Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-203-856/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: e2A-203-856/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03020-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: K. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Abrutalis“

Kategorijos

2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-203-856/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03020-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.16; 3.2.4.11; 2.6.11.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-841/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abrutalis“ ieškinį atsakovui K. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abrutalis“ prašė nutraukti 2022-12-01 18:15 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 5 350 Eur, o atsakovui K. P. - automobilį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas už automobilio apžiūrą ir akto surašymą servise - 150 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas už automobilio atliktus remonto darbus trūkumui šalinti – 1 157,80 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 605 Eur už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės UAB „Abrutalis“ SEB banko sąskaitą, savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris yra serviso aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį - 165 Eur - ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė 2022-12-01 18:15 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Abrutalis“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini) bankas, ir K. P., taikė restituciją – grąžino ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 5 350 Eur, o atsakovui automobilį; priteisė iš atsakovo K. P. ieškovės UAB „Abrutalis“ naudai 1 157,80 Eur automobilio remonto išlaidų; įpareigojo atsakovą per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris yra serviso aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą – 1 157,80 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-06-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 329,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovo įsigijo naudotą automobilį, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 290 000 km. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas automobilį buvo įsigijęs tik mažiau nei prieš mėnesį laiko, kaip pats teigė, jo neremontavo ir mažai tevažinėjo, tačiau parduodamas automobilį pildydamas pirkimo pardavimo sutartį pažymėjo tik vieną standartinę transporto priemonės trūkumų poziciją – dujų išmetimo sistemos trūkumą, nors jam įsigyjant tą patį automobilį pardavėjas buvo pažymėjęs visus standartinėje pirkimo pardavimo sutartyje įrašytus transporto priemonės trūkumus, t.y. jau iš atsakovo užpildytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis neatskleidė jam žinomų transporto priemonės trūkumų, apie kuriuos pats buvo informuotas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas ieškojo pirkti didesnio automobilio darbininkams ir medžiagoms vežioti, kaip žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovas. Ieškovės atstovui sumokėjus pinigus už automobilį, jau grįžtant šiuo automobiliu į Kauną, liudytojas J. P. nurodė, kad nebuvo traukos, tačiau neturėdami specialių žinių pirkėjas ir jo draugas spėjo, jog traukos trūksta dėl to, kad yra jų apžiūros metu pastebėtas purkštukų defektas bei tikėjosi, jog pakeitus purkštukus automobilį galės naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad įsigijęs automobilį pirkėjas elgėsi pakankamai apdairiai, t. y. automobilį užregistravo į servisą remontui, iki remonto automobiliu važiavo tik tiek, kiek buvo būtina, t. y. grįžo juo į savo gyvenamą vietą bei nuvarė į servisą remontui. Po remonto išvažiavus iš serviso, išgirdo pašalinius garsus variklyje, vėl pasielgė tinkamai, toliau automobiliu nevažiavo, jį tralu pargabeno į servisą bei informavo atsakovą apie tai, kad automobilis sugedo bei pakvietė dalyvauti automobilio defektacijoje.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos žodinio nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek atsakovo liudytojai akcentavo, jog pirkėjui buvo siūloma atvykti kitą dieną, patikrinti automobilį jo pasirinktame servise, tačiau ieškovai šia galimybe nepasinaudojo. Teismas vertino, kad vien tai, jog pirkėjas nepatikrino perkamo daikto kokybės, neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pakvietė liudyti Šiaulių technologijų mokymo centro Mechanikos skyriaus profesijos mokytoją V. B., kurio pagalba įrodinėjo, jog UAB „Kranoera“ transporto priemonės apžiūros metu užfiksuoti 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų gedimai galėjo atsirasti staiga dėl netinkamo variklio tepimo, pirkėjams netinkamai eksploatuojant automobilį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išsiaiškinta, kad liudytojas V. B. yra susipažinęs tik su nespalvotomis į bylą pateiktų nuotraukų kopijomis, todėl, teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai su nagrinėjama byla nesusiję ir teismas jais nesivadovavo.

7. Teismas nurodė, kad ieškovės ketinimas buvo įsigyti automobilį, kuriuo galėtų vežioti darbininkus ir krovinius, tačiau, kaip matyti, šis tikslas liko neįgyvendintas, nes pašalinus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pastebėtus ir aptartus trūkumus paaiškėjo kiti trūkumai, t. y. automobilio variklio gedimas, dėl kurio transporto priemonės naudojimas pagal paskirtį tapo negalimas be ženklaus remonto - automobilio variklio pakeitimo, kas sudarytų apie pusę viso automobilio kainos.

