- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- II-241-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00439-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. S.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
institucijos - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, atstovui Mariui Lisauskui,
institucijos - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato, priėmusio nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – Institucija), atstovei Ritai Kanišauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK Nr. 22163821436 (toliau – Skundžiamas nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Pareiškėja 2022 m. kovo 28 d. Institucijai pateikė skundą dėl to, kad jos kaimynas, A. V., sunaikino riboženklius, servitutinį kelią (kelio servitutas nustatytas jos sklypo dalyje). Taip pat nurodo, jog kelias neatstatytas iki šiol, jos sklype buvo iškastas griovys, įkastas šulinys, iš kurio iškastas vandens nubėgimo griovys tiesiai į jai priklausantį vandens telkinį, dėl ko savo neteisėtais tyčiniais veiksmais apribojo galimybę naudotis Pareiškėjos sklypu, tai yra ta dalimi, kur yra kelias. 2022 m. liepos 29 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. rugpjūčio 18 d. gautas Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir įpareigoti Instituciją klausimą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja, priimdama Skundžiamą nutarimą, vadovavosi A. V. ir jo dukros žodžiais, bet ne jos pateiktais įrodymais (nuotraukomis ir vaizdo medžiaga). Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad 2022 m. birželio 13 d. buvo atlikta liudytojos V. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, apklausa. Apklausos metu liudytoja paaiškino, kad turi žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo bendrasavininkas yra jos tėvas A. V. ir T. S. Sklype yra nurodytos naudojimosi ribos. Šių metų kovo mėnesio gale liudytoja pradėjo su tėvu tvarkytis savo sklypo dalį ir servitutinį kelią. Buvo tvarkomas įvažiavimas į sklypą ir panašiai. Ant savo sklypo ir servitutinio kelio kartu su tėvu pripylė įvairaus statybinio „grūzo“, kad sutvirtėtų kelias. Tačiau Pareiškėja pažymi, kad tyrėjai buvo pateikti įrodymai, jog buvo tvarkomas ne servitutinis kelias, bet tiesiamas naujas kelias į V. sklypą, todėl kyla klausimas kodėl statybinį „grūzą“ pripylė ant servitutinio kelio, bet ne ant savo naujai nutiesto kelio. Nutarime taip pat nurodyta tyrėjos, kad 2022 m. balandžio 1 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nurodyta, kad „per vidurį kelio matomas įskilęs oranžinės spalvos riboženklis“. Pareiškėja mano, kad tyrėja neatliko riboženklio patikrinimo, kadangi jis buvo ne tik įskilęs, bet ir neįsmeigtas į žemę, ten buvo tik viršutinė riboženklio dalis, kuri buvo padėta ant žemės, net ne toje vietoje, kur riboženklis buvo pastatytas matininko ir atstatant riboženklį, pirminio sunaikinimo faktas buvo patvirtintas matininko. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ant servituto ribos jie įrengė vamzdį su šuliniu (vandentiekio surinkimo tašką), kuriame yra surenkamas perteklinis vanduo, tačiau V. V. paaiškino, jog surinktas vanduo į Pareiškėjos sklypo dalį nepatenka (ypač į tvenkinį), surinktas vanduo nubėga į jos sklypo ribas, tačiau su tuo nesutinkama. Skunde nurodoma, kad šulinys iškastas Pareiškėjos sklype ir pateikti faktai (nuotraukos), kad iškastas griovys tiesiai į jai priklausantį vandens telkinį teka, tačiau tyrėja nesivadovavo T. S. pateiktais faktais. Nors 2022 m. liepos 4 d. medžiagos tyrimo metu, elektroniniu paštu buvo gautos nuotraukos iš V. V., kurios patvirtinta, kad servitutinis kelias yra sutvarkytas, pravažiavimas laisvas, smėlio/žvyro krūvų ant kelio nėra, tačiau 2022 m. liepos 5 d. servitutinis kelias vėl užpiltas smėliu ir tyrėja neįžvelgia tokiuose veiksmuose tyčios. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. liepos 18 d. buvo pakartotinai nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) (į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuvykus nustatyta, kad pravažiavimas per sklypą (konkrečiai servitutinį kelią) nėra užtvertas, pripiltas smėlis yra pašalintas. Tačiau Pareiškėja skunde paaiškina, kad pravažiavimo nėra. Keliu iki šiol naudotis negalima, nes A. V. pašalino jo neteisėtai įkastą šulinį, vamzdžius, bet kasimo darbų pasekmių nesutvarkė. Dabar liko bala, kuri yra vietoje servitutinio kelio. Pabrėžia, kad šiai dienai ši jos sklypo dalis, kuri buvo vadinama keliu – savo funkcijos neatlieka ir apibrėžimo, numatyto įstatyme neatitinka, todėl laiko savo turtą sunaikintu. Nors sklypo bendrasavininkas A. V. nurodė, kad vis dar tvarkosi patekimą prie dukros kito sklypo, kuris veda per šio žemės sklypo servitutinį kelią, todėl kartais transportas medžiagas (smėlį, žvyrą) palieka ant servitutinio kelio. Pareiškėja skunde teigia, kad tai vyksta ne kartais, o sistemingai keturių mėnesių laikotarpyje, medžiagos yra paliekamos būtent ant įvažiavimo į jos sklypą, bet ne A. V. teritorijoje, kuri yra kitoje naujai nutiesto kelio pusėje. Nors A. V. nurodo, kad T. S. prie savo namo turi kitą privažiavimą, kuriuo ji visada ir naudojasi, bet Pareiškėja paaiškina jog kitas įvažiavimas eina per kiemą ir yra labai siauras specialiai technikai ir sunkvežimiams pravažiuoti. Ji jau 5 mėnesius negali naudotis servitutiniu keliu, dėl ko patiria papildomus nepatogumus, prie įėjimo į namą turi eiti aplinkui, negali pravažiuoti technika, medžiagos iškraunamos kieme, gadinama vėja, negali sutvarkyti gerbūvio. Pažymi, kad priimdama sprendimą tyrėja vadovavosi tik A. V. žodžiais ir galimai dar kažkokiomis, jai nežinomomis, asmeninėmis nuostatomis, ar kitomis priežastimis, kadangi neatsižvelgė į daromų veiksmų pasikartojimą, sistemiškumą, kas ir apimą sąvoką „tyčia“, pamiršo, ką reiškia nuosavybės neliečiamumas, kurio faktas taip pat užfiksuotas ir kad valstybės pareiga ginti ir saugoti asmens nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Pareiškėja teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko. Nurodė, jog kaip supranta jeigu yra daromas administracinės teisės pažeidimas, tai pažeidėjas turi už tą pažeidimą atsakyti. Jos prašymas kreipiantis į policiją buvo atstatyti sunaikintus riboženklius ir sunaikintą kelią. Riboženkliai buvo atstatyti, bet už pažeidimą baudos tas asmuo, kuris sunaikino riboženklius ir kelią, negavo. Kelias nebuvo atstatytas, dabar ten bala. Kelias buvo servitutinis, užpylė kažkokio smėlio dabar. Kelias buvo neasfaltuotas, kietas gruntas, greičiausiai smėlis ir žvyras, taip pat apaugęs žolėmis, nes naudojamas tik privažiavimui. Jokios balos ten nebuvo niekada, kol nebuvo nukastas kietas gruntas. A. V. nukasė kietą gruntą ir pripylė statybinio „grūzo“. Tada aplinkos apsaugos agentūra liepė tą „grūzą“ sutvarkyti ir jis jį nukasė bei užpylė žeme, todėl yra žala. Tas servitutinis kelias yra jos sklype. Kuo jis vadovavosi, kad leido sau pradėti tą kelią tvarkyti, ji nežino. Kai jau nukasė visą tą gruntą, tai jis pasakė čia ne jos reikalas. Pasiuntė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio nepasakė nieko. Ji kreipėsi ir į policiją, ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos nutarimą dėl riboženklių. Jie atrašė, kad tai policijos kompetencija bei šį nutarimą persiuntė jai ir policijai. Dėl riboženklių sunaikinimo nebuvo jai padaryta žala, nes jie buvo atstatyti. Tas asmuo nesutiko su pastatytais riboženkliais, tad mano, kad jie buvo sunaikinti tyčia. Kai sunaikino jis mums pasakė, kad nesutinka su tais riboženkliais. Ji negali apskaičiuoti materialinės žalos dėl tų riboženklių, todėl tyrėjai ir nepateikė. Jie turi du įvažiavimus, vienas kuriuo dabar naudojasi, nes jis eina per kiemą ir yra kitas įvažiavimas. Krautų medžiagas savo kieme iš kitos namo pusės, nes tuo servitutu galima patekti tik į jų sklypą. Tas servitutas buvo nutiestas į antrą jo sklypą. Servituto būtinumas jam išnyko, nes jis įsigijo dar vieną sklypą ir dabar yra nutiestas naujas kelias. Šalia buvo nutiestas naujas kelias. Vienas sunaikintas ir naujas nutiestas į kitą jo sklypą. Jis sakė, jog jam nepatogu naudotis tuo servitutiniu keliu. Tas kelias eina tiesiai, o jo sklypas dešiniau. Tiesdamas savo kelią dešiniau, jis sunaikino tą servitutinį kelią. Kelias išsišakoja, link jų kelias ėjo kairiau, link jo sklypo - dešiniau. Ta servitutinio kelio dalis, kuri veda į jų sklypą, yra sunaikinta. Pradžia servitutinio kelio nesunaikinta. Servitutinis kelias jų sklypo ribose, ta atšaka, kur dešiniau - yra jo. Jei sutvarkytų tą kelią, tai būtų jai materialinė žala. Tikslios žalos dėl kelio sunaikinimo nėra apsiskaičiavusi. Jos prašyme nėra žalos atlyginimo, ji prašo atstatyti kelią, kad jie galėtų juo naudotis (b. l. 31-34). Taip pat nurodė, kad sugadintas kelias toje pusėje kur pripiltas „grūzas“. Pareiškėja paaiškina, kad pagal nuotrauką nukastas kelias, jo viršutinis sluoksnis. Pagal planą, tai servitutinis kelias eina iki tos vietos, kur jis ten ir nukasė. Koks tikslas buvo nukasti - nežino, nes ten nėra pravažiavimo. Kelias yra nesutvarkytas, ten yra bala, kuri atsiranda, kai daugiau palyja. Savo pusėje V. pripylė akmenų, kad kelias sutvirtėtų, o jų pusėje, kur turėjo būti servitutinis kelias, tai ten pravažiavimo nėra. Anksčiau nebuvo balos ir buvo kietas gruntas. Nukastas gruntas, nes greičiausiai aplinkosauga liepė. Bala, kur yra „grioviukas“, nes tų akmenų dabar ten nėra. Panaikino tą šulinį, nes jis buvo mūsų teritorijoje. Pareiškimas buvo dėl kelio, riboženklių sunaikinimo ir grasinimo, tai buvo vienas pareiškimas. Keliu važiuoti negalima. Negalėjo pateikti duomenų, kiek kainuotų atstatyti kelią, nes apklausos metu nebuvo pasakyta, kad be šitų duomenų negalės pradėti kažkokio ikiteisminio tyrimo. Jai nepaaiškino, kad turi pati atstyti kelią ir tada kreiptis. Jei pasakytų, tai būtų atstatę tą kelią ir pateikę sąskaitas. Tolimesni veiksmai jų būtų panaikinti servitutą, nes V. turi kitą įvažiavimą į savo sklypą ir sutvarkyti kelią. Niekas nevažinėtų juo, o tik jie galėtų. Dėl savęs paliktų kelią, jį sutvarkytų savo lėšomis. Prašo panaikinti nutarimą (b. l. 38-44).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepimu prašo Skundo netenkinti ir nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjos skundo reikalavimais panaikinti Institucijos priimtą 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-388-2022, kadangi jie nėra pagrįsti. Mano, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Prašo palikti Institucijos priimtą 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-388-2022 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo palikti nutarimą nepakeistą. Mano, kad viską detaliai paaiškino pareigūnė, kuri atliko tyrimą (b. l. 38-44).
Skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja Rita Kanišauskaitė parodė, kad pareiškėja negalėjo pateikti jokių žalą patvirtinančių dokumentų. Dėl grasinimų buvo pradėtas tyrimas, o vėliau tikslinama medžiaga, nes viskas prasidėjo nuo pareiškimo, kad kaimynas grasina pareiškėjos vyrui. Tikslinant aplinkybes priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjo visos aplinkybės dėl kelio sugadinimo, riboženklių ir visa tai, kas dabar nagrinėjama. Pareiškėja apklausoje nurodė, kad negali pateikti žalą patvirtinančių dokumentų. Ji nori, kad kelias būtų sutvarkytas į pradinę padėtį. Šis dalykas, kad pareiškėja pati turi susitvarkyti kelią nebuvo jai išaiškintas. Buvo bandoma padaryti taip, kad žmogus, kuris sugadino tą kelią, jį ir sutvarkytų. Važiavo į įvykio vietą ir vieną kartą nuvažiavus kelias sutvarkytas, kitą dieną žmogus sako, kad jis remontuojasi savo kelią, prisivežė medžiagų, kai įveš tą smėlį, tai vėl sutvarkys. Pati pareiškėja kelioms dienoms iki priėmimo nutarimo atsiuntė nuotraukas ir pasakė, kad tvarko kelią. Paskui tas vyras ir jo dukra, kurie yra bendrasavininkai, taip pat siuntė nuotraukas, kad kelias sutvarkytas, tai buvo po nutarimo priėmimo. Jie pastoviai siųsdavo nuotraukas, kad kelias tai sutvarkytas, tai tvarkomas. Gal 3-4 kartus buvo į įvykio vietą nuvažiavusi ir matydavo, jog ten pastoviai vyksta remontas, kelio tvarkymas. Paskutinės nuotraukos buvo padarytos, kai kelias sutvarkytas. Pareiškėja nebuvo pateikusi nuotraukų, kaip atrodė tas žemės sklypas prieš įsigyjant jį. Yra pozicija to vyro, kuris galimai sugadino kelią, kad kelias ir buvo toks koks yra. V. ir jo dukra – V., jie yra bendrasavininkai to žemės sklypo, kaip ir Pareiškėja. V. apklausa yra, o su V. buvo bendrauta ir surašyti tarnybiniai pranešimai. Tarnybinis pirmutinis, kur yra nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir paskui kitas tarnybinis surašytas. Su V. gyvai susitiko, nes pirmutinis tarnybinis buvo labiau dėl grasinimo iniciuotas, tai veika pavojingesnė. Mano, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, kadangi pas V. važiuojantis traktorius važiuojant riboženklius kliudė ir juos sugadino, pats jis jų nerovė, tokios tyčios jo veiksmuose nebuvo, tai tretieji asmenys sugadino tuos riboženklius. Riboženkliai buvo sunaikinti ir perkelti. Pareiškėja tiksliai net nepasakė, kiek riboženklių buvo sugadinta ar sunaikinta, vienas buvo užkastas smėliu, kitas buvo įskilęs, tiksliai nustatyti, kaip tai padaryta, nebuvo galima. V. per apklausą, kai tai sužinojo, tai ji iškarto su Pareiškėja susisiekė ir su matininku atvažiavo bei sutvarkė, apmokėjo. V. sužinojo iš Pareiškėjos. Pareiškėja ar jos vyras paskambino V. ir pradėjo sakyti, kad riboženkliai sunaikinti, pasak Pareiškėjos V. pradėjo grasinti žodžiu ir tuo metu sužinojo, kad sunaikinti riboženkliai servitutinio sklypo jo teritorijoje. Aplinkybės tokios, kad šie žmonės pirko sklypus iš vienos savininkės ir ankstesnė savininkė pradėjo daryti visus darbus, tai yra ir kelią susitvarkyti. Iš tikro ten jokio kelio normalaus nėra, matosi, kad kažkur yra keliukas. Pareiškėja gali važiuoti aplinkui. V. norėjo sutvarkyti ir tą servitutinį kelią ir pravažiavimą link savęs, dėl to ir buvo padarytas tas šulinys. Gautas buvo pareiškimas dėl šulinio, kad galimai nuotekos į tvenkinį blogos tekės, todėl pašalino šį šulinį, o jis buvo dėl tų vandenų. Medžiagos, blokai buvo sudėti tam, kad sutvirtėtų šis kelias. Reikia sutarimo, bet viena ir kita pusė nenusiteikusi bendrauti. Jei nesusitarta, negalima daryti. Ji komunikavo telefonu su pareiškėja ir paklausė ar riboženkliai sutvarkyti, kad ji pasakytų kas dar yra blogai padaryta šitame sklype. Ji pasakė, kad gruntas pašalintas, vamzdžio nebėra, riboženkliai sunaikinti, vienintelis dalykas, kuris netenkino, kad V. pripylė smėlio ir žvyro krūvų ant kelio. Paskui vyko susirašinėjimas su V. ir atsiuntė, kad jau nukasė tą smėlį. Paskui pareiškėja sakė, kad šiandien V. vykdo kasimo darbus, nežino ar nukas smėlį ar ne. Supranta, kad pareiškėja norėjo, jog V. nukastų tą smėlį. Pareiškimas nebuvo tiksliai parašytas. Pareiškimas, jo esmė buvo dėl grasinimų, todėl ji mano, kad netyčia, nes būtų visus sunaikinęs ar ištraukęs riboženklius (b. l. 38-44).
