Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elito Grupė“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elito Grupė“ priešieškinį ieškovei I. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vytėnų projektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Elito grupė“ iš ieškovės 8 131,97 Eur skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Elito grupė“ iškėlė bankroto bylą, administratorius pagal buhalterinius dokumentus nustatė, jog ieškovė yra skolinga atsakovei pagal sąskaitas faktūras, kurios išrašytos už ieškovės naudojimąsi atsakovės jai suteikta darbo vieta bei brokerių grupės „REMAX“ vardu pagal 2018 m. vasario 28 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovė veikė kaip nekilnojamojo turto brokerė su individualios veiklos pažymėjimu. Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo sumokėti mėnesinį plano mokestį (350 Eur plius PVM) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Plano mokesčio įsiskolinimas sudaro 7 336,12 Eur. Ieškovei buvo išrašytos sąskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (už naudojimąsi atsakovės biuru, kitas faktiškai atsakovės patirtas išlaidas už 2019 m. liepos – spalio mėnesius) 795,85 Eur sumai iki sutarties nutraukimo, tačiau jos neapmokėtos. Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovės su sutarties nutraukimu susiję įsipareigojimai nėra įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio reikalavimų

Dėl priešieškinio reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

16. Teismas priešieškinio reikalavimus dėl 8 131,97 Eur skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras tenkino kaip pagrįstus ir įrodytus.

17. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas plačiau nepasisakė.

18. Bendra atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 1 088,00 Eur (38,00 Eur + 1 050,00 Eur ), todėl priešieškinį tenkinęs, teismas priteisė šias išlaidas atsakovei iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - civilinėje byloje Nr. e2-6111-894/2020 priimtą 2020 m. vasario 19 d. preliminarų sprendimą palikti galioti, o atsakovės priešieškinį ieškovei atmesti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš atsakovės priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas, pažeisdamas suformuotą teismų praktiką tokio tipo bylose, neanalizavo ieškovės nurodytų 2019 m. gruodžio 30 d. Kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybių ir jas patvirtinančiu įrodymų. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalys 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu žodžiu susitarė, kad siekiant išvengti teisminio ginčo ateityje, ieškovė sumažins savo reikalavimų apimtį atsakovei iki 2 679,51 Eur. Šalių sutarimu ieškovė turėjo išrašyti naują sąskaitą faktūrą, o anksčiau pateiktoms sąskaitoms faktūroms - kreditinę sąskaitą, koreguojančią anksčiau išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas. Šio susitarimo pagrindu 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei dvi sąskaitas: 2019 m. gruodžio 30 d. Koreguojančią PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00122 7 292,39 Eur sumai ir naują PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00121 2 679,51 Eur sumai. Teismas šios sąskaitos net nevertino, nors tai esminis įrodymas, patvirtinantis faktą, jog ieškovė kreditinę PVM sąskaitą faktūra išrašė tik dėl to, kad ji ikiteisminėje ginčo stadijoje buvo sutikus savo reikalavimus ieškovei sumažinti iki 2 679,51 Eur, tačiau atsakovė tokio susitarimo nesilaikė, dėl ko ieškovė vėliau abi atsakovei 2019 m. gruodžio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Nr. 00121, Nr. 00122) anuliavo.

19.2. Teismas atmetė ieškovės ieškinį remdamasis išimtinai liudytojo D. M. paaiškinimais, jog ginčo 2019 m. gruodžio 30 d. kreditinė sąskaita ieškovės buvo išrašyta po jo ir ieškovės 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo, kurio metu šalys susitarė, kad ieškovė sumažins savo komisinį atlygį. Tačiau remiantis tokiais liudytojo D. M. paaiškinimais ieškovė nesumažino savo komisą, o apskritai jo atsisakė. Nors D. M. teigė, jog ieškovė komisinio atlygio atsisakė, nes neva atsakovei už paslaugas neatsiskaitė UAB „Vytėnų projektai“, tačiau byloje tokie liudytojo parodymai buvo paneigti. Teismas parodymus vertino kaip teisingus ir pagrįstus net nekeldamas D. M. suinteresuotumo bylos baigtimi klausimo, nevertindamas jo paaiškinimų pagrįstumo su kitais byloje ištirtais įrodymais, kurie paaiškinimus paneigia.

19.3. Teismas ieškovės pateiktų įrodymų, kurie, ieškovės įsitikinimu, neginčytinai patvirtina faktą tarp šalių buvus susitarimui plano mokesčio neskaičiuoti, nevertino, sprendime dėl jų nepasisakė, o ieškovės poziciją byloje atmetė vėlgi remdamasis deklaratyviais bylos baigtimi suinteresuoto asmens D. M. paaiškinimais. Ieškovės nuomone, yra pagrindas atsakovės priešieškinį atmesti remiantis vien elementariais logikos, racionalumo, tikimybės dėsniais. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys sutartį nutraukė dar 2019 m. spalio 8 d., tačiau derinant tarpusavio įsipareigojimus nei žodžiu nei raštu net nebuvo užsiminta apie ieškovės skolą pagal sutartyje numatytą plano mokestį.

