Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Vitai Jurgaitienei, Jelenai Frank, Ingai Krupauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv(duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent tuo, kad:

2002-09-20 IV ataskaitinio – rinkiminio suvažiavimo ir 2007-10-05 V eilinio ataskaitinio suvažiavimo metu pagal protokolus būdamas išrinktas ir VĮ Registrų centre nuo 2006-01-13 iki 2007-09-17 ir nuo 2007-10-16 iki 2013-01-02 įregistruotas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1992-03-23, adresu (duomenys neskelbtini), pirmininku, kuris pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. 22 p. prilygintas ūkio subjekto vadovui - juridinio asmens administracijos vadovui, tvarkančiam ar administruojančiam mokesčių fondą bei kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą kaip ūkio subjekto vadovas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 organizuodamas buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidė :

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 p., numatantį, kad „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį ir baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį, kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, 2006-11-21 išduota paskola 12 500 litų sumai A. J. pagal 2006-11-21 kasos išlaidų orderį Nr. 1, nebuvo įtraukta į kasos registrą kaip įsiskolinimas, o apyskaita buvo užregistruota 2007 metų sausio mėnesio kasos knygoje, kuri vėliau buvo nurašyta į 2007 sąnaudas, tačiau kasoje 2007-05-31 užpajamuoti 1254 Lt kaip grąžintina paskolos dalis;

2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu 2006-01-01 – 2010-12-31 įrašai (likučiai ir apyvartos) kasos registruose, banko išrašuose nesutampa su didžiosios knygos atitinkamų sąskaitų (kasos ir banko) įrašais, t.y. kasos registrų likučiai pradžiai, atitinkamų mėnesių kasos pajamų ir išlaidų sumos bei likučiai laikotarpio pabaigai neatitinka perkeltų į didžiosios knygos kasos sąskaitos likučiams bei pajamų ir išlaidų apyvartoms, kasos likučiai nepagrįsti inventorizacijos duomenimis, todėl nustatyti, kurie likučiai teisingi, nėra galimybės, tokiu būdu jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jis kaltu neprisipažįsta ir atsisakė duoti parodymus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė kaltinamojo A. B. parodymus, kuriuos jis, kaip įtariamasis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2013 m. balandžio 8 d. apklausos metu A. B. parodė, kad jis apskaita neužsiiminėjo. Apskaitos organizavimą atliko tinkamai, kadangi buvo nusamdęs buhalterį, kuris pagal įstatymą atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Jeigu buhalteris buvo padaręs kažkokias klaideles, tai jis yra įsitikinęs, jog jos buvo netyčinės, o per apsirikimą ( t. 2, b. l. 193 ).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) buhalterinius reikalus nesikišo, kasdienių buhalterinių operacijų negalėjo matyti. Jo ir A. B. santykiai ėmė blogėti po būstinės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. J. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Jos žiniomis, visą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdė V. V., bet pagal (duomenys neskelbtini) įstatus už tai atsakingas pirmininkas. Ji pati Revizijos komisijoje nedalyvavo, bet buvo išrinkta į tyrimo komisiją 2007 ar 2008 metais dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tačiau į komisijos posėdžius ji pakviesta nebuvo, nežino, kaip tas pastatas buvo parduotas. Ji, kaip (duomenys neskelbtini) prezidiumo narė, iniciavo (duomenys neskelbtini) reviziją. Ji A. B. pažįsta nuo 2000 metų, iš pradžių jį vertino teigiamai, kaip