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
3. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
4. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja skundu ginčija sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 115, 518 straipsniuose numatyto administracinių nusižengimų, nes, jos nuomone, byloje esančios faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas.
5. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Pagal ANK 115 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę savo paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-489-594/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP -313-594/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP -753-594/2015). Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, tai yra asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tai yra už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja prašo, kad kelias būtų sutvarkytas ir atstatytas į pradinę padėtį. Tačiau pareiškėja nei tyrimo metu, nei teisme nepateikė įrodymų dėl jai padarytos žalos dydžio. Institucijos atstovė taip pat patvirtina, kad Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jai padaryta žala, kurią dėl savo galimai neteisėtų veiksmų turėtų atlyginti A. V., be to ji nurodė, jog nori, kad kelias būtų sutvarkytas. Pareiškėja teismo posėdžio metu teigia, kad nebuvo davusi sutikimo tvarkyti kelią ir būtent A. V. tvarkantis įvažiavimą į savo dukros sklypą, jis savavališkai sugadino kelią, tai yra šiuo metu juo naudotis nėra galima. Iš bylos medžiagos matoma, kad tarp pareiškėjos ir A. V. kilęs ginčas, tačiau nesutarimai tarp jų yra atsiradę anksčiau. Šią aplinkybę patvirtino ir T. S. teismo posėdžio metu. Be to nurodoma, kad kelias buvo tai tvarkomas, tai vėl užpiltas žvyru, smėliu ar kitomis medžiagomis, dėl ko pareiškėja negalėjo daugiau nei vieną kartą, įvažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja pažymi, kad A. V. tyčia elgėsi tokiu būdu. Apie šias aplinkybes, skundžiamame nutarime ir teismo posėdžio metu, pasisakė jį priėmusi tyrėja bei nurodė, kad pokalbio su A. V. metu, jis paaiškino, jog tvarkosi kelią iki dukros žemės sklypo. Dėl minėtos priežasties, kartais kelias būna užimtas medžiagomis, tačiau jis susitvarko jas ir keliu vėl galima važiuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje buvo pateiktos servitutinio kelio nuotraukos, tačiau jose nėra užfiksuotos balos, susidarančios dėl A. V. veiksmų, kurios trukdytų Pareiškėjai nuvažiuoti iki savo sklypo.
Papildomai teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp pareiškėjos ir A. V. buvo kilęs ginčas tiek dėl riboženklių, tiek dėl kelio sugadinimo, tiek ir dėl grasinimo Pareiškėjos vyrui. Tačiau pažymėtina, kad riboženkliai buvo atstatyti, dėl ko pareiškėja šiuo metu neturi pretenzijų. Be to Institucijos atstovė paaiškino, kad A. V. panaikinti riboženklių tyčia nenorėjo, tai įvyko dėl trečiųjų asmenų padarytų veiksmų, tai yra važiuojantis traktorius negalėjo pravažiuoti, todėl jų neišsaugojo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. V. dukra, sužinojusi apie riboženklių sugadinimą, iš karto kreipėsi į matininką bei atstatė riboženklius. Taip pat buvo priimtas Institucijos 2022 m. balandžio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kadangi aiškinantis situaciją paaiškėjo, kad realių grasinimų nebuvo nustatyta.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017).
Nagrinėjamu atveju iš Pareiškėjos skundo, Institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad A. V. neginčija to fakto, jog jis tvarkosi naują kelią į dukters sklypą, tačiau jis neturėjo tyčios sugadinti servitutinio kelio ir kiekvieną kartą, kai ant jo buvo užpilamos medžiagos, jis dėjo pastangas per kuo trumpesnį laiką jas sutvarkyti, kad vėl būtų galimybė važiuoti keliu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismui nėra pateiktų jokių objektyvių įrodymų, kad kelias yra visiškai netinkamas naudojimui pagal jo tikslinę paskirtį, dėl to nelaikytina, kad jis yra sunaikintas ar sugadintas ANK 115 straipsnio prasme.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, raštinę bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje ir 518 straipsnyje, požymių. Minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nustačius, kad tarp asmenų vyksta konfliktas, asmenų paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nesant duomenų apie padarytą turtinę žalą, konstatuotina, kad administracinė teisena A. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo ir Pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
T. S. skundo netenkinti ir Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 22163821436 palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą ROIK: 22163821436.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.