19.4. Ieškovės nuomone, yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes ieškovės pozicija byloje buvo neišklausyta, priimant sprendimą buvo įvertinta tik dalis pateiktų įrodymų, kas turėjo tiesioginę įtaką sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui. Teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas visapusiškai ir labai išsamiai ištyrė kiekvieną bylai aktualią aplinkybę, nustatė ne vieną kartą ieškovės melagingai teiktus parodymus, ko pasėkoje juos ieškovė keitė, dėl ko teismas kritiškai vertino tam tikras ieškovės iškeltas hipotezes, pavyzdžiui, apie žodinį susitarimą dėl jai netaikytino plano mokesčio, dėl ko ieškovė teigė niekada nemokėjusi plano mokesčio, vėliau, pateikus kontraversiškus įrodymus, prisipažino, jog apmokėjo dviejų mėnesių plano mokesčio kaštus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes kiekviena ginčo detalė sprendime išsamiai ir motyvuotai paaiškinta.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

21. Kartu su ieškovės apeliaciniu skundu yra pateiktas UAB „Vytėnų projektai“ 2020 m. lapkričio 26 d. raštas, kuris ieškovės nuomone, patvirtina aplinkybes dėl UAB „Vytėnų projektai“ visiško atsiskaitymo su atsakove BUAB „Elito grupė“ už objektų pardavimą ir tai yra reikšminga sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.

22. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktas UAB „Vytėnų projektai“ raštas nėra tiesiogiai susijęs su šios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jį priimti ir prijungti prie bylos atsisakoma (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

24. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad šalys 2018 m. vasario 28 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovė atsakovės vardu sudarinės paslaugų sutartis, o atsakovė už įvykdytas paslaugų sutartis sumokės 80 proc. komisinio atlyginimo už gautą bendrą veiklos rezultatą (kliento mokėjimą už paslaugas), taip pat ieškovė įsipareigojo už dalyvavimą jungtinėje veikloje mokėti atsakovei 350 Eur plius PVM mėnesinį plano (abonentinį) mokestį, padengti kitas šalių aptartas atsakovės išlaidas. Ieškovė išrašytų atsakovei 5 sąskaitų faktūrų (2019 m. birželio 11 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 4 d.) iš viso neapmokėtas likutis sudarė 7 292,38 Eur. Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. atsakovei pateikė prašymą nutraukti sutartį nuo 2019 m. spalio 9 d., nurodė atsakovei nepamokėtas sąskaitas. Šalių sutartis nutraukta nuo 2019 m. spalio 10 d. Ieškovė pagal 2019 m. gruodžio 18 d. žodinį susitarimą 2019 m. gruodžio 30 d. išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą faktūrą, koreguojančią anksčiau jos išrašytas 5 sąskaitas faktūras iš viso 7 292,38 Eur ir naują sąskaitą faktūrą 2 679,51 Eur. Ieškovė 2020 m. sausio 24 d. pateikė atsakovei pretenziją, pareikalavo sumokėti 7 292,38 Eur skolą, nurodė, kad anuliuoja kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovės 6 496,53 Eur skolą su delspinigiais. Atsakovė pagal sutartį išrašė ieškovei 4 sąskaitas faktūras (2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 8 d., 20149 m. lapkričio 11 d.) iš viso 795,85 Eur už atsakovės suteiktą darbo vietą ir darbo priemones. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. išrašė sąskaitą faktūrą ieškovei dėl 7 336,12 Eur plano mokesčio pagal sutartį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Elito grupė“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovės nemokumo administratorius pagal ieškovei pateiktas sąskaitas faktūras 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą dėl 8 131,97 Eur skolos priteisimo iš ieškovės.

25. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų datas ir seką, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl šalių piniginių prievolių pagal ginčo sutartį, nes šalys po sutarties nutraukimo toliau derino tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų balansą. Teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovės 2019 m. gruodžio 30 d. kreditine sąskaita faktūra buvo padengtos visos ieškinio pagrindu esančios sąskaitos faktūros, o priešieškinio reikalavimus dėl skolos pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras laikė įrodytais ir priešieškinį tenkino.

26. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.

