Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmeniui BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui, Z. D., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. B. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), iki 115 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos.

Raseinių socialinių paslaugų centro duomenimis R. B. buvo teikiamos socialinių įgūdžių, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos nuo 2018-07-02 iki 2019-01-08. Socialinė darbuotoja šeimos namuose lankydavosi 1-4 kartus per mėnesį, tačiau vyrą rasti pavykdavo retai, telefonu neatsiliepdavo. R. B. gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs, nepastoviai gyveno uošvio namuose, kuriuose buvo nepageidaujamas. Vyras piktnaudžiavo alkoholiu, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, soc. darbuotojos pagalbos nepriėmė, retai pavykdavo su vyru pasikalbėti nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Jis pripažino, kad neturi jokių galimybių vaikus susigrąžinti, tuo metu juos lankydavo pagal galimybes. R. B. dirbdavo atsitiktinius darbus, dažniausiai pas vietos ūkininkus. Vyras piktnaudžiavo alkoholiu, priklausomybę neigė, siūlomo gydymo nepriėmė. Jis nerodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti su soc. darbuotoja, ignoravo siūlomą pagalbą.

2019 m. pradžioje R. B. telefonu informavo soc. darbuotoją, kad 2019-01-04 išvyko metams uždarbiauti į Vokietiją, dėl šios priežasties buvo nutrauktas atvejo vadybos procesas, R. B. dėl socialinių paslaugų šeimai teikimo atnaujinimo nesikreipė, ieškovui nėra žinoma jo dabartinė gyvenamoji vieta. Atsakovas su gimnazijos administracija, mokytojais nebendradarbiauja, nesidomi vaikų elgesiu ir pasiekimais, niekada nesidomėjo vaikų sveikata ir nesilankė dėl jų gydymo įstaigoje, su vaikais visuomet atvykdavo jų teta Z. D.. Ieškovo duomenimis atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, Skyriaus specialistais, neteikia vaikams priteisto materialinio išlaikymo, nesidomi jų ugdymu, auklėjimu, jų sveikata, neieško išeičių keisti situacijos ir užtikrinti vaikų teisės gyventi šeimoje. Atsakovui neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų, jų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, ieškovas prašo atsakovui tėvų valdžia ribojama neterminuotai. Sprendimu iš atsakovo R. B. vaikams G. B., R. B., R. B. priteista po 70 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Vaikams augant, paprastai didėja ir jų išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, todėl priteistas materialinis išlaikymas vaikams yra nepakankamas ir negali užtikrinti jų net minimalių poreikių, todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteistą išlaikymą padidinti iki 115 Eur.

Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo Z. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui R. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų: G. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b. l. 38-46). Iš gimimo įrašų (b. l. 47-49) matyti, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas atsakovas R. B., motina – R. D.. Iš Raseinių seniūnijos pažymos (b. l. 8) matyti, kad seniūnija duomenų apie R. B. gyvenamąją vietą duomenų neturi. Iš VĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos (b. l. 9) matyti, kad R. B. vaikų sveikata nesidomėjo, nesilankė dėl jų gydymo įstaigoje. Iš Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 10) matyti, kad R. B. 2019 m. sausio 4 d. išvyko dirbti į Vokietiją, dėl socialinių paslaugų šeimai teikimo atnaujinimo nesikreipė. Iš (duomenys neskelbtini) informacijos (b. l. 11) matyti, kad R. B. su gimnazijos administracija, mokytojais nebendradarbiauja, nesidomi vaikų elgesiu ir pasiekimais. Iš antstolės E. Rulienės informacijos (b. l. 12) matyti, kad priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-03-28 iki 2020-03-04 nebuvo mokamas. Iš vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų (b. l. 13-21) matyti, kad R. B. nuo 2019 m sausio mėnesio visiškai nutraukus ryšius su vaikais buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų (b. l. 22-37) matyti, kad G. B., R. B. ir R. B. bendrauja su mama telefonu, sms, su tėčiu nuo 2019 m. sausio nebendrauja.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.). Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Byloje duomenimis R. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų: G. B., R. B., R. B. ir R. B. atžvilgiu, R. B. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Priimant sprendimą atsakovo ryšys su vaikais nebuvo nutrūkęs, juos lankė, prisidėjo prie jų išlaikymo, domėjosi jų sveikata ir ugdymu, vaikai labai laukdavo ir noriai bendravo su tėvu, tačiau nuo 2019 m. sausio mėnesio, atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, su vaikais visiškai nebendrauja, yra nutraukęs ryšius su jais. Atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nė karto nesikreipė į institucijas dėl galimybės susigrąžinti vaikus į šeimą. Iki atsakovui išvykstant į užsienį jam buvo teikiamos socialinių įgūdžių, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tačiau vyrą rasti pavykdavo retai, telefonu neatsiliepdavo, piktnaudžiavo alkoholiu, siūlomo gydymo nepriėmė, nedirbo, soc. darbuotojos pagalbos nepriėmė. Surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. B. neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, nesirūpina jų materialine, socialine ir dvasine gerove, nesidomi jų ugdymu, auklėjimu, jų sveikata, neieško išeičių keisti situacijos ir užtikrinti vaikų teisės gyventi šeimoje.

Tėvų valdžia apribota gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo R. B. ryšys su savo nepilnamečiais vaikais visiškai nutrūkęs, atsakovas išvykdamas gyventi į užsienį nutraukė ryšį su vaikais, nesiekia su jais gyventi, visiškai nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, jų neišlaiko, nenustatyta, jokio suinteresuotumo vaikų gerove. Atsakovas ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jam būtų neterminuotai apriboti tėvo valdžia. R. B. visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų auginimo, jų materialinio išlaikymo ir fiziologinių, dvasinių bei socialinių poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas mano, kad tėvo valdžia R. B. nepilnamečių vaikų G. B., R. B., R. B. atžvilgiu turi būti apribojama neterminuotam laikui, nes atsakovas visiškai nesirūpina nepilnamečiais savo vaikais ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 str. 3 d.).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje nuolatinė vaikų globa jau yra nustatyta, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to vaikų nuolatinės globos klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Bylos duomenimis Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo iš R. B. buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. B., R. B. ir R. B. po 70 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovas prašo padidinti priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 115 eurų kiekvienam.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaikų poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2017 m. birželio mėnesio, kai buvo nustatytas 70 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai ir atsakovo turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Bylos duomenimis tiek 2017 metais priteisiant nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tiek šiuo metu atsakovas niekur nedirba, nors ieškovo žiniomis nuo 2019 m. atsakovas yra išvykęs į užsienį, galimai užsienyje gauna pajamas. Duomenų apie turimą turtą atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Net nesant byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, šios aplinkybės neturėtų būti esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Kita vertus, pažymėtina, kad vaikai šiuo metu yra paauglių amžiaus, vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaikų gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog paauglių būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus trejiems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jų būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

Atsižvelgiant į ieškovo prašymą, atsakovo turtinę padėtį, į didėjančius augančių vaikų poreikius, į praėjusį trejų metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies ir pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 70 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis į 100 Eur (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, CK 3.208 straipsnis) kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį vaikams periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. kovo 16 d. iki vaikų pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir padidinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. kovo 16 d. ir tęsti iki vaikų pilnametystės.

Nuo 2020-03-16 nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą pagal 2017-06-01 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo padidinimo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.