Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., R. D., G. M., V. D. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. D. (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (b. l. 3–4).Po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo kreiptasi. Po palikėjo mirties liko pirmos eilės įpėdiniai – dukros R. M., R. D., G. M. ir sūnus V. D., tačiau palikimo paveldėti nepageidauja.Iki mirties palikėjas kartu su pareiškėja gyveno bute, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (iki 2017 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo vadinama (duomenys neskelbtini)). Butas įsigytas pagal 1991 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienos pareiškėjos vardu. Po palikėjo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad reikia kreiptis dėl sutuoktinio turto dalies paveldėjimo.

Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko.Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko.Suinteresuotas asmuo R. D. su pareiškimu sutinka.Suinteresuotas asmuo V. D. su pareiškimu sutinka.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8–9). Po palikėjo mirties jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad įpėdinis priimti palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti turi per šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Po pareiškėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai buvo mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjas turėjo keturis vaikus, tačiau jie priimti palikimo nepageidauja. Palikėjas iki mirties gyveno kartu su pareiškėja bute. Butas buvo įsigytas pagal prikimo–pardavimo sutartį, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja po palikėjo mirties liko gyventi santuokos metu įsigytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius bei prižiūrėjo butą.Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėja iki palikėjo mirties kartu gyveno su juo, po palikėjo mirties, likdama gyventi bute, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, rūpindamasi butu, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.