- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-489-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00291-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. (toliau – V. K.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2016-04-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. ir nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2016-02-27, 14.40 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), tyčia subraižė A. K. priklausančio buto lauko duris, padarydamas A. K. 100 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti 2016-04-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą ir dėl skundo priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apelianto teigimu, nei protokole nurodytu metu nei kuriuo kitu metu (duomenys neskelbtini) durų jis nebraižė, įvykio dieną, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 15.00 val., buvo kirpykloje, ką patvirtino ir į pirmosios instancijos teismo posėdį atvykusi kirpėja L. M.. Tačiau, apylinkės teismas šios liudytojos parodymus vertino neteisingai, nepagrįstai konstatuodamas, kad šios liudytojos išdėstytos faktinės aplinkybės yra netikslios ir prieštarauja kitų administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų asmenų parodymams.
Tuo tarpu liudytojo S. N. bei nukentėjusiosios A. K. parodymai, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, V. K. įsitikinimu, negalėjo būti pripažinti V. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme patvirtinančiais įrodymais, kadangi jie prieštarauja vieni kitiems. Be to, šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi – A. K. yra V. K. sutuoktinė, tarp jų šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kuris nėra taikus, ji, galimai siekdama pakenkti V. K., yra iniciavusi ne vieną teisminį procesą. Tuo tarpu liudytojo S. N. šališkumą, pasak apelianto, liudija jo paties išsakyti įžeidžiantys žodžiais V. K. atžvilgiu, išvadinant jį šizofreniku bei psichuojančiu žmogumi. Be to, S. N. pripažino, kad yra šeimos draugas, ką patvirtino ir pati A. K..
Šalies argumentai
Apelianto įsitikinimu, tiek iš S. N., tiek A. K. rašytiniuose paaiškinimuose bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių analizės galima daryti pagrįstą išvadą, jog jų parodymai buvo nuolat keičiami, painiojami. S. N. pradžioje teigė, kad per durų akutę matė, kaip už durų stovi V. K., vėliau jis teigia, kad atpažino šį asmenį iš balso, manierų, elgesio, t. y. ne iš vaizdo. Vėliau vėl paklaustas ar jis matė V. K., liudytojas atsako teigiamai, pažymėdamas, kad A. K. įvykio metu prie durų nėjo, jis jai pasakė, kad tai V. K. bei tą pačią dieną jai parodė durų apgadinimus. Tuo tarpu A. K. pradžioje nurodo, kad tai ji matė V. K. per durų akutę, daugiau niekas jo nematė, nematė jo ir S. N., o durų apgadinimus ji pamatė tik kitą dieną, nors S. N. nurodė, kad apgadinimus jis jai parodė tą pačią dieną.
Vertindamas nukentėjusiosios A. K. parodymus, V. K. apeliaciniu skundu pažymi, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta ar A. K. įvykio metu skambino V. K., ar V. K. skambino nukentėjusiajai, kadangi, sutinkamai su pirminiais A. K. parodymais, jai paskambino V. K., tuo tarpu vėlesnėse proceso stadijoje ji jau teigia, kad ji yra užblokavusi jo telefono numerį, todėl apeliantui įvykio metu ji skambino pati. Atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys ir į tai, kad, A. K. teigimu, ji turi analizuojamo įvykio metu darytą garso įrašą, kuris galėtų pašalintų visus netikslumus, tačiau nei ji pati, nei institucija, surašiusi protokolą, nei teismas šio įrašo neišreikalavo.
Apelianto įsitikinimu, duris galėjo apgadinti bet kuris asmuo, apgadinimai buvo pastebėti tik 2016-02-28 ryte, t. y. kitą dieną po analizuojamo įvykio, durys randasi viešoje vietoje - namo laiptinėje, į kurią patekti gali bet kuris asmuo, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjo R. S. surašytame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus minėtu adresu apžiūrėti (duomenys neskelbtini) buto duris, matyti įbrėžimai išorinėje dalyje. Apžiūrint įvykio vietą, pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta. Šie duomenys, apelianto vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje jokių objektyvių duomenų, kad duris jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis ir laiku, apgadino būtent jis.
Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad apžiūrėjus byloje pateiktas durų nuotraukas, duryse matyti keli vos įžiūrimi įbrėžima, todėl, kuo vadovaujantis, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta A. K. dėl durų apgadinimo padaryta 100 eurų turtinė žala, nėra aišku. Be to, nors šis butas yra registruotas V. K. sutuoktinės A. K. vardu, tačiau A. K. ir apeliantas dar nėra nutraukę santuokos. Šis butas, V. K. teigimu, iš esmės buvo pagerintas jo paties lėšomis. Kaip pripažino pati A. K., durys buvo įstatytos iš bendrų šeimos lėšų, todėl jos negali būti laikomos V. K. svetimu turtu. Šiame bute iki šiol yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, jame gyvena ir bendras jų sūnus E. K..
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, akcentuotina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).
Atlikęs skundžiamo teismo nutarimo analizę aptartų teisės nuostatų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę, pažeisdamas ATPK 257 str. įvirtintus reikalavimus, tokiu būdu priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, objektyvių duomenų, patvirtinančių V. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., padaryme nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, nėra.