8. Teismo vertinimu tai, kad pirkėjo įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį net ir suremontavus pardavėjo nurodytus trūkumus, yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, todėl ieškovo ieškinį tenkino, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė bei taikė restituciją, t. y. ieškovei grąžino už automobilį sumokėtą pinigų sumą – 5 350 Eur, o atsakovui grąžino automobilį.

9. Dėl reikalavimo priteisti 1 157,80 Eur išlaidas už automobilio atliktus remonto darbus trūkumui šalinti teismas nurodė, kad kaip užfiksuota bylos medžiagoje ir kaip patvirtino byloje liudytojai, automobilio purkštukai buvo su defektais, juos reikėjo keisti. Tuo metu ieškovės atstovas pagrįstai tikėjosi, kad pašalinus šį automobilio defektą galės automobilį naudoti pagal paskirtį, į bylą pateiktas mokėjimo dokumentas. Nutraukus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikant restituciją, ieškovės turėtos išlaidos automobilio remontui priteistinos iš atsakovo.

10. Dėl reikalavimo priteisti 150 Eur išlaidas už automobilio apžiūrą ir akto surašymą servise bei dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 605 Eur už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui teismas nurodė, kad nors ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje minėjo gautas rašytines pretenzijas, kurias rengė „Autopretenzija“, tačiau teismui nei su procesiniais dokumentais, nei vėliau, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo pateikta į bylą rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovė sumokėjo UAB „Kranoera“ už apžiūrą bei akto surašymą, taip pat byloje nėra jokių dokumentų, sutarčių, sąskaitų ar kitų įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus bei mokėjimus už juos, todėl reikalavimus priteisti už automobilio apžiūrą ir akto surašymą servise 150 Eur bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 605 Eur už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui atmetė kaip nepagrįstus rašytiniais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apelianto naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1. Automobilio pagaminimo data 2010 m., o rida - 290 000 km, todėl tokio automobilio pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Atsižvelgiant į esminius mechaninius automobilio parametrus, tokius kaip jo amžius ir rida, automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje ranka padarytas prierašas: ,,visus trūkumus pirkėjas žino ...“.

11.2. Statistiškai oficialūs automobilių gamintojai visam automobiliui, įskaitant „variklio mazgus“, suteikia garantiją - standartiškai 100 000 - 150 000 km ridai, ir pats gamintojas po tokios ridos nebesuteikia garantijos, todėl visiškai neracionalu norėti ir tikėtis, kad apeliantas, kuris nėra nei transporto priemonės gamintojas, nei oficialus jo pardavėjas, galėtų suteikti ieškovei garantijas didesniam automobilio kilometražui. Apeliantas nėra automechanikos specialistas, neturi jokių minimalių žinių automobilių mechanikos srityje. Apeliantui nėra suprantami automobilio mechaninės dalies veikimo principai, o juo labiau apeliantas buitinėmis sąlygomis, nesikreipdamas į specialistus, nė negalėtų nustatyti automobilio variklio defektų ir tuo labiau juos nuslėpti nuo automobilio pirkėjo.

11.3. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, jog apeliantas nurodė ieškovei, kad automobilis turi akivaizdų defektą/trūkumą: ,,vieno kuro purkštuko antrajame cilindre defektas (leido kurą į išorę)“. Todėl esant tokiam defektui pirkėjas, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo automobilio kokybe, tačiau jis neišreiškė jokio noro patikrinti automobilio būklės autoservise, be kita ko, automobiliu vyko namo nepaisant esančio aukščiau nurodyto kuro purkštuko defekto, tikėdamasis, kad sutvarkius šį gedimą automobilį bus galima naudoti pagal paskirtį.

11.4. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog apeliantas su automobiliu nuvažiavo tik apie 300 km, o ieškovas nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos iki 2023-01-12 (kuomet UAB ,,Kranoera“ sudarė automobilio apžiūros aktą) automobiliu nuvažiavo 1 000 km. Teismas vadovavosi išimtinai tik UAB ,,Kranoera“ (ši įmonė nėra autorizuotas „Renault“ servisas) pateikta išvada. Jei automobilio defektas negalėjo atsirasti ieškovui automobiliu nuvažiavus 1 000 km, tuomet kaip apeliantas galėjo žinoti apie tokį automobilio gedimą nuvažiavęs tik apie 300 km.