iniciatyvų žmogų, tačiau po 2007 metais atliktos audito ataskaitos, jai kilo daug abejonių dėl finansinių dalykų, į savo klausimus negaudavo iš A. B. atsakymų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Z. J. parodė, kad ji nuo 1993 buvo (duomenys neskelbtini) narė. Iš narių buvo pašalinta apie 2011-2012 metus (sprendimas, kuris vėliau apskųstas, priimtas 2012 m. sausio 5 d). Ji neturi jokių sąsajų su buhalterinės apskaitos patikra. Ji tik nuo 2004 ar 2005 metų kažkurio suvažiavimo metu buvo išrinkta Revizijos komisaijos nare. Nariai buvo pasiskirstę pareigomis, pirmininkė buvo N.. Nuo 2007 metų kilo nemažai įtarimų dėl profesinės sąjungos veiklos. Buvo gautas teismo sprendimas dėl „(duomenys neskelbtini)“ stovyklos pardavimo, iš profesinės sąjungos dėl to buvo priteista nemaža pinigų suma. Buhalterinę apskaitą profesinėje sąjungoje tvarkė V. V.. Pagal pareigybių aprašą buhalterinę apskaitą ir turėjo tvarkyti V. V.. Pastaroji taip pat tvarkė kasą. Jai neteko girdėti, kad A. B. būtų davęs kokius nors nurodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, jai neteko tokių dalykų girdėti, juo labiau, privačių pirmininko ir buhalterės pokalbių. V. V. dirbo visą laiką nuo 1993 metų. Audito išvados buvo skelbtos 2007 metais, jos nebuvo palankios organizacijai. Ji negali pasakyti, kas iniciavo auditą, bet pradžia buvo ta, jog prasidėjus konfliktinei situacijai, audito reikalavo A. B. veikla nepatenkinti profesinės sąjungos nariai. Antrą kartą auditą norėta kviesti 2011 metais, bet A. B. neleido atlikti audito. Ji nežino, kokiu pagrindu tai padaryti A. B. neleido. Jų nuomonės niekas nepaisė. Ji nepamena A. B. atsakymo. Reikėjo sukviesti koordinavimo tarybą ir suderinti su Audito rūmais, kurie pasiūlė jiems paslaugą bei priimti sprendimą. Tai turėtų būti pirmininko prerogatyva. Ji A. B. pažįsta apie 20 metų. Iš pradžių galvojo, kad jis yra geras vadovas, bet kuomet buvo prieita prie nuostolingo (duomenys neskelbtini) turto valdymo, ji savo nuomonę apie A. B. pakeitė. Ji nežino, kas ruošdavo (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. ataskaitas suvažiavimuose. Juose vyr. buhalterė pranešimų nedarydavo. Ji pati buvo eilinė Revizijos komisijos narė, pasirašydavo paduotame lape. Jokios duomenų, už kuriuos pasirašydavo, analizės nebuvo pateikta, buvo tik vieno puslapio apimtyje surašyti skaičiai. Ji buvo naivi ir nesuvokė, kokia turi būti ataskaita. Kuomet pradėjo gilintis, suprato, jog reikia žiūrėti iš esmės. Ji buhalterinių žinių neturi. Kai kuriuos dokumentus – sąskaitas faktūras, orderius revizijos komisijai pateikė V. V.. Jie patikrino buhalterinės apskaitos dalį – ta apimtimi, kiek buvo pateikti dokumentai (kasos išlaidų ir pajamų orderiai, sąskaitos-fakltūros, nurašymo aktai), manė, kad buhalterinė apskaita tvarkoma gerai. Bet patikrinti piniginių srautų neturėjo galimybės, kadangi net neturėjo galimybės patikrinti bankinių išrašų. Buhalterė sakė, kad kai kurie bankiniai dokumentai yra pas pirmininką A. B., bet pastarojo kabinetas buvo užrakintas. Buhalterė V. V. jiems davė tuos dokumentus, kuriuos turėjo pati. Buhalterės buvo prašyta pateikti (duomenys neskelbtini) koordinavimo tarybos, prezidiumo sprendimus. Jie tikrai nematė turto dokumentų ir kai kurių bankinių apskaitos, mokėjimų pavedimų. Tuo metu, kai ji pasirašė Revizijos komisijos ataskaitas, abejonių dėl buhalterinės apskaitos teisingumo jai nekilo. Dėl dokumentų tikrinimo ji negalėjo reikšti jokios iniciatyvos, nes buvo tik eilinė Revizijos komisijos narė. Ji sutinka su tuo, kad jei Centrinės revizijos komisijos pirmininkas neteisingai atlieka reviziją, komisijos nariai turi teisę netvirtinti