- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-198-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- N. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. U. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-7468-460/2008 iš atsakovo R. U. nepilnamečiam vaikui A. U. priteisto išlaikymo dydį – 500 Lt (144,81 Eur), išlaikymą padidinant iki 220 Eur kasmėnesinių įmokų, mokamų iki einamojo mėnesio 20 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. U.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2‑7468-460/2008 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal ją nepilnamečiam vaikui priteistas kas mėnesį mokamas išlaikymas po 500 Lt (144,81 Eur). Atsakovas pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdė netinkamai, susidarė didesnis nei 16 450 Eur įsiskolinimas, neįskaitant sumos, gautos iš vaikų išlaikymo fondo. Po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties ieškovės, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo, nes gimus sūnui A. U. ieškovės pajamas sudarė gaunama motinystės išmoka, kuri buvo gana didelė, o dabar ieškovė niekur nedirba, nes yra paskirta savo motinos A. P., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, globėja. Ieškovės gaunamas per mėnesį pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti. Ieškovės turtinė padėtis itin sunki ir dėl ekonominės situacijos, ieškovei itin sunku išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsakovas yra darbingas, tačiau vengia dirbti ir išlaikyti sūnų. Atsakovas, mirus jo tėvui, turėjo galimybę įgyti turto – priimti 1/2 dalį tėvo palikimo, tačiau turto atsisakė savo brolio naudai. Vaiko būtiniems poreikiams reikalinga 440 Eur suma, sūnus turi ir specialių poreikių dėl sveikatos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-7468-460/2008 iš atsakovo R. U. nepilnamečiam vaikui A. U. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti po 220 Eur kasmėnesinių įmokų, mokamų iki einamojo mėnesio 20 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės amžiaus ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. K.; priteisti iš R. U. 20 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. K.; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
4. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrindė nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams reikiamą sumą, pateikė įrodymus dėl jo sveikatos problemų. Taip pat pažymėta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, būdamas skoloje ir neteikdamas reguliaraus išlaikymo vaikui, turėdamas galimybę padengti įsiskolinimą, paveldėtą po tėvo palikimo nemažos vertės turtą padovanojo broliui – tai teismas įvertino kaip atsakovo vengimą teikti išlaikymą vaikui bei atsiskaityti už įsiskolinimą dėl išlaikymo. Konstatuota, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas R. U. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, kadangi nėra pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios lemtų išlaikymo dydžio padidėjimą iki 220 Eur.
5.2. Ieškovė pati priėmė sprendimą nedirbti, o užimtumas motinos priežiūra negali būti pateisinama priežastis padidinti priteisto išlaikymo dydį ir visą nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą perkelti vien tik atsakovui.
5.3. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, jį taip pat privalo išlaikyti. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir esamų išlaikytinių skaičiaus, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai yra padidėję taip, kad atsakovas vien tik jam išlaikyti turėtų skirti po 220 Eur per mėnesį.
5.4. Ieškovės turtinė padėtis yra labai gera, dėl to nėra pagrindo pripažinti būtinybę keisti nepilnamečio sūnaus išlaikymo sumą. Nesutinka, kad išlaikymas turi būti priteistas atsižvelgiant į esantį minimalios mėnesinės algos dydį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Esminiai atsiliepimo motyvai:
6.1. Atsakovui neperkeliama visa sūnaus išlaikymo našta – vaiko išlaikymui pusę lėšų skiria ieškovė. Atsakovas vaiko neišlaiko nuo 2015 m. kovo mėn., iki to laiko išlaikymo prievolę vykdė netinkamai.
6.2. Ieškovės motinai priežiūra reikalinga visą dieną. Ieškovė, būdama savo motinos globėja, pripažįstama dirbančius asmeniu, už tai gauna pajamas, jai skaičiuojamas darbo stažas. Atsakovas klaidingai teigia, kad ieškovės turtinė padėtis yra labai gera. Ieškovės nuosavybės teise turimas turtas neduoda pajamų. Ieškovės motinos gaunamos lėšos yra naudojamos išimtinai neįgalios motinos, o ne ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti.
6.3. Nepilnamečiam šalių sūnui reikalingos ir išlaidos specialiesiems poreikiams dėl vaiko prasto regėjimo ir ilgalaikio dantų tvarkymo, 150 Eur išlaikymo dydis yra per mažas ir nepatenkintų net būtinųjų vaiko poreikių.
6.4. Atsakovas neteikė jokių duomenų apie savo darbo užmokestį ir kitas pajamas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-7468-460/2008 patvirtinta ieškovės N. K. ir atsakovo R. U. taikos sutartimi nustatyta, jog atsakovas mokės nepilnamečio sūnaus A. U. išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur). Ieškovė N. K. ieškiniu prašė padidinti vaikui priteistų periodinių išmokų dydį iki 220 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindė esminiu ieškovės turtinės padėties pablogėjimu ir iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.
10. Atsakovas R. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje nepagrįstai pripažinta, jog yra būtinybė pakeisti vaiko išlaikymo dydį. Atsakovo nuomone, nėra pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 220 Eur.
11. Įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
12. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pati priėmė sprendimą nedirbti ir tai negali būti pateisinama priežastis padidinti priteisto išlaikymo dydį. Apelianto teigimu, ieškovės turtinė padėtis yra labai gera. Šią savo poziciją atsakovas motyvuoja ieškovės valdomo nekilnojamojo turto kiekiu ir disponuojamomis pajamomis.
14. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. pažymos apie ieškovės N. K. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 22 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties priėmimo metu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo Valstybinio socialinio draudimo fondo vaiko priežiūros išmokas. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1122-889/2016, ieškovės motina A. J. P. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10016-889/2016, neveiksnia pripažintai A. J. P. nustatyta globa ir N. K. paskirta jos globėja. Anksčiau minėtos 2017 m. gruodžio 18 d. pažymos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. apdrausta kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo, ieškovė apdrausta pensijų bei nedarbo draudimu. Iš nurodytų duomenų matyti, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties priėmimo ieškovė įgijo papildomas globėjos pareigas.
15. Apeliantas nurodo, kad neįgaliam asmeniui socialinę pagalbą gali teikti ir socialiniai darbuotojai. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ieškovės motinai, kuriai nustatyta globa, priežiūra reikalinga visą dieną, o socialinių darbuotojų priežiūra atvykstant į namus yra mokama ir brangi paslauga, be to, socialinė pagalba teikiama ribotą valandų skaičių – įprastai iš viso 10 valandų per savaitę. Teisėjų kolegija iš byloje esančių teismo procesinių sprendimų dėl A. J. P. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo turinio nustatė, kad ieškovės motinai nuo 2013 m liepos 11 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ieškovės motina negali suprasti savo veiksmų turinio ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, neveiksniai ieškovės motinai reikalinga nuolatinė globa visose srityse, nes ji nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovės motinai reikalinga nuolatinė priežiūra. Pripažintina, kad apeliantas, teigdamas, jog ieškovės globojamos motinos priežiūra yra tik ieškovės pasiteisinimas nedirbti, konkrečiais duomenimis nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, jog ieškovės atliekama motinos priežiūra objektyviai nebūtina ir ekonomiškai nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
16. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovė valdo du butus ir disponuoja globojamos motinos piniginėmis lėšomis. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog ji per mėnesį gauna 671 Eur: jos pajamos iš socialinių išmokų yra 300 Eur ir 330 Eur už slaugą; ieškovės motinos atskirai gaunama pensija sudaro 280 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad iškovei 2016 m. ir 2017 m. buvo mokama socialinė pašalpa, išmokos vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti ir kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms mokėti (2017 m. iš viso 1 211,55 Eur, 2016 m. iš viso 658,02 Eur). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad neįgalios motinos piniginės lėšos (senatvės pensija ir neįgalumo pašalpa) naudojamos išskirtinai pačios neįgalios motinos poreikiams – pagerintam maistui, vaistams, higienos priemonėms, kitoms išlaidoms, jos daliai išlaidų už komunalinius mokesčius apmokėti.
17. Reikšminga tai, kad neveiksnaus asmens turtas ir jo duodamos pajamos turi būti naudojamos išimtinai neveiksnaus asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik dalis antro buto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paveldėtos 3/8 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); likusios 5/8 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai A. J. P.. Svarbu tai, kad sandoriams, susijusiems su globotinio nekilnojamuoju turtu ar daiktinėmis teisėmis taikomi kiti apribojimai (CK 3.244 straipsnis). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovei išduotas teismo leidimas perduoti neatlygintinai naudotis neveiksnia pripažintai A. J. P. nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Iš minėtos teismo nutarties turinio nustatyta, kad tokiu panaudos ieškovės sūnui būdu bus užtikrinama neveiksnaus asmens turto priežiūra ir išlaikymas, o neveiksnia pripažinta A. J. P. gyvens globėjai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiame būste. Šie duomenys apie apelianto akcentuojamam turtui taikomus apribojimus nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad ieškovės turtinė padėtis yra labai gera.
18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir esamų išlaikytinių skaičiaus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
19. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovo veiksmus dėl turto įgijimo. Byloje įvertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, kad atsakovas R. U. savo paveldėjimo teises, likusias po tėvo mirties, padovanojo broliui. Taigi atsakovas, 2017 m. turėdamas galimybę pavedėti nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą, taip pat pinigines lėšas, šią teisę perleido. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsakovui turint pareigą išlaikyti šalių nepilnametį vaiką ir esant išlaikymo įsiskolinimui, tokie atsakovo veiksmai negerinant savo turtinės padėties, vertintini kaip vengimas tinkamai ir sąžiningai vykdyti pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus.
20. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo pajamos sudaro apie 400 Eur iš individualios taksisto veiklos. Šiuos duomenis apie minimalias atsakovo pajamas patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog jis turi 2018 m. sausio 23 d. išduotą leidimą teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas. Nors atsakovas apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2019 m. kovo 6 d. įsiregistravo darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, tačiau apeliantas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog dėl objektyvių priežasčių nebegali gauti pajamų veždamas keleivius.
21. Nors apeliantas akcentuoja, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką ir jį taip pat privalo išlaikyti, tačiau reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
22. Nenustatyta pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo našta perkeliam vien tik atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė įrodinėjo, jog vaiko būtinieji poreikiai yra padidėję, ieškovė iš atsakovo prašė priteisti pusę vaiko išlaikymui reikiamos sumos. Apeliantas teisingai nurodo, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, nėra imperatyvaus pobūdžio. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgiama į vaiko poreikių visumą ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, taip individualizuojamas konkretaus vaiko išlaikymo dydis. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienas iš orientacinių kriterijų yra protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Šalių nepilnamečiam sūnui yra vienuolika metų. Bylos duomenimis, vaikas užsiima papildoma užklasine veikla, reikalingos lėšos jo sveikatos (regėjimo, odontologinėms) reikmėms. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo konkrečių ieškinyje nurodytų išlaidų vaiko poreikiams dydžio. Apeliantas, teigdamas, kad nėra pagrindo padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį, nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams užtikrinti tebėra pakankama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi nustatyta 144,81 Eur suma, tokio dydžio išlaikymo dalį teikiant abiem tėvams.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką bei išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 176, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.