11.5. Apdairus, rūpestingas ir atidus automobilio pirkėjas, prieš pirkdamas daugiau nei dešimties metų senumo automobilį, kurio rida siekia 290 000 km, turėtų atlikti išsamią tokio automobilio techninę patikrą, ir juo labiau žinodamas apie purkštuko gedimą, kai iš purkštuko kuras leidžiamas į išorę, pats nė nevažiuotų tokiu automobiliu, o į reikiamą vietą jį transportuotų autovežio/tralo pagalba. Taip pat patikrintų/pakeistų automobilio variklio tepalus, oro ir kuro filtrus bei atliktų kitus būtinus patikrinimus/aptarnavimą prieš pradedant automobiliu naudotis. Tą būtina atlikti kas 10 000 - 15 000 km, todėl bet kuris rūpestingas pirkėjas nebūtų eksploatavęs automobilio prieš tai neatlikus būtinų darbų/patikrinimų. Ieškovė teismui nurodė, jog automobiliu važiavo tik tiek, kiek buvo būtina: ,, ... juo grįžo į savo gyvenamąją vietą bei nuvarė į servisą remontui“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva sąlyginai maža šalis, nėra logiška, jog kelionė iš Šiaulių iki Kauno bei kelionė į autoservisą pačiame Kaune gali būti 1000 km atkarpa.

11.6. Teismo motyvas, jog ,,iš atsakovo jau užpildytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis neatskleidė jam žinomų transporto priemonės trūkumų, apie kuriuos pats buvo informuotas“ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas siūlė ieškovei atvykti automobilio patikrai pačios ieškovės pasirinktame autoservise, tačiau ir šia galimybe ieškovė atsisakė pasinaudoti, kas tik dar kartą patvirtina, jog pati ieškovė, sudarydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje ranka buvo padarytas prierašas ,,visus trūkumus pirkėjas žino ... “, kuris reiškia, jog apeliantas ieškovę informavo apie esamus ir galimus automobilio trūkumus ir/ar defektus.

11.7. Pardavėjo atsakomybė už paslėptus daikto kokybės trūkumus ribojama tik dviem atvejais: jei pirkėjas, prieš sudarydamas sutartį, žinojo apie paslėptus daikto trūkumus ir jei paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino, ar esminis automobilio trūkumas (variklio defektas) atsirado iki automobilio pardavimo, o tik visą riziką ir atsakomybę dėl nupirkto daikto su esminiais trūkumais perkėlė apeliantui.

11.8. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ir nevertino liudytojo V. B. pateiktų parodymų motyvuodamas tuo, kad ,,liudytojas V. B. yra susipažinęs tik su nespalvotomis į bylą pateiktų nuotraukų kopijomis“, paneigiant faktą, jog V. B. yra mokytojas, turintis specifinių automechanikos žinių, kuriam, galimai kaip profesionalui, neturi įtakos tai, ar pateiktos nuotraukos yra spalvotos, ar ne, be kita ko, šis liudytojas gana išsamiai yra aprašęs tepimo sistemos galimus gedimus bendrąja prasme, kurie buvo pridėti prie atsiliepimo į ieškinį.

11.9. Teismas neįvertino aplinkybės, jog automobilis iki UAB ,,Kranoera“ serviso atvyko pilnai važiuojantis. Pati ieškovė teismui yra nurodžiusi, jog iš karto po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jautė tik tai, kad automobiliui trūksta traukos, tačiau negirdėjo ir/ar nepajuto jokių kitų automobilio trūkumų, defektų. Pasak ieškovės, automobilio variklis tik po kuro purkštukų remonto pradėjo leisti garsus, tai yra po remonto nuvažiavus 10 km atsirado esminis variklio defektas, dėl kurio jis nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, kas daro išvadą, jog automobilis sugedo įsikišus tretiesiems asmenims. Galimai remonto metu buvo išleisti ir nepapildyti variklio tepalai ar atsirado kitos priežastys, lėmusios variklio gedimą.