ataskaitos, bet tuo metu jai ataskaitos, kurias tvirtino, atrodė teisingos. Šiuo metu ji suvokė, kad tos ataskaitos yra niekinės, nes buvo žiūrima paviršutiniškai. Ji nesikonsultavo su buhalteriais ar ekonomistais, bet kai iškyla klausimų dėl ūkinės-finansinės veiklos ir po to koordinavimo taryboje atsiranda tam tikrų paklausimų, o atsakymų jie neturi, tada natūraliai kyla klausimas, kodėl praleidžiami ir neįvertinami tokie dalykai – atsiranda vidinis poreikis daryti išsamesnius patikrinimus. Geriausiai tai gali padaryti revizijos komisijos.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. O. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. V., todėl liudytoja plačiau aiškinti, kaip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, negalėtų. Jai pačiai abejonės dėl finansinės veiklos profesinėje organizacijoje iškilo 2006 ar 2007 metais, kuomet koordinavimo taryboje išgirdo apie poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukciją. Vėliau pradėta aiškintis, pareikalauta audito, kuris buvo atliktas už 2004-2006 metus. Gavus audito išvadas, pamatė, kad iš dalies buvo teisi. Audito ataskaitoje buvo parašyta, kad dauguma išlaidų neparemtos dokumentais, kad organizacijos veikla yra rizikinga. Jos supratimu, audito išvada buvo neigiama. Buvo dar vienas dalykas. Jie kreipėsi į auditą atlikusią auditorę ir buvo net nuvykę pas ją į namus. Auditorė rodė audito išvadų papildomą medžiagą, tačiau jos nedavė, tik pasakė, kad pateiks teismo pareikalavimu. Ji pati buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkė, kartu su kitais pirmininkais reiškė nepasitikėjimą tuometiniam (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. B., reikalaudama paaiškinti visus tuos finansinius dalykus. Deja, atsakymo negavo ir buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. B. parodė, kad ji buvo mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė, atstovaudavo (duomenys neskelbtini) tarptautiniuose renginiuose, buvo nominuota į įvairius komitetus. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. V., bet ji abejoja pastarosios gebėjimais. Buhalterė nervindavosi prieš kiekvieną patikrinimą, galbūt stengdavosi pas pirmininką paslėpti dokumentus, kad ne visi matytų. Jos manymu, V. V. nebuvo profesionali buhalterė, jos manymu, ir pirmininkas A. B. žinojo, kad V. V. daro daug klaidų. Jai yra žinoma, kad 2007 metais atlikto audito išvados (duomenys neskelbtini) buvo neigiamos. Ji pati su buhalterija turėjo reikalų tik tiek, kad jai reikėjo kompensuoti išlaidas, patirtas komandiruotėje užsienyje. Ji net nepasirašydavo už gaunamus pinigus. A. B. stengėsi, kad V. V. mokytųsi, gautų buhalterės diplomą. Po to, kai V. V. tapo diplomuota buhaltere, ji negirdėjo, kad ji sakytų, jog mokslai nepadėjo, kad pastaroji yra bloga buhalterė. Ji pati su A. B. nekonfliktuodavo, pastarajam, kaip darbdaviui, neturi jokių nusiskundimų, jis turėjo pagarbą kaip vadovas. Kaip žmogus, galėjo turėti kažkokių dalykų, kurių gali nepamatyti, buvo paslaptingas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad berods iki 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. pavaduotoju. Pagal savo darbo pobūdį jis nebuvo įpareigotas domėtis buhalteriniais dalykais, tik gaudavo atlyginimą ir pristatydavo dokumentus iš buhalterijos. Jis buvo atsakingas už mokytojų atstovavimą, dokumentų rengimą, teisės aktų analizę. (duomenys neskelbtini) turėjo juristę, taip pat buvo sudariusi sutartį su advokatų kontora. Jam pačiame neteko pavaduoti paties A. B., pastarasis atostogų neidavo, įsakymai dėl pirmininko pavadavimo nebuvo rašomi. Prieš suvažiavimus būdavo surašomas revizijos komisijos