Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2008-01-07 pagal BK 138 str. - 8 mėn. laisvės apribojimu;

2) 2017-12-21 pagal BK 140 str. 2 d. (5 epizodai – smurtas prieš motiną), BK 145 str. 1 d. (3 epizodai – grasinimas nužudyti motiną) - 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

3) 2018-08-31 pagal BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš motiną), subendrinus su 2017-12-21 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme - 10 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2021-01-28 pagal BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš motiną) - 10 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metui laikui, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui ir artimam giminaičiui - motinai), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. rugpjūčio 3 d. apie 12.20 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė skėtį į veidą savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai A. K., sudavė motinai tris kartus kumščiu į galvą ir du kartus kumščiu į nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė skėtį į veidą savo motinai A. K., sudavė motinai tris kartus kumščiu į galvą ir du kartus kumščiu į nugarą. Suvokia, kad smurtaudamas motiną sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Kodėl, būdamas ankstesniu nuosprendžiu įpareigotas nevartoti alkoholio, vartojo alkoholį – paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad labai gailisi. Mamos atsiprašė. Daugiau taip nebesielgs, bus geras, prižiūrės mamą. Ligonių kasos ieškinį - 116,43 Eur – atlygino.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus A. K. pareiškimą, kad ją sumušė neblaivus sūnus V. K. (1 t. b. l. 22-23).

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ją sumušė neblaivus sūnus V. K., kuris paėmė nuo stalo skėtį ir metė tiesiai jai į veidą, skėčio rankena kliudė jai nosį ir kairį skruostą, po to kumščiu sudavė jai tris kartus į galvą ir du kartus per nugarą. Jai skaudėjo. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, tiesiog nori, kad sūnus daugiau taip nesielgtų (1 t. b. l. 23-24, 72-75).

Apžiūros protokole nurodyta, kad ant A. K. kairės pusės skruosto ir nosies matomi nubrozdinimai (1 t. b. l. 76-80).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1613/2023 (02) nurodyta, kad A. K. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t. b. l. 105-106).

Liudytoja L. D. parodė, kad 2023-08-03 apie 14 val., pas ją į namus verkdama atėjo kaimynė A. K., kuri buvo išsigandusi, sakė, kad namuose sūnus V. metė į ją skėtį ir mušė kumščiais. Matė, kad pas kaimynę buvo nubrozdinimas po kaire akimi, ji skundėsi, jog jai skauda galvą. Tada kaimynei davė savo telefoną ir kaimynė iš jos telefono paskambino 112 (1 t. b. l. 122-124).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policija buvo kviesta 2023-08-03 d. 14.09 val., adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad prieš pusantros valandos pranešėją namuose neblaivus sūnus sumušė rankomis, trankė kumščiu per galvą, metė iš skėčio į veidą, atėmė telefoną. 71 m. moteris skundėsi galvos skausmu. Policiją iškvietė A. K. (1 t. b. l. 56-57, 65).

Apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, padarytas iš pareigūno „body“ kameros, kuriame moteris - A. K. nurodo, kad ji jautė fizinį skausmą, kai prieš ją smurtavo jos sūnus V. K., kuris į ją metė skėtį, sudavė kumščiu per galvą ir nugarą (1 t. b. l. 58-61).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. pateikė skėtį, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajai (1 t. b. l. 81-89).

2023-08-03 14.40 val. V. K. nustatytas 2,75 ‰ girtumas (1 t. b. l. 66-67).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimi giminaičiai (2 t. b. l. 4).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. apie 12.20 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė skėtį į veidą savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai A. K., sudavė motinai tris kartus kumščiu į galvą ir du kartus kumščiu į nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir motina, kurie gyvena kartu, jie laikytini šeimos nariais ir artimais giminaičiais.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis V. K. aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginės liudytojos parodymai, kurie kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokolas, vaizdo įrašas iš įvykio vietos ir kt.

Kaltinamasis, kaip ir teisiant jį už kitus analogiškus nusikaltimus, alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei neįgaliai nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas motinai).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis savo noru atlygino žalą Ligonių kasai.

Daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes, nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau, teismo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad jis gailisi nuoširdžiai. Kaltinamasis sąmoningai veikė savo pasirinktu elgesio variantu, vėl, nebaigęs atlikti bausmės už analogišką nusikaltimą, ciniškai naudojo fizinį smurtą prieš pasipriešinti jam nesugebančią garbaus amžiaus, ligotą ir neįgalią motiną, mušė kumščiu į veidą, atėmė telefoną, motina privalėjo bėgti iš namų ir kviesti pagalbą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą teisiamas jau ketvirtą kartą, tai yra išvadų nepadarė, vėl pakankamai žiauriai smurtavo prieš moterį, motiną, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, todėl teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi teisiamajame posėdyje ir šį kartą vertinti kaip nuoširdų. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, deklaruodamas nuoširdų gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, nes bijo būti pasiųstas atlikti bausmę į kalėjimą, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu ir paties kaltinamojo pripažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų, neįgalią motiną; į kaltininko atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi sunkiančias aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, iš jų tris kartus už analogiškus nusikaltimus – fizinio skausmo sukėlimą ir/ar nežymų motinos sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, teistumas neišnykęs, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas - neatlikęs, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laiku, pažeidė paskutiniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – nevartoti alkoholio, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe bausmės vykdymo atidėjimo laiku, pažeidimą padarė neblaivus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, Psichikos ligų registre neregistruotas, nuo 2021-05-27 registruotas Priklausomybės ligų įskaitoje (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas).

Kadangi kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų taip ir nepadarė - jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 straipsnis) bei, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku, prieš tai už analogiškus nusikaltimus bausmės vykdymas jam buvo atidėtas net tris kartus, tačiau jis ir toliau skriaudė savo neįgalią motiną, ketvirtą kartą bausmės vykdymo atidėti nebėra pagrindo ir kaltinamasis turi būti pasiųstas bausmę atlikti į kalėjimą.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2023-08-03 14.50 val. iki 2023-08-04 12.58 val. (1 dieną/parą). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (adresu (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 116,43 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 110-112).

Kaltinamasis 2023-10-16 atlygino 116,43 Eur žalą Ligonių kasai ir teismui pateikė pinigų pervedimo dokumentą.

Esant tokiai situacijai - procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai.

Vienas CD su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 62), paliktinas toliau saugoti byloje. Skėtis, grąžintas nukentėjusiajai, paliktinas nukentėjusiajai (1 t., b. l. 89).

Pašto išlaidos ir išlaidos už kaltinamojo gynybą.

Pašto išlaidų nėra.

Valstybės skirto advokato išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam, dėl jo psichikos sveikatos, gynėją užtikrino teismas, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Dėl pranešimo socialinės paramos skyriui.

Kadangi nukentėjusioji A. K. yra neįgali ir dėl sveikatos būklės sunkiai gali savimi pasirūpinti, o artimam giminaičiui – kaltinamajam, kuris yra nukentėjusiosios sūnus - teismui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę - apie būtinybę nukentėjusiai padėti būtina pranešti Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (Socialinės paramos skyriui), nedelsiant išsiunčiant neįsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui - motinai), ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti – 8 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme - prie neatliktos didesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2020-11-05 16.45 val. iki 2020-11-06 15.15 val., bei nuo 2023-08-03 14.50 val. iki 2023-08-04 12.58 val. (viso 2 dienas/paras, 1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę -panaikinti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio - žalą atlyginus - nutraukti.

Daiktinius įrodymus: 1 (vieną) kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje. Skėtį, grąžintą nukentėjusiajai, palikti nukentėjusiajai.

Pašto išlaidų ir kaltinamojo gynybos išlaidų valstybei nepriteisti.

Neįsiteisėjusio nuosprendžio kopiją - atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra neįgali (jai neterminuotas nustatytas darbingumas 35 %) ir dėl sveikatos būklės sunkiai gali savimi pasirūpinti, o artimam giminaičiui kaltinamajam, kuris yra nukentėjusiosios sūnus, teismui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę - siekiant užtikrinti, jog nukentėjusioji gautų socialinę pagalbą - išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (Socialinės paramos skyrius).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).