11.10. Teismas nenustatė fakto, jog automobilis jau iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo su defektu, tai yra nenustatė trūkumų atsiradimo momento, taip pat teisiškai nenustatė fakto, kad apeliantas nuslėpė automobilio trūkumų, be to, nepaskyrė jokios ekspertizės, o išimtinai vadovavosi tik UAB ,,Kranoera“ išvada bei netinkamai vertino įrodymus, taip pažeidė CPK 177 ir 183 straipsnių reikalavimus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė pardavėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Abrutalis“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei jos bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės teikti byloje įrodymus, kviesti į teismo posėdį apklausti liudytojus, prašyti teismo skirti automobilio ekspertizę, prašyti išreikalauti įrodymus bei naudotis kitomis įstatymų suteiktomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau atsakovas pats pasinaudojo tik tuo, jog prašė apklausti kaip liudytojus atsakovo artimos aplinkos asmenis, o taip pat Šiaulių technologijų mokymo centro Mechanikos skyriaus profesijos mokytoją V. B., kuris esminių aplinkybių, reikšmingų šalių ginčui, nenurodė, kadangi ginčo automobilio net neapžiūrėjo, netyrė nei automobilio alyvos, nei variklio, o savo išvadose vadovavosi tik atsakovo pateikta informacija.

12.2. 2023-11-15 teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės patvirtino, kad jokia ginčo automobilio priežiūra prieš jo pardavimą nesirūpino, tepalų nekeitė, net ir nežinojo, kada jie tiksliai buvo keisti. Nors atsakovas apeliuoja į tai, kad teismas nevertino liudytojo V. B. paaiškinimų, tačiau šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus paneigia minėto liudytojo paaiškinimai, kuriais liudytojas paaiškino, jog bendrai transporto priemonių variklių gedimai, tokie, kokie užfiksuoti UAB „Kranoera“ defektiniame akte, galėjo būti pagrindine priežastimi dėl netinkamo variklio tepimo, susijusio su netinkama alyva. Atsižvelgiant į tai bei į atsakovo paaiškinimus darytina pagrįsta išvada, kad automobilio trūkumai, kurie nustatyti UAB „Kranoera“ defektiniame akte, egzistavo dar iki Sutarties sudarymo.

12.3. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčo automobilį įsigijo 2022-11-18 už 3 500 Eur. Minėtoje sutartyje pažymėti šie trūkumai: stabdžių sistema; vairo mechanizmo, apšvietimo ir šviesos įtaisai, vairuotojo ir keleivio saugos diržų, dujų išmetimo sistemos. Tuo tarpu, kaip matyti iš sutarties tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas ginčo automobilį pardavė už 5 350 Eur. Jokių automobilio trūkumų minėtoje sutartyje atsakovas nenurodė. Negana to, automobilio viešo skelbimo automobilių portale autoplius.lt atsakovas nurodė, kad automobilis parduodamas be trūkumų.

12.4. Tokia situacija, kai atsakovas transporto priemonę, kurią pirko su buvusio pardavėjo UAB „Brentora“ išvardintais trūkumais, parduoda ieškovei ženkliai brangiau nei pirko, automobilio neremontavo ir net nekeitė automobilio tepalų, neatlaiko objektyvios kritikos ir negali būti vertinama, kad atsakovas nežinojo apie automobilio trūkumus. Atsakovas bandė parduoti ginčo automobilį, kuriam jau tuo metu buvo reikalingas rimtas remontas, apie tai neinformuojant ieškovės.

12.5. Atsakovas pateikia tikrovės neatitinkančius argumentus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nevertino, jog pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nurodė jam žinomą defektą „vieno kuro purkštuko antrajame cilindre defektas (leido kurą į išorę)“. Kaip matyti iš byloje esančios 2021-12-01 sutarties, atsakovas nieko apie kuro sistemos purkštuką nenurodė. Sutartyje nurodyta teisiškai deklaratyvi informacija „visus trūkumus pirkėjas žino“.

12.6. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad neva atsakovas sutarties sudarymo metu siūlė ieškovės atstovams nuvežti automobilį į serviso dirbtuves patikrai. Kaip paaiškino byloje apklaustas ieškovės vadovas B. L., sutarties sudarymo dieną jam atvykus apžiūrėti automobilio buvo vakaras. Šią aplinkybę patvirtina ir sutartyje nurodytas laikas - 18 val. 15 min. Ieškovės vadovas paaiškino, kad tokiu metu jokie servisai nebedirbo. Kadangi atsakovas tiek skelbime, tiek gyvai prie automobilio deklaravo, jog automobilis techniškai tvarkingas, todėl sutiko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

12.7. Kaip matyti iš UAB „Kranoera“ 2023-09-05 atsakymo į advokato J. B. paklausimą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, UAB „Kranoera“ atstovas pateikė atsakymą, jog 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų gedimas (susidėvėjimas esant tinkamai automobilio priežiūrai negalimas) atsirado dėl nepakankamo alyvos variklyje tepimo. Tokio masto gedimas buvo ilgalaikis procesas, priklausomai nuo eksploatavimo; per 1000 km tokie gedimai, tikėtina, negalėjo atsirasti, jeigu variklio alyvos tepimas būtų tinkamas. Minėtas atsakymas visiškai papildo ir neprieštarauja paties atsakovo į bylą kviestam liudytojui Šiaulių technologijų mokymo centro Mechanikos skyriaus profesijos mokytojo V. B. pateiktiems atsakymams, todėl jau vien dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę UAB „Kranoera“ išvadai, kuria ieškovė pagrindė automobilio trūkumus, atmestini kaip nepagrįsti.