patikrinimo aktas, bet į komisiją įeidavo pedagogai, kurie nebūdavo kompetentingi tais klausimais. Pasirašytas revizijos aktas būdavo pateikiamas buhalterei. Profesinės sąjungos nariai būdavo mokytojai, o ne apskaitininkai. Kitais finansiniais klausimais nė vienas narys nebuvo supažindinamas, nes (duomenys neskelbtini) buvo nerašyta taisyklė nekalbėti apie pinigus, tai buvo gero tono ženklas. Šiuo metu jis tai vertina kaip nebrandžios organizacijos požymį. Buvo pateikiama tam tikra informacija apie vykdomus pirkimus, susijusius su poilsio namais, bet pateikiama chaotiškai, nes pirmininkas tais klausimais niekada nekalbėjo rišliai, suprasti, ką jis sako, nebūdavo įmanoma, o kada jie pradėjo suprasti, kad (duomenys neskelbtini) finansiniai reikalai krypsta į bloga, pareikalavo iš pirmininko konkrečios informacijos raštu. Buvo pateikti konkretūs klausimai, bet į juos nebuvo atsakyta. Viskas baigėsi tuo, kad dalis žmonių, tarp jų ir jis pats, buvo pašalinti iš profesinės sąjungos, kaip ją kompromituojantys ir jai kenkiantys. (duomenys neskelbtini) jam išdavė paskolą įsigyti automobiliui. Buvo tariamasi, kad reikalingas automobilis darbui, pats pirmininkas pasiūlė sumą, reikalingą įsigyti automobiliui, kuris bus iš esmės naudojamas darbo reikalais. Paskola buvo suteikta metai prieš konfliktą, galimai ir 2006 metais. Jis paskolą yra grąžinęs visa apimtimi, kartu su palūkanomis. Paskola buvo grąžinta 2011 metais. Kuomet jis sužinojo, kad profsąjungos turtas valdomas netinkamai, kreipėsi į prokuratūrą. Jis pats buvo pašalintas už tariamą darbo drausmės pažeidimą. Buvo šalinami primininkui neįtinkantys asmenys – tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad jis dirbo buhaltere antraeilėse pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo (duomenys neskelbtini) ir dviejų fizinių asmenų įsteigta bendrovė. Ji negali pasakyti, kas tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad ji tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos klaidos įsivėlė todėl, kad buvo dirbama rankiniu būdu. Pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai kartais būdavo atvežami pavėluotai, tuomet reikėdavo taisyti kasos likučius, ir šie persikeldavo į antrus, trečius ar ketvirtus metus. Tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą jai reikėjo remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, kasos darbo organizavimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, Profsąjungų įstatymu, (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktais. Tvarkydama buhalterinę apskaitą ji matė visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai juos atnešdavo prezidiumo nariai, darbo grupės atstovai, centrinė revizijos komisija – visi centrinio lygmens atstovai. Pagal prezidiumo nutarimą, turėdavo apmokėti kelionės išlaidas. Tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo padaryta klaida, 2006 m. spalio mėn. perkeliant 12 000 Lt su trupučiu (A. J. paskola) prie išlaidų, todėl gavosi nesutapimai. Didžiojoje knygoje buvo nurodyta teisinga suma, o Kasos knygoje – klaidingas likutis. Ši informacija atsispindėjo 2006 ar 2007 metų (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Suradus klaidas, jos buvo ištaisytos. Inventorizacijos aktų neturėjo, bet buvo galimybė nustatyti tikrąją įstaigos finansinę padėtį. Iš pradžių nesutapo Kasos knygos ir Didžiosios knygos likučiai, kadangi minėta paskola A. J. išduota 2006 m. spalio mėn., nors buvo patirtos išlaidos, jos nebuvo išminusuotos. Ta klaida po to kartojosi visus 4 metus. Didžiojoje knygoje 2006 m. likutis buvo teisingas. 