolai, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis J. A. kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad laikė sugyventinei M. O. ranka užspaudęs burną, kad ji nerėktų, dėl ko ji galėjo patirti nurodytus padarinius. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. pripažino, jog kaltinime nurodytu metu jis buvo neblaivus, dėl ko sugyventinė pradėjo jam priekaištauti, šaukti. Tada jis ranka užspaudė jai burną, kad ji nešauktų, ir kai jis uždengė ranka jai burną, ji atsirėmė į sieną. Neigė smaugęs M. O., tačiau kai jis jai uždengė burną su ranka, ji mėgino ištrūkti judindama galvą į šonus ir taip galėjo susižeisti nosį ir lūpą. Prieš sugyventinę jokio smurto nenaudojo, jos atžvilgiu daugiau jokių veiksmų neatliko, be savo rankos uždėjimo ant jos burnos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo neblaivus, reikalavo iš sugyventinės pinigų degtinei. Nukentėjusiajai nedavus pinigų, prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusioji pradėjo kelti balsą, todėl jis jai uždengė burną. Uždengtą burną laikė neilgai, nestipriai, nes ji vis ištrūkdavo; burną sugyventinei dengė ją spausdamas, nes kai tik paleisdavo, ji pradėdavo garsiau rėkti. Tokiais savo veiksmais negalėjo jos sumušti, padaryti mėlynių, nes jis tik laikė jai stipriai užspaudęs burną, o ji bandė ištrūkti. Galėjo būti, kad taip laikydamas M. O. galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Taip pat kaltinamasis teigė, kad jokio smurto šiuo atveju nebuvo, M. O. niekada nemušė. Taigi iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis pripažįsta kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, tačiau neigia atlikęs mušimo ar kitokius smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu.
Ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. gegužės 16 d.) apklausta nukentėjusioji M. O., nurodė, kad sugyventinis J. A. visą dieną gėrė ir reikalavo pinigų, o jai nedavus pinigų, su alkūne suspaudė veidą, kad negalėtų kvėpuoti, dėl ko sumušė jai nosį. Vėlesnės apklausos metu (2020 m. gegužės 21 d.) nukentėjusioji vėl gi nurodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis, būdamas neblaivus, spaudžiant jos veidą, uždėjo savo ranką, taip užgavo jai nosį ir lūpą, ir tai jis padarė, nes jam reikėjo 10 Eur. Apie šį įvykį ji papasakojo savo seseriai J. B., kuri ir iškvietė policiją. Į medikus bei teismo ekspertus nesikreipė, nes dėl amžiaus jai jau sunku vaikščioti. Taip pat nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai sugyventinis smurtauja jos atžvilgiu, nenori, kad J. A. gyventų su ja. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji M. O. pasirinko poziciją ginti savo sugyventinį, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nurodydama, kad įvykio dieną jos sugyventinis grįžo išgėręs, ir ji ant jo rėkė, todėl jis jai šiek tiek uždengė burną, kad ji nerėktų. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, ant jos nešaukė, kad kai J. A. uždengė jai burną, ji nieko nejuto, t. y. užspaudimo skausmo nejuto. Nurodė, kad yra 81 metų amžiaus, nieko negali atsiminti, pamena, kad įvykio dieną pareigūnai buvo atvykę į namus, tačiau neatsimena, ką jiems tada sakė. Ji niekam nesakė, kad skauda. Skambino sesuo, tačiau neatsimena dėl ko. Kažkas iškvietė policiją, kai ji stipriai rėkė.
Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų, 2020 m. gegužės 16 d. 19.51 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas J. B. pranešimas telefonu, kad bute (duomenys neskelbtini), jos seserį M. O. muša sugyventinis J. A. (72 metų), smaugė, reikalauja pinigų. Taip pat iš minėtos ataskaitos matyti, kad į įvykio vietą 2020 m. gegužės 16 d. 19:53:13 val. buvo išsiųstas ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris į vietą atvyko 20:09:49, baigimo laikas 20:36:24. 2020 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad pranešėja J. B. prašo policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad „ten gyvena jos sesuo, ją ten tas sugyventinis muša, daužo ir reikalauja pinigų“, kad „jinai vargšė negali paskambinti, paprašė jos iškvieti policiją, nes jis jai neleidžia paskambinti“.
Iš byloje esančio vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų, vykusių į minėtą iškvietimą, „Body“ kameros. Iš pateiktų apžiūrai vaizdo įrašų matyti, kad moteris (M. O.) aiškina pareigūnams, kad J. A. ją smaugė, taip užgavo nosį ir lūpą, tol, kol negavo 10 Eur pirkti alkoholiui. Bendraudama su pareigūnais moteris pamini, kad J. A. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją. Moteris parodo veidą, sakydama, kad labai skauda, kad šiandien J. A. uždėjo jai alkūnę, rodo kaklą, demonstruoja, kaip J. A. ją buvo prispaudęs alkūne.
