Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 26 d. 17.30 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 11.23 val. (viena para (1:1)).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta J. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš J. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 390 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „M“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „R. T.“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo J. M. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. M. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga. Taip pat teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes. Skunde gynėjas nurodė, kad jo ginamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su sugyventine.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. M. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu J. M. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ir neteisinga bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę nuteistajam. Byloje nustatyta, kad J. M. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam J. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas J. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, J. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to taip pat pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į J. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad J. M. anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už vairavimą būnant neblaiviam, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šis teistumas jam jau septintasis. Be to, pažymėjo, kad J. M. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-117), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra registruotas Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, Psichikos ligų registre neįrašytas (1 t., b. l. 123). Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį vertino J. M. asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei nurodė, kad švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos jam nepadarys. Iš J. M. asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, J. M. nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, nėra pakankamai kritiškas sau, yra linkęs nusikalsti. Papildomai kolegija atkreipia dėmesį, kad J. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nes šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesnė bausmė jam buvo paskirta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, buvo pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį nei vidurkis šios bausmės dydį. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiško nusikaltimo padarymo, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daugybę kartų baustas administracine tvarka, akivaizdu, kad savikritiškų savo elgesiui išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

13. Nuteistojo gynėjas prašo įvertinti teigiamai jo ginamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad jis pripažino kaltę, kad jis šiuo metu turi sugyventinę su kuria kartu gyvena, šiuo metu turi fizinio pobūdžio darbą, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jas bando spręsti, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps ginamojo interesams. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo gynėjo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, tačiau jos nuteistojo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas neturėjo teisės atsižvelgti į tam tikras aplinkybes skirdamas bausmę, t. y., kad nuteistasis J. M. sukėlė eismo įvykį ir vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kadangi dėl šių aplinkybių yra pradėta administracinė teisena. Kolegija įvertinusi ir šią apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, daro išvadą, kad ji negali būti laikoma esmine klaida parenkant ir skiriant bausmę nuteistajam. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje minimi J. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties nuteistojo bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nuteistasis būdamas neblaiviu ir sėsdamas prie automobilio vairo ignoravo galinčias kilti ypatingai sunkias ir negrįžtančias pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik J. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, jo neanalizuoja per savikritiškumo pagrindus, toliau daro nusikalstamas veikas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl bausmių subendrinimo

15. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su jo ginamajam paskirta galutine subendrinta bausme, prašoma palikti galioti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas.

16. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis, o bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės nustatytos BK 64 straipsnyje. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

17. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis atidėtas 3 metų laikotarpiui, iš kurių 1 metams ir 6 mėnesiams paskirta intensyvi priežiūra bei paskirti tam tikri įpareigojimai. Analizuojamas nusikaltimas padarytas 2023 m. balandžio 26 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nepasibaigus, todėl apylinkės teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesiai laisvės atėmimo) pridėjo visą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

18. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnį, nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių ir tinkamai subendrino skundžiamame nuosprendyje paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. prie pagal skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam J. M. nuosprendžiais paskirtas bausmes, parinko visišką bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo įsitikinimu, nors ir bendrinimo būdas nuteistojo atžvilgiu parinktas iš dalies griežtesnis, pridedant visą neatliktą bausmę, o ne jos dalį, tačiau pakartotinai įvertinus aplinkybių visumą, kurios tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kurios jau yra aptartos šioje nutartyje, darytina išvada, kad nėra faktinio pagrindo keisti apylinkės teismo taikyto bendrinimo nuostatų švelnesnėmis. Kolegijos vertinimu laikyti paskirtą galutinę subendrintą bausmę neteisinga, neproporcinga, aiškiai per griežta, negalima. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės dydžiu jo ginamajam (J. M.), nereiškia, kad bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

19. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 26 d., nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo J. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.