Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (-), asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (-), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (-) r. sav., gyvenantis (-), teistas 6 kartus:

1) 2015 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams; 2017 m. kovo 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2017 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 parų areštu;

6) 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, iš jų 1 metų ir 6 mėnesių laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. balandžio 26 d. apie 17.00 val., J. M., Kėdainių r. sav., (-) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „(-)“ priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Trafic“, valstybiniais numeriais (-), būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis J. M. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. balandžio 26 d. susiskambino su M. D., susitiko, mašinoje išgėrė degtinės ir jis „nulūžo“. O paskui važiavo, net nepamena, kaip važiavo. Pamena, kad buvo smūgis. Nežino į kokį automobilį atsitrenkė. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Ne pirmą kartą teisiamas už vairavimą neblaiviam. Gailisi dėl įvykio. Šitą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vengė pasitikrinti blaivumą. Iš pradžių per silpnai pūtė, o paskui pasakė, kad nebepūs. Turi priklausomybę nuo alkoholio, lanko blaivybės akademiją. Gyvena apie 4 metus su drauge. Turi 9 metų sūnų, jį išlaiko, dalyvauja jo ugdyme. Probacijos laikotarpiu buvo svarstomas klausimas dėl padarytų pažeidimų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. J. M., vairuodamas transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), važiuodamas iš (-) į pagrindinį kelią Jonava – Kėdainiai – Šeduva, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Mitsubishi“, valstybinis numeris (-), dėl ko susidūrė. J. M. atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu atsisakė, patikrinus per policijos duomenų bazes paaiškėjo, kad asmuo niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. J. M. buvo uždarytas į Kauno areštinę, automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), apžiūrėtas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Kaunas, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 10-12).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kelyje Jonava - Kėdainiai - Šeduva, (-)., yra automobilis „Renault Trafic“ , valstybinis numeris (-), kuris atsitrenkęs į „Mitsubishi“, valstybinis numeris (-). Automobilio „Renault Trafic“ priekis su įdauža, išdužęs priekinis kairės pusės stiklas, išdaužtas galinis dešinės pusės stiklas, automobilis su įvairiais defektais. Automobilio salone, vairuotojo pusėje, apsaugos nuo saulės skydelyje, rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (-), kuris paimtas iš įvykio vietos. Automobilis „Renault Trafic“ nuvežtas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Kaunas, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 13-22, 29, 30).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 26 d. J. M. atsisakė tikrintis girtumą (1 t., b. l. 23-24, 25).

Neblaivumo nustatymo akte J. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo negali eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nepasirašė grafoje „su tikrinimo rezultatais“ (1 t., b. l. 26).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), priklauso UAB „(-)“ (1 t., b. l. 31).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Trafic“, pagaminto 2004 m., vidutinė rinkos vertė yra 2 390 Eur su PVM (1 t., b. l. 32).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. dirbant kartu su vyr. patruliu V. M., 17.07 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio adresu (-). 17.22 val. atvykus į įvykio vietą, buvo pastebėti du automobiliai „Mitsubishi“, valstybinis numeris (-), ir „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-). „Mitsubishi“ vairuotojas V. B. nurodė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu Jonava – Kėdainiai- Šeduva ir iš šalutinio kelio staiga išvažiavo „Renault Trafic“ ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, taip pat nurodė, kad išlipęs vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, privažiavus medikų automobiliui, „Renault Trafic“ vairuotojas atsisakė pateikti medikams savo duomenis. Paaiškėjo, kad „Renault Trafic“ vairuotojas buvo J. M.. Bebendraujant su įtariamuoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, norint patikrinti J. M. blaivumą, asmuo atsisakė, patikrinus su bekontakčiu alkoholio matuokliu, buvo užfiksuotas alkoholis organizme, tačiau asmuo su „Alkotest 7510 ARPK0100“ tikrintis atsisakė, bandant dar kartą tikrinti girtumą asmuo specialiai nutraukė orą, dėl ko alkotesteris neužfiksavo alkoholio kiekio. Patikrinus J. M. per policijos duomenų bazes paaiškėjo, jog jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo bei yra teistas. J M. buvo išvežtas į Kauno areštinę. Įvykio vieta buvo apžiūrėta, nukentėjęs asmuo V. B. buvo išvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, automobilis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas ir išvežtas adresu Kaunas, Technikos g. 18A. Į eismo įvykių registrą buvo suvestas eismo įvykis Nr. 07-23-9595902, bei surašytas protokolas Nr. 23205634787 (1 t., b. l. 37-38).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 16.59 val. jam važiuojant automobiliu „Mitsubishi“, valstybinis numeris (-), keliu Jonava – Kėdainiai – Šeduva link Kėdainių miesto, iš šalutinio kelio, adresu (-)., staiga išvažiavo raudonos spalvos mikroautobusas ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Po susidūrimo jam išlipus iš automobilio pastebėjo, kaip iš raudono mikroautobuso išlipęs vairuotojas buvo neramus, vaikščiojo aplinkui, po kiek lako priėjęs vairuotojas kalbėjo nerišliai, svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Atvykę medikai apžiūrėjo jį, po to pasisodino mikroautobuso vairuotoją į greitosios automobilį apžiūrai. Atvykus policijai, jis bendravo su pareigūnais (1 t., b. l. 41-43).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 26 d. apie 17.00 val., (-), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „(-)“ priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Trafic“, valstybiniais numeriais (-), būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairavo būdamas neblaivus, nurodė, kad tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai, pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kiti byloje esantys ir anksčiau aprašyti bei ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Kaltinamasis vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kurie užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo ir vengia neblaivumo patikrinimo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sukėlė eismo įvykį, be to vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Kaltinamasis teistas šešis kartus, tame tarpe ir už vairavimą būnant neblaiviam, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-117), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, Psichikos ligų registre neįrašytas (1 t., b. l. 123). Teismas J. M. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas septintą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidinėjo jam teismo anksčiau skirtus įpareigojimus, probacijos skyriaus atstovai net du kartus vos per pusmetį kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam J. M. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 4 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), kurios savininkė yra UAB „(-)“. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimui, iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), tai yra – 2 390 Eur (b. l. 32).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 26 d. 17.30 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 11.23 val. (1 t., b. l. 54-57, 58-61). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 76-79), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (-), pagal pakvitavimą grąžinti UAB „(-)“ direktoriui M. D. (1 t., b. l. 33-36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo J. M. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 26 d. 17.30 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 11.23 val. (vieną parą, 1:1).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturis) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš J. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2 390,00 Eur (su tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 390,00 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 101) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Renault Trafic“, valstybinis numeris (-), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (-), pagal pakvitavimą grąžintus UAB „(-)“ direktoriui M. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Priteisti iš J. M. 6,64 Eur (šešis eurus 64 centus) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.