- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- T-267-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18891-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1892-1122/2020) pripažino J. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 10 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. A. atsiprašyti nukentėjusiosios M. O. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 7 dalimis, 72² straipsniu, J. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 12 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 15 d. gautas VGTPT teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiai M. O., išieškant iš nuteistojo J. A. 103,50 Eur (vieno šimto trijų eurų penkiasdešimties centų) sumą pagal 2021 m. sausio 5 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.32) PT-45, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos M. O. sudaro 103,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į teikimą negauta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Motyvuojamoji dalis
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo seka, kad diskrecijos teisė nuspręsti dėl priteistinų atstovavimo išlaidų priklauso teismui.
Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1892-1122/2020 nutarė pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie būtiną nukentėjusiajai M. O. įgaliotojo atstovo dalyvavimą bylos nagrinėjime bei įpareigoti koordinatorių informuoti teismą apie parinktą įgaliotąjį atstovą. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, paaiškėjo, kad nukentėjusioji dėl amžiaus, sveikatos, judėjimo problemų neturi galimybės fiziškai dalyvauti vėlesniuose teismo posėdžiuose, be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, į teisėjos, prokurorės bei gynėjos klausimus atsakyti negalėjo, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji teigė, kad tokių parodymų nedavė, apskritai negalėjo pakankamai suprasti, kokiame procese dalyvauja, bei tinkamai įgyvendinti savo, kaip nukentėjusiosios, teises. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsnio 4 dalimi, pripažino, kad yra būtinas nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimas, kadangi be įgaliotojo atstovo pagalbos nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Kaip matyti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 11 d. informavo teismą apie nukentėjusiajai M. O. parinktą atstovą advokatą Eugenijų Šulioką, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje ir atstovavo nukentėjusiąją.
Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu bei tuo, kad šiuo atveju teismas savo iniciatyva paskyrė nukentėjusiajai atstovą, nepriklausomai nuo nukentėjusios valios dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos procese (teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą atkreipė dėmesį į nukentėjusios amžių bei sveikatos būklę, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų pasikeitimą, nesuvokimą vyksiančio baudžiamojo proceso paskirties ir tikslo), atsižvelgiant į nuteistojo J. A. turtinę padėtį (SODROS duomenimis gaunantis senatvės pensiją, kuri yra nedidelio dydžio), taip pat tai, kad J. A. gyvena kartu su nukentėjusiąja, kuri senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos, ir ja rūpinasi, po nusikalstamos veikos padarymo jie susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų jam neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106, 361, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo J. A., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1892-1122/2020 netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.