Sutinkamai su ATPK 50³ str., tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Vertinant šio teisės pažeidimo sudėties požymius, pažymėtina, kad teismų praktikoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Tuo tarpu turto sužalojimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę savo paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
Kaip matyti iš 2016 m. kovo 16 d. V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis kaltinamas tuo, kad tyčia subraižė A. K. priklausančio buto duris, tokiu būdu A. K. padarydamas 100 eurų turtinę žalą (b. l. 3). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. K. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad įvykio dieną prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų nebuvo, jų negadino. Iš esmės analogiškos pozicijos V. K. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-02-27, 14.40 val., jis buvo kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Šių duomenų kontekste vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jų objektyvumą bei pagrįstumą, būtina pažymėti, kad nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, todėl tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, siekiant patikrinti V. K. versiją, jog jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis buvo kirpykloje, buvo apklausta apeliantą įvykio dieną kirpusi kirpėja L. M., iš esmės patvirtinusi V. K. teiginius. Pasak liudytojos, teismo posėdžio metu įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016-02-27 14.30 val. V. K. pas ją kirposi. Kirpimas trunka apie pusę valandos, todėl apie 15.00 val. V. K. kirpimas turėjo būti baigtas. Papildomai L. M. paaiškino, kad kirpimą V. K. užsisakė prieš savaitę laiko, o kadangi visus klientus ji užsirašo, todėl puikiai atsimena V. K. kirpimo laiką ir datą (b. l. 26). Remiantis šios liudytojos parodymais, nėra pagrindo netikėti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu teisės pažeidimo padarymo metu V. K. buvo kirpykloje, kas iš esmės patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo apelianto pateiktą įvykių versiją. Esminių prieštaravimų liudytojos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose aukštesnysis teismas neįžvelgia.
Tačiau, remiantis nukentėjusiosios A. K. parodymais, V. K. pas ją atėjo po 14.00 val., beldė į duris, prašė, kad įleistų, norėdamas pasiimti kažkokius daiktus. Jai nesutikus, apeliantas jos paprašė jam paskambinti, kadangi V. K. telefonas A. K. telefone yra užblokuotas, dėl ko, šis negali jai prisiskambinti. Ji paskambino V. K. 14.51 val., kalbėjosi 1 min. 53 sek.. V. K. pas ją atėjo gal 5 min. iki skambučio. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad ji girdėjo, kaip V. K. braižė jos buto duris, pažymėdama, jog tokius veiksmus jis atliko galbūt su raktu, kartu paaiškindama, kad apgadintos durys buvo įsigytos iš bendrų jos ir V. K. lėšų. Nukentėjusiosios teigimu, V. K. prie savo buto durų ji matė pro durų akutę. Visą šį įvykį, pasak A. K., girdėjo įvykio metu jos namuose buvęs S. N., tačiau nežino, ar šis matė subraižytas duris, apie tai jo nesiteiravo (b. l. 26).
Iš esmės šiai įvykių sekai neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto S. N. parodymai, kad analizuojamo įvykio dieną (2015-02-27) jis girdėjo, kaip V. K., atėjęs į A. K. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), baladojosi, skambino A. K. ir jie kalbėjosi. V. K., S. N. teigimu, jis atpažino iš balso, kalbėjimo manierų bei elgesio. Tuo metu jis (V. K.), būdamas prie A. K. buto durų, su ja kalbėjo telefonu. Girdėjo, kaip V. K., lyg ir su raktu braižė A. K. buto duris. Durų apgadinimus, S. N. teigimu, jis pastebėjo tą pačią dieną po V. K. pasišalinimo. Be šių aplinkybių, liudytojas patvirtino, kad A. K. V. K. padarytus durų apgadinimus taip pat matė tą pačią dieną, t. y. 2016-02-27 (b. l. 27).
Aptartų A. K. ir S. N. parodymų kontekste vertinant jų išdėstytų aplinkybių objektyvumą ir patikimumą, vis tik sutiktina su apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo argumentais, jog jose esama prieštaravimų, neabejotinai turėjusių esminę reikšmę pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą.
Iš aukščiau išdėstytų A. K. parodymų matyti, jog tą pačią dieną, t. y. 2016-02-27, durų apgadinimų ji nepastebėjo, juos pamatė tik kitą dieną. Tačiau, to paties teismo posėdžio metu A. K. kategoriškai patvirtino mačiusi, kaip V. K. braižo jos buto duris, įvardindama ir galimai apgadinimams daryti panaudotą daiktą – raktą, tačiau, V. K. pasitraukus nuo jos butų durų, ji vis tik visą dieną nebuvo išėjusi apžiūrėti jos turtui galimai padarytų pažeidimų, juos pamatydama atsitiktinai – kitą dieną išeidama iš buto savo reikalais. Tokie A. K. veiksmai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, ne tik prieštarauja sveikai logikai, bet ir neatitinka liudytoju teismo posėdžio metu apklausto S. N. parodymų, remiantis kuriais, A. K. jos durims padarytus pažeidimus matė tą pačią dieną, nes būtent jis jai juos parodė (kas neatitinka A. K. aukščiau išdėstytų aplinkybių, remiantis kuriomis, ji nežino, ar S. N. matė subraižytas duris, apie tai jo nesiteiravo). Tuo tarpu net ir tikint A. K. versija, jog jos buto durims padarytus pažeidimus ji pamatė tik kitą dieną (2016-02-28), duomenų, paneigiančių, jog A. K. buto duris galėjo apgadinti ir koks nors pašalinis asmuo, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad policijos pareigūnams apie A. K. turtui padarytą žalą taip pat buvo pranešta tik kitą dieną, t. y. 2016-02-28.