Kaip matyti iš liudytojos J. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu, 2020 m. gegužės mėnesį jai telefonu paskambino sesuo M. O., kuri prašė iškviesti policiją, pasakydama, kad J. A. ją smaugia ir muša kumščiu į veidą, todėl ji ir paskambino į policiją. Nurodė, kad įvykio dieną sesuo skambino jai drebančiu balsu, kalbant sakė, kad kaklą skauda ir nosis nubrozdinta. Kiek laiko buvo praėję nuo smurto iki sesers skambučio, nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 19.00 val. ji paskambino seseriai M. O. pabendrauti, ir bendraudama su ja girdėjo, kaip J. A. rėkauja. Sesuo jai paaiškino, kad girtas J. A. reikalauja iš jos pinigų alkoholiui, taip pat pasakė, kad J. A. jai buvo uždėjęs ranką ant veido ir ją užgavo, o po geros valandos, apie 20.00 val. jai vėl paskambino pati sesuo M. O. ir pasakė, jog ji negali iškviesti policijos, ir paprašė, kad ji iškviestų, todėl ji nedelsdama iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja pareigūnė R. F. patvirtino, kad vyko pagal gautą iškvietimą, kad sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę. Nuvykus į įvykio vietą, moteris (M. O.) aiškino, kad vyriškis smurtauja prieš ją, reikalavo pinigų, kad geria jau ne pirmą dieną. Atsakydama, kaip pasireiškė smurtas, nukentėjusioji sakė, kad vyriškis ją smaugė, buvo uždengęs nosį, burną, kad jai trūko oro, negalėjo kalbėti. Moteris nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis vienintelis, kuris ja rūpinasi, tačiau moteris buvo išsigandusi. Moters nosis buvo šiek tiek paraudusi, daugiau smurto požymių neprisimena, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad moteriai buvo ištinusi lūpa. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. F. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), rado senyvo amžiaus porą, ir M. O. jiems aiškino, jog sugyventinis ją su ranka smaugė, alkūne uždengdamas veidą, prašydamas 10 Eur alkoholiui. Ant moters nosies matėsi šviežias įbrėžimas ir buvo ištinusi lūpa.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja tyrėja S. K. patvirtino, kad nuvykus pas nukentėjusiąją į apklausą jos namuose, nukentėjusioji M. O. papasakojo, kad J. A., jau būdamas neblaivus, prašė jos duoti pinigų alkoholiui, o jai nesutikus, jis užspaudė ranka kaklą ir taip vertė duoti pinigų. Ji pati skambino seseriai ir skundėsi, jog J. A. ją smaugia ir muša. Nukentėjusiosios žodžiais, jai nesutikus duoti J. A. pinigų, jis jai ranka užspaudė kaklą, vertė duoti pinigus, besimuistant perdrėskė jai nosį. Nukentėjusioji sakė, kad jai skaudėjo kaklą, rodė, kaip ją smaugė. Apklausos metu pareigūnė padarė nukentėjusiosios nuotrauką, kurioje matėsi nosis, įdrėskimas ant nosies.
Taigi, minėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitas bylos aplinkybes ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. gegužės 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo sugyventinę M. O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, šaukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiąją M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lūpą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. sulenkta ranka smaugdamas nukentėjusiąją M. O., sumušė jai nosį ir lūpą taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Minėtų padarinių (fizinio skausmo) kilimą nukentėjusiajai aiškiai suprato ir nukentėjusiosios M. O. sesuo J. B., iškvietusi policijos pareigūnus, taip pat atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ant nukentėjusiosios matėsi smurto požymiai (buvo ištinusi lūpa, įdrėskimas ant nosies, nukentėjusioji buvo išsigandusi), taigi, atsižvelgus į įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios amžių ir sveikatos būklę, sukeltas fizinis skausmas buvo realus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. A. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją M. O., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu.
Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikos padarymo metu jiedu vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventiniai, iki šiol gyvena kartu. Kadangi J. A. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei BPK 38 straipsniu, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Vertinant kaltinamojo J. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog šiuo atveju smurtaudamas prieš sugyventinę, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi jis veikė netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teigė, kad nemušė sugyventinės, o tik užspaudė jai burną, ji vis ištrūkdavo, tačiau tokie veiksmai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, nepaisant to, kad kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo, jis galbūt ir nenorėjo.
Pasisakydamas dėl teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovo bei gynėjos nurodytos aplinkybės, kad galimai nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nepatikimi, nes buvo pažeista nukentėjusiosios teisė apklausos metu naudotis vertėjo paslaugomis (BPK 8 str. 3 d.), teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.