12.8. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sutartyje nurodė automobilio ridą – 290 000 km, tik apytiksliai, kas reiškia, jog automobilio rida objektyviai buvo didesnė. Atsakovas ginčo automobilį įsigijo iš UAB „Brentora“. Sutartyje nurodyta, kad dar 2022-11-18 ginčo automobilio rida buvo 291 000 km. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, ginčo automobiliu naudojosi tik tiek, kiek reikėjo automobiliu grįžti iš Šiaulių miesto, kuriame įsigijo ginčo automobilį, į Kauną, kuriame gyvena ieškovės vadovas, bei nuvykti į Kaune esantį UAB „Kranoera“ servisą, kuriame ir buvo nustatyti 2023-01-12 automobilio apžiūros akte nurodyti trūkumai. Taigi, ieškovės naudojimasis automobiliu buvo minimalus ir per šį laikotarpį, be to, kaip nurodyta ir UAB „Kranoera“ pateiktame rašte, automobilio trūkumai negalėjo atsirasti, o egzistavo dar iki ginčo sutarties sudarymo.

12.9. Pats atsakovas negalėjo paaiškinti, kokia tikslia rida pardavė ginčo automobilį, taigi, atsakovo teiginiai, kad automobilio trūkumai galėjo atsirasti automobiliu naudojantis ieškovei, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais objektyviais įrodymais ir atmesti kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad automobilio pardavimo skelbime svetainėje autoplius.lt paskelbta apie parduodamą automobilį - keleivinį mikroautobusą R. T., skelbiama automobilio kaina – 5 650 Eur. 2022-12-01, 18:15 val., sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas K. P. pardavė pirkėjai UAB „Abrutalis“ automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta automobilio rida – 290 000 km, pažymėta, kad automobilis turi dujų išmetimo sistemos trūkumą, ranka padarytas prierašas: visus trūkumus pirkėjas žino, už automobilį sumokėta 5 350 Eur.

15. Ieškovė siuntė SMS, informavo, kad įsigytas automobilis turi variklio defektą, kvietė atsakovą atvykti į remonto dirbtuves Panerių g. 222, Kaune, nurodė, kad automobilis į remonto dirbtuves pristatytas 2022-12-16, automobilio defektavimas bus atliekamas 2023-01-12, 15 val.

16. 2022-12-20 UAB „Kranoera“ už automobilio R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą išrašė UAB „Abrutalis“ PVM sąskaitą faktūrą 1 157,80 Eur sumai, kurią UAB „Abrutalis“ tą pačią dieną apmokėjo. Atlikti remonto darbai - purkštukų keitimas. 2023-01-12 UAB „Kranoera“ sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2010 metais, odometro parodymai patikros metu – 291 000 km. Patikros metu nustatyti defektai: 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimas gedimas, akte pateiktas remonto darbų kainos paskaičiavimas – variklio keitimo darbų kaina – 1 000 Eur, naudoto variklio kaina – 1 600 Eur, viso kaina – 2 600 Eur.

17. Atsakovas ginčo automobilį įsigijo pagal 2022-11-18 sudarytą transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartį, nurodyta automobilio rida – 291 000 km, pažymėti visi standartinėje sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumai, transporto priemonės kaina – 3 400 Eur.

18. 2023-09-05 atsakydamas į ieškovės atstovo paklausimą UAB „Kranoera“ direktorius nurodė, kad 3 ir 4 švaistiklių gedimas atsirado dėl nepakankamo alyvos variklyje tepimo, tokio masto gedimas buvo ilgalaikis procesas, esant tinkamai automobilio priežiūrai susidėvėjimas negalimas, per 1 000 km toks gedimas, esant tinkamam variklio alyvos tepimui, atsirasti negalėjo. Taip pat nurodoma, kad UAB „Kranoera“ darbuotojai turi virš 20 metų patirtį variklių remonte.