Lyginant nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo S. N. parodymų visumą, jų išdėstytose analizuojamo įvykio aplinkybėse įžvelgtini ir kiti prieštaravimai. Kaip matyti iš A. K. parodymų, įvykio dieną V. K. prie savo durų, ji matė per durų akutę. Tuo tarpu S. N., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. K. prie durų net nebuvo priėjusi, kadangi V. K. pradėjus belstis į duris, jis pažiūrėjo pro durų akutę ir pasakė A. K., jog tai V. K. (LITEKO sistemoje esantis 2016-04-06 Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo garso įrašas). Abejonių A. K. parodymų patikimumu aukštesniajam teismui kelia ir A. K. ir V. K. telefoninio pokalbio aplinkybės, t. y. iš nenuoseklių ir prieštaringų A. K. paaiškinimų nėra aišku, ar tai ji paskambino V. K., ar V. K. - jai. Įvertintina ir tai, jog, nepaisant A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų teiginių, kuriais ji patvirtino turinti analizuojamo įvykio garso įrašą, šis įrodymas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas vis tik nebuvo. Tuo tarpu įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas V. K. atžvilgiu analizuojamu atveju buvo pradėtas būtent jos iniciatyva, neabejotina, jog ji, būdama suinteresuota jai palankia bylos baigtimi, ir turėdama įrodymą, galimai patvirtinantį V. K. kaltę, jį būtų pateikusi.
Nors aptarti A. K. ir S. N. parodymuose esantys prieštaravimai analizuojamu atveju negali būti pripažinti esminiais, tačiau, įvertinus tai, kad V. K. versiją, jog įvykio dieną administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu įvykio metu (14.40 val.) prie A. K. buto durų jis negalėjo būti, nes tuo metu buvo kirpykloje, betarpiškai patvirtino suinteresuotumo nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi neturinti liudytoja L. M., konstatuoti V. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., padaryme, remiantis vien tik A. K. ir S. N. parodymų visuma, priešingai nei tai nustatė apylinkės teismas, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad jokių kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis (ar artimu tam laiku) V. K. sugadino A. K. priklausančio buto duris, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.
V. K. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kontekste sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinė atsakomybė už ATPK 50³ str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą kyla tik už svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą. Tokiu būdu, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, būtina nustatyti, kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklausantis, turtas.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu tarp V. K. ir A. K. vyksta skyrybų procesas dėl vieno iš sutuoktinio kaltės (LITEKO duomenys). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (kurio durys buvo subraižytos) asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., ko analizuojamu atveju neginčija ir pats apeliantas. Tačiau, sutinkamai su V. K. teiginiais, šis butas, A. K. gyvenant kartu su apeliantu, buvo pagerintas iš bendrų šeimos lėšų, apgadintos durys buvo įdėtos taip pat iš bendrų šeimos lėšų, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu betarpiškai patvirtino ir pati A. K.. Esant šiems duomenims, jų kontekste įvertinus tai, kad A. K. ir V. K. skyrybų procesas vis dar nėra baigtas, o, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), vienareikšmiškai teigti, jog analizuojamu atveju buvo sugadintas svetimas, t. y. A. K. priklausantis, turtas, teisinio pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esminius nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius prieštaravimus, kurių jau negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad aptariamą pažeidimą padarė būtent V. K., dėl ko, 2016-04-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėta V. K. apeliaciniame skunde, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas nustatė A. K. galimai padarytos turtinės žalos dydį – 100 eurų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji buvo nustatyta remiantis vien tik pačios A. K. teiginiais, jai nepateikiant jokių ne tik jos argumentus patvirtinančių duomenų, bet ir apgadintų durų įsigijimo dokumentų ar kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti A. K. įvardintą jai padarytos turtinės žalos dydį. Tuo tarpu, kaip matyti iš analizuojamoje byloje pateiktų durų fotonuotraukų, durų apgadinimai nėra dideli, ant jų matyti vos keli negilūs įbrėžimai (b. l. 7). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, t. y. aukštesniajam teismui įžvelgiant tam tikrų procesinių pažeidimų dėl turtinės žalos nustatymo analizuojamoje situacijoje, vis tik konstatuotina, jog, atsižvelgiant į aukštesniojo teismo sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukti, tai esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui nagrinėjamu atveju neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., V. K. nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.