Šiuo atveju, kaip minėta, ištyrus bei įvertinus kitus byloje teisėtais būdais ir nustatyta tvarka gautus duomenis (įrodymus), netiesioginius įrodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nustatytos tvarkos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuojant nukentėjusiosios parodymus pažeidimai turėjo įtakos jų patikimumui bei dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Kaip patvirtino pats nukentėjusiosios atstovas, M. O. bendrauja lietuvių kalba, jis su ja taip pat bendravo lietuvių kalba. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad sugyventinė lietuviškai supranta, nors ir nemoka skaityti ir rašyti lietuvių kalba. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji su pareigūnais bendrauja lietuvių kalba, rusų kalba ji bendrauja tik su kaltinamuoju. Teismo posėdyje apklausta pareigūnė R. F. nurodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. nukentėjusiosios M. O. apklausa buvo atlikta komisariate, apklausą atliko pagal nukentėjusios žodžius, bendravo lietuviškai. Apklausos protokolą ji pasirašė. M. O. neminėjo, kad nemoka lietuvių kalbos. Iš byloje esančio protokolo–pareiškimo matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. F. priėmė pareiškėjos M. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą. Protokole–pareiškime nurodyta, kad pareiškėja moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba (b. l. 10). Pareiškėja pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 9). Taip pat pareiškėja M. O. pasirašė ir ant 2020 m. gegužės 16 d. proceso veiksmo protokolo (t. y. protokolo–pareiškimo) specialaus priedo (b. l. 11). Taip pat jai pasirašytinai įteiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 6). Kaip seka iš pareigūnės S. K. parodymų teisme, 2020 m. gegužės 21 d. apklausus nukentėjusiąją, buvo paprašyta perskaityti ir pasirašyti protokolą, ir tik tada ji pasakė, kad nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, nors prieš tai jai to neminėjo, jos kalbėjosi lietuviškai. Tada pareigūnė S. K. viską jai perskaitė po sakinį, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Viską užrašė, ką nukentėjusioji pasakė. Perskaičius protokolą, nukentėjusioji pasakė, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų tyrėjai neturėjo. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 21 d. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo, apklausos protokolo bei proceso veiksmo (liudytojo papildomos apklausos protokolo) specialaus priedo, M. O. pasirašytinai su jais supažindinta. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodymus iš esmės davė taip pat lietuvių kalba, vertėja buvo pakviesta versti kaltinamajam proceso eigą, nors kartais padėdavo ir nukentėjusiajai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų duotais parodymais, byloje nėra objektyvių duomenų, rodančių jų suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekį nepagrįstai apkaltinti ar įskųsti kaltinamąjį. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiosios M. O. nemokėjimas skaityti ir rašyti lietuviškai, nesutrukdė jai ikiteisminio tyrimo metu duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, juos suprasti ir patvirtinti savo parašu žodžiu (lietuvių kalba, kurią ji supranta) pagarsinus pareigūnams, dėl ko jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nebūtų galima pripažinti įrodymais ir jais remtis.
Teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią nukentėjusiosios M. O. poziciją dėl kaltinimo vertina kaip gynybinę kaltinamojo pusę palaikančią versiją, kurią nulėmė nukentėjusiosios fizinis, moralinis ir visapusiškas prisirišimas bei priklausymas nuo kaltinamojo. Sprendžiant pagal nukentėjusiosios sveikatos būklę, jos amžių, atsižvelgus į jai būtiną kaltinamojo pagalbą, matyti, kad tai, jog, nukentėjusiosios žodžiais, ji nenorėjo kaltinamajam ikiteisminio tyrimo, labiau reiškia jos valią, susijusią su J. A. laukiančiais baudžiamosios atsakomybės padariniais, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo ar panašaus pobūdžio bausmės, dėl kurios jis fiziškai negalėtų dalyvauti jų šeiminiame gyvenime ir teikti jai pagalbą, o ne nukentėjusiosios valią paneigti patį nusikaltimo faktą. Vadovaujantis BK 140 straipsniu, tik už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnyje numatyta bendra tvarka, t. y. gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką ir / ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Todėl šiuo atveju kalbėti apie būtiną nukentėjusiosios skundą arba jos teisėto atstovo pareiškimą ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra pagrindo.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas vertina, jog tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, negali būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad J. A. yra išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas (b. l. 68–70, 92–93), teistas 4 kartus (3 kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 71–77, 78–90), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie asmeniui registruotus ir priimtus sprendimus už 1 metus įrašų nėra (b. l. 91), duomenų apie gydymą nuo priklausomybių ar psichiatrine tvarka nepateikta.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto jau 5-ą kartą, padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią buvo ne kartą teistas, į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, ir esant nustatytai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, tai, kad anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės už analogiškus nusikaltimus teigiamos įtakos nepadarė, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 7 mėnesiams.
Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus asmuo, kuriam reikalinga kito asmens – kaltinamojo, pagalba, kad ji jam atleido, jis ja rūpinasi, pretenzijų jam neturi, kad kaltinamasis taip pat yra pensinio amžiaus, šiuo metu alkoholio nevartoja, gerai su ja elgiasi, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėtų būti atidėtas 2 metų laikotarpiui, nustatant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, t. y. įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiosios bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 1, 10 p.), taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi nusikalstama veika padaryta šeimos nariui (BK 72² str.).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis J. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 20.09 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 15.57 val. (dvi dienos) (b. l. 50, 66). Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64–65) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį J. A. yra 180,84 Eur (b. l. 142–145).
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo J. A. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, gyvena iš senatvės pensijos, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. A. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. A. atsiprašyti nukentėjusiosios M. O. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5, 7 dalimis, 72² straipsniu, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. A. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 16 d. 20.09 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 15.57 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.