19. 2023-11-14 atsakydamas į atsakovo atstovės paklausimą Šiaulių technologijų mokymo centro Mechanikos skyriaus profesijos mokytojas V. B., susipažinęs su byloje esančiomis nuotraukomis, nurodė, kad gedimas galimai atsirado dėl nepakankamo tepimo, t. y sauso paleidimo arba mažo alyvos lygio.

Dėl ginčo esmės

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

23. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pirkėjas gali pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta byloje, ieškovės įsigytas automobilis yra pagamintas 2010 metais, taigi, sutarties sudarymo metu (2022-12-01) automobilis buvo 12 metų senumo, sutartyje nurodyta pakankamai didelė rida – 290 000 km. Taigi, ieškovė (jos atstovai), pirkdama daug metų naudotą ir už gana nedidelę kainą (5 350 Eur) transporto priemonę, atsižvelgiant į tai, kad juridiniams asmenims keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, galėjo numanyti, jog tinkamam automobilio eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje pažymėta, kad automobilis turi dujų išmetimo sistemos trūkumą ir ranka padarytas prierašas – „visus trūkumus pirkėjas žino“, tačiau ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, galėjo numanyti, jog automobilis gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kurios automobilio pardavėjas, kuris yra fizinis asmuo, gali net nežinoti (nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas verčiasi naudotų automobilių prekyba ir yra šios srities profesionalas).

25. Pagal kasacinio teismo praktiką, pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, o aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta byloje, 2023-01-12 UAB „Kranoera“ sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas ginčo automobiliui nustatytas 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimas gedimas, akte pateiktas remonto darbų kainos paskaičiavimas - variklio keitimo darbų kaina – 1 000 Eur, naudoto variklio kaina – 1 600 Eur, iš viso kaina – 2 600 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad automobilio trūkumai yra esminiai, juos pašalinti sudėtinga, neįmanoma ar toks pašalinimas reikalautų didelių finansinių kaštų (variklio pakeitimas neviršytų automobilio kainos), o transporto priemone ateityje negali būti naudojamasi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė įsigijo naudotą 12 metų transporto priemonę, kurios rida 290 000 km, todėl įvertinus tą aplinkybę, jog transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, nėra pagrindo tikėtis, kad automobilis neturės trūkumų ar apskritai nereikės atlikti tam tikrų remonto darbų. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

26. Pažymėtina, kad nors pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius automobilio trūkumus, prieš parduodamas automobilį pardavėjas turi aiškiai žinoti jo trūkumus, kuriuos galėtų pateikti pirkėjui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023-01-12 apžiūros metu odometro duomenys buvo 290000 km, taigi, ieškovė, įsigijusi transporto priemonę, su ja nuvažiavo 1 000 km. Kadangi automobilis pirktas 2022-12-01, odometro duomenys apžiūros metu nustatyti 2023-01-12, konstatuotina, kad ieškovė naudojosi transporto priemone. Kaip jau buvo minėta, buvo perkamas 12 metų automobilis, kurio rida - 290 000 km, todėl automobilio 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimas galėjo atsirasti ir pačiai ieškovei eksploatuojant transporto priemonę. 2023-01-12 UAB „Kranoera“ sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad „variklis sugedo dėl to, kad nebuvo gero tepimo“. 2023-09-05 UAB „Kranoera“ direktorius D. K. rašte nurodė, kad automobilio gedimas atsirado dėl nepakankamo alyvos variklyje tepimo, tokio masto gedimas buvo ilgalaikis procesas, priklausomai nuo eksploatavimo; per 1 000 km tokie gedimai, tikėtina, negalėjo atsirasti, jeigu variklio alyvos tepimas būtų tinkamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikti duomenys apie UAB „Kranoera“ direktoriaus D. K. tinkamą kvalifikaciją teikti išvadas apie automobilio gedimo priežastis ir su tuo susijusiais klausimais, kad būtų galima tinkamai įvertinti jo rašte nurodytos analizės pagrįstumą ir patikimumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti 2023-01-12 UAB „Kranoera“ sudarytas Transporto priemonės apžiūros aktas ir 2023-09-05 UAB „Kranoera“ direktorius raštas (atsakymas į ieškovės paklausimą) negali patvirtinti automobilio gedimo lėmusių priežasčių ir gedimo atsiradimo laiko. Savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos automobilio gedimą lėmusios priežastys ir gedimo atsiradimo laikas, ieškovė nesinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, toks automobilio 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimo atsiradimas tikėtinas ir ieškovės automobilio eksploatavimo metu, kadangi transporto priemonė, dar iki atliekant jos apžiūrą, buvo eksploatuojama ir ieškovė nuo automobilio įsigijimo iki 2023-01-12 automobilio apžiūros pagal odometro duomenis nuvažiavo 1 000 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio pravažiuotas kilometražas paneigia aplinkybę, jog dėl automobilio trūkumų buvo negalima jo naudoti pagal paskirtį.

27. Dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, kad ieškovė po sutarties sudarymo automobiliu nuvažiavo daug mažiau nei 1 000 km, nes atsakovas sutartyje nurodė automobilio ridą – 290 000 km - tik apytiksliai, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.431¹ straipsnis nustato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui, be kita ko, nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Automobilio rida yra svarbus faktorius sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet šioje situacijoje ieškovė (jos įgaliotas atstovas), prieš pasirašydama sutartį, nebūtų patikrinusi automobilio odometro duomenų bei patikrinusi, ar sutartyje teisingai nurodyta automobilio rida. Įvertinus nurodytą, atmetami ieškovės argumentai dėl sutartyje neteisingai nurodytos automobilio ridos.

28. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas kaip pardavėjas turi pareigą informuoti apie automobilio trūkumus, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovė, pirkdama gerokai naudotą automobilį, ir pati turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo automobilio technine būkle. Byloje ginčo nėra, kad ieškovė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė nepatikrinusi jo būklės specializuotame centre. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pirkdama 12 metų naudotą transporto priemonę, bei žinodama, kad automobilis turi dujų išmetimo sistemos trūkumą, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) specializuotame autoservise, tačiau to nepadarė.

29. Dar daugiau, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovui sumokėjus pinigus už automobilį, jau grįžtant šiuo automobiliu į Kauną, liudytojas J. P. nurodė, kad nebuvo traukos, tačiau neturėdami specialių žinių pirkėjas ir jo draugas spėjo, jog traukos trūksta dėl to, kad yra jų apžiūros metu pastebėtas purkštukų defektas bei tikėjosi, jog pakeitus purkštukus automobilį galės naudoti pagal paskirtį. Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės patikrą ieškovė atliko praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po jos įsigijimo. Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, šių aptartų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėdama galimybę įsitikinti ketinamo pirkti automobilio technine būkle, tačiau to nepadariusi, prisiėmė riziką įsigyti jos lūkesčių nepateisinančią transporto priemonę. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad sutarties sudarymo dieną atvykus apžiūrėti automobilio buvo vakaras, todėl tokiu metu jokie servisai nebedirbo, nepaneigia minėtos teismo išvados, jog ieškovė prisiėmė riziką įsigyti jos lūkesčių nepateisinančią transporto priemonę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė neturėjo galimybės derėtis su atsakovu dėl automobilio apžiūros ir sutarties sudarymo laiko, t. y. šiuos veiksmus atlikti dienos metu, kai dirba automobilių servisai.

30. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo laikyti, kad automobiliui nustatyti trūkumai pardavėjui (atsakovui) buvo žinomi ar galėjo būti žinomi. Sutiktina su apeliantu, kad jam nėra suprantami automobilio mechaninės dalies veikimo principai, o juo labiau apeliantas buitinėmis sąlygomis, nesikreipdamas į specialistus, nė negalėtų nustatyti automobilio variklio defektų/gedimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimas gali būti nustatytas tik atlikus išsamią profesionalią automobilio apžiūrą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovui apie šiuos automobilio trūkumus galėjo būti žinoma. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė galimus automobilio trūkumus galėjo numanyti pagal automobilio amžių ir prieš sudarant sutartį atlikti profesionalią automobilio apžiūrą servise. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog apeliantas su automobiliu nuvažiavo tik apie 300 km, o ieškovė nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos iki 2023-01-12 (kuomet UAB ,,Kranoera“ sudarė automobilio apžiūros aktą) automobiliu nuvažiavo 1 000 km. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir įsigyjant naują transporto priemonę. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku ir naudodamasis transporto priemone, žinojo apie automobilio trūkumus - 3 ir 4 cilindro švaistiklių įdėklų susidėvėjimą – ir jų sąmoningai neatskleidė ieškovei sudarant automobilio pirkimo sandorį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilio gedimai, atsiradę jį eksploatuojant ieškovei, buvo ir automobilio pardavimo metu, apie juos atsakovui buvo žinoma, tačiau ieškovei tokia informacija nebuvo suteikta. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui – atsakovui - iki automobilio pardavimo ieškovei buvo žinomi 2023-01-12 UAB „Kranoera“ sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte konstatuoti automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl šių trūkumų.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad atsakovas automobilį buvo įsigijęs tik mažiau nei prieš mėnesį laiko, kaip pats teigė, jo neremontavo ir mažai tevažinėjo, tačiau parduodamas automobilį, pildydamas pirkimo - pardavimo sutartį, pažymėjo tik vieną standartinę transporto priemonės trūkumų poziciją – dujų išmetimo sistemos trūkumą, nors jam įsigyjant tą patį automobilį pardavėjas buvo pažymėjęs visus standartinėje pirkimo - pardavimo sutartyje įrašytus transporto priemonės trūkumus, t. y. jau iš atsakovo užpildytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis neatskleidė jam žinomų transporto priemonės trūkumų, apie kuriuos pats buvo informuotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčo automobilį įsigijo iš juridinio asmens 2022-11-18. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėti šie trūkumai: stabdžių sistema; vairo mechanizmo, apšvietimo ir šviesos įtaisai, vairuotojo ir keleivio saugos diržų, dujų išmetimo sistemos. Teisėjų kolegijos vertinimu, stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, apšvietimo ir šviesos įtaisų, vairuotojo ir keleivio saugos diržų trūkumai nėra esminiai ir netrukdo naudotis automobiliu pagal paskirtį. Be to, minėti trūkumai yra nesusiję su ieškovės įrodinėtais trūkumais, t. y. nesusiję su ginčo objektu. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovas ieškovei neatskleidė jam žinomų transporto priemonės trūkumų, apie kuriuos pats buvo informuotas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pardavė ieškovei netinkamos kokybės automobilį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdą.

32. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 157,80 Eur išlaidas už automobilio atliktus remonto darbus trūkumui šalinti. Byloje nustatyta, kad 2022-12-20 UAB „Kranoera“ už automobilio R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą išrašė UAB „Abrutalis“ PVM sąskaitą faktūrą 1 157,80 Eur sumai, kurią UAB „Abrutalis“ tą pačią dieną apmokėjo. Atlikti remonto darbai – 4 purkštukų keitimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kuro purkštukų defektų atsiradimo priežastys grindžiamos ieškovės subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija laiko labiau tikėtiną apelianto nurodomą aplinkybę, jog visgi apeliantas automobilio pirkimo metu buvo nurodęs ieškovei, kad automobilis turi akivaizdų vieno kuro purkštuko antrajame cilindre defektą (leido kurą į išorę). Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir pati ieškovė, savo ieškinyje nurodydama, kad automobilio apžiūros metu ieškovės buvo pastebėtas kuro purkštuko defektas ir apie pastebėtą trūkumą ieškovė savo iniciatyva informavo atsakovą. Įvertinusi pastebėto automobilio trūkumo šalinimo kaštus, ieškovė suderino automobilio kainą ir priėmė sprendimą pasirašyti su atsakovu sutartį (žr. ieškinio 4 punktą). Kaip jau minėta, transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir įsigyjant naują transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neprotinga reikalauti iš naudoto automobilio pardavėjo, kad prieš parduodamas 12 metų naudotą automobilį jis kreiptųsi į automobilių servisą, reikalaudamas įvertinti automobilio detalių būklę (nusidėvėjimą). Tai, kad ieškovė, būdama atsakovo informuota apie vieno kuro purkštuko defektą, nusprendė užsakyti servise siūlomus atlikti visų keturių purkštukų pakeitimo darbus, teismo vertinimu, nereiškia, jog atsakovas pardavė ieškovei automobilį su paslėptais defektais, apie kuriuos žinodama ieškovė automobilio apskritai nebūtų pirkusi arba nebūtų jo pirkusi už sutartą kainą. Kaip jau minėta, ieškovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, prieš sudarant sutartį turėdama galimybę įsitikinti ketinamo pirkti automobilio technine būkle (kokybe) specializuotame autoservise, tačiau to nepadariusi, prisiėmė riziką įsigyti jos lūkesčių nepateisinančią transporto priemonę. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 157,80 Eur išlaidas už automobilio atliktus remonto darbus trūkumui šalinti

Dėl bylos procesinės baigties

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, iš ieškovės atsakovui priteisiamos atsakovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos 900 Eur advokatės teisinių paslaugų išlaidos.

37. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 164 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo pateikimą. Atsakovas (jo atstovas) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas, todėl klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abrutalis“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abrutalis“, juridinio asmens kodas 305905555, atsakovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abrutalis“, juridinio asmens kodas 305905555, atsakovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėBirutė Simonaitienė