27. Apeliantės nuomone, kilus tarp šalių ginčui dėl įsipareigojimų vykdymo pagal išrašytas sąskaitas faktūras, teismas turėjo pareigą aiškintis sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes, vertinti abiejų šalių nurodytus motyvus ir atsikirtimus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertino išimtinai tik atsakovės poziciją byloje, nevertino ieškovės nurodytų 2019 m. gruodžio 30 d. Kreditinės sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktiką, jog sąskaita faktūra nėra sutartis, ir jos aiškinimą kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nurodė teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo bei sutarties šalių išrašytos PVM sąskaitos faktūros vertinimo, todėl teisėjų kolegija jos pakartotinai nenurodo. Pagal skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, išsamiai analizavo ir įvertino faktines aplinkybes dėl 2019 m. gruodžio 18 d. šalių žodinio susitarimo dėl ieškovei mokėtino komisinio atlyginimo pagal sutartį dydžio sumažinimo, šio susitarimo pagrindu ieškovės išrašytos ginčo kreditinės sąskaitos faktūros bei jos įtraukimo į atsakovės buhalterinę apskaitą, taip pat ir dėl ieškovės 2020 m. sausio 24 d. pateiktos atsakovei pretenzijos, kuria ieškovė anuliavo kreditinę 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą bei kreditinės sąskaitos faktūros galiojimo (sprendimo 21 – 24 punktai).

29. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo liudytojo parodymų vertinimu. Apeliantės nuomone, teismas vadovavosi išimtinai tik liudytojo parodymais, nepasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas aplinkybes dėl 2019 m. gruodžio 18 d. šalių žodinio susitarimo, vertino tiek pačios ieškovės, tiek ir liudytojo D. M. paaiškinimus, kad ieškovei teikiant konsultavimo paslaugas atsakovei pagal „referlą“ (ieškinio pagrindą sudarančiose sąskaitose faktūrose nurodyta „pagal referlą su D. M.) atlyginimo dydis (procentas) už suteiktą paslaugą buvo nustatomas pagal susitarimą su D. M., liudytojo paaiškinimų dėl priežasčių, kurios įtakojo ieškovei komisinio atlyginimo sumažinimą - kad UAB „Vytėnų projektai“ pilnai neatsiskaitė su atsakove, išsamiau nevertino. Pažymėtina, kad šalims neginčijus fakto dėl šio susitarimo sudarymo, teismui nebuvo pagrindo analizuoti ir vertinti šio sumažinimo priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo parodymus, nurodė, kokios aplinkybės nustatytinos remiantis liudytojo parodymais, tinkamai ir aiškiai liudytojo parodymus vertino visos bylos medžiagos kontekste.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme neginčija aplinkybės, kad jos ieškinio reikalavimai grindžiamai penkiomis sąskaitomis faktūromis, kurias 2019 m. gruodžio 30 d. kreditine sąskaita faktūra iš esmės koregavo – padengė. Byloje ieškinys netenkintas pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės argumentus dėl 2019 m. gruodžio 30 d. kreditinės sąskaitos faktūros vienašališko panaikinimo, t. y. ieškovei neįrodžius kreditinės sąskaitos faktūros negaliojimo. Tačiau apeliantė apeliacinio skundo argumentais neskundžia šios pirmosios instancijos teismo pagrindinės išvados, lemiančios ieškinio nepagrįstumą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius buvus susitarimui tarp šalių neskaičiuoti ieškovei plano mokesčio, taip pat liudytojo parodymus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės pozicija dėl šalių žodinio susitarimo egzistavimo, nenuosekli, kad ieškovė neįrodė buvus tarp šalių žodinio susitarimo, kad ieškovei dalyvaujant programos „CRM“ kūrime bei platinime nereikės mokėti plano mokesčio pagal sutartį. Pažymėtina, kad apylinkės teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymo turinio ir jų reikšmės, siekdama įrodyti jai reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, byloje ieškovei neįrodžius, kad ji neturėjo prievolės mokėti atsakovei plano mokestį pagal sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priešieškinį tenkinti.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir parodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

33. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis faktinių bylos duomenų, todėl, apeliantės nuomone, naikintinas. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išsamiai išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytas argumentas tėra jų subjektyvi nuomonė ir ja remiantis nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

34. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovės atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 566 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Pateiktoje 2021 m. gruodžio 21 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas civilinėje byloje Nr. e2-5882-877/2021, tačiau patikrinus Teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenis apie civilinę bylą Nr. e2-5882-877/2021, nustatyta, kad joje ieškovė BUAB „Elito grupė“ nėra teikusi atsiliepimo į apeliacinį skundą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, 2021 m. gruodžio 21 d. sąskaitoje už teisines paslaugas padarytas rašymo apsirikimas nurodant civilinės bylos numerį. Atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elito grupė“ (juridinio asmens kodas 303198871) iš ieškovės I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 566 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.