2007 metų Didžiosios knygos duomenis įtakojo ši klaida. Paskolą 12 000 Lt A. J. ji įkėlė į išlaidų sąskaitą – patirtų sąnaudų sąskaitą, nors ji turėjo būti apskaityta kaip skola. Taip ji padarė dėl savo pačios apsirikimo. A. B. su tuo susijęs tik tiek, kad jis pasirašė su A. J. paskolos sutartį. Jai buvo pateikta paskolos sutartis, ji išrašė kasos išlaidų orderį ir A. J. išmokėjo pinigus. A. J. iš pradžių grąžino 1 200 Lt, vėliau 2011 metais grąžino likusią paskolos dalį. Ji su A. B. įtemptų santykių neturi. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1993 metų. Ji iš pradžių baigė buhalterinės apskaitos kursus, vėliau – 2005 metais, Vilniaus kooperacijos kolegiją. Jos tvarkomus dokumentus – sutartis, sąskaitas, kasos išlaidų orderius, kasos knygą pasirašinėdavo pirmininkas. Ji pati jam asmeniškai šiuos dokumentus ruošdavo. Pasirašydamas dokumentus, vadovas juos tikrindavo. Nebuvo tokio atvejo, kad A. B. būtų nepasirašęs dokumento, o po to ji dokumentą būtų taisiusi. Pastebėjusi klaidas, pati taisydavo buhalterinės apskaitos dokumentus. A. B. pasirašydamas dokumentus juos tikrindavo. Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nebūdavo taisomi. Likučius turi skaičiuoti buhalteris. A. B. netikrindavo likučių. Pastebėjus buhalterines klaidas, turi būti surašyta pažyma, po to – įsakymas, kad būtų ištaisyta klaida. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. V. nurodė konkrečias buhalterinės apskaitos klaidas. Taip pat liudytoja parodė, kad kai pamatė aritmetines klaidas, taisė registrus ir Didžiąją knygą. Nepamena, kada tai darė. 2006 metais lapkričio mėnesį padaryta 12337,93 Lt išlaidų klaida tęsėsi ketverius metus, tačiau Didžiojoje knygoje atsispindėjo teisingas likutis. Didžioji knyga sudaroma kiekvieną mėnesį. Išlaidos dėl paskolos suteikimo A. J. buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo ne tą patį mėnesį, o kitame ataskaitiniame laikotarpyje – už 3 mėnesių. 2006 metų lapkričio mėnesį buvo išmokėti pinigai A. J., o išlaidos įtrauktos 2007 metų sausio mėnesį. Kasa buvo seife. Ji turėjo seifo raktus. Kuomet FNTT paėmė dokumentus, ji pradėjo taisyti aritmetines klaidas. Buvo ir tokių atvejų, kuomet aritmetinės klaidos buvo taisomos FNTT pareigūnams dar nepaėmus dokumentų. Pastebėjusi klaidas buhalterinėje apskaitoje, apie jas A. B. ji nepranešė. A. B. kabinete buvo saugomi taip pat įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Liudytoja T. B. yra pikta ant jos ir kitų asmenų. Visus pinigus ji išmokėdavo pagal kasos išlaidų orderį. Nebuvo atvejo, kad būtų išmokėti pinigai, jei tai nepagrįsta kasos išlaidų orderiu. Gali būti, kad byloje liudytojai ją apkalba. Ji nežino, ar A. B. turi buhalterinį išsialavinimą ir ar pastarasis galtų vesti buhalterinę apskaitą. Ji buhalterinę apskaitą tvarkė savarankiškai, A. B. paduodavo dokumentus, kuriuos jis patikrindavo ir pasirašydavo. Kaltinamasis nežinojo apie buhalterinės apskaitos klaidas. A. B. domėjosi, kas vyksta su (duomenys neskelbtini) buhalterija, bet ji dėl savo nekompetencijos pakenkė A. B., kaip vadovui. Ji buvo (duomenys neskelbtini) buhalterė, tai buvo oficialios pareigos. Apie tai, kas atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą, (duomenys neskelbtini) įstatuose nėra numatyta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) narys, buvo išrinktas Centrinės revizijos komisijos pirmininku. Jam teko kviesti revizijos komisijos posėdžius, juose analizuoti buhalterinius dokumentus, įvairius įsakymus. Jie rašydavo ir teikdavo pasiūlymus apsvarstyti koordinacinei tarybai. Tyrinėdami aptiko neaiškių dalykų, kuriuos fiksavo ir bandė aiškintis. Revizijos komisijos sprendimu kvietė auditą, bet A. B. audito atsisakė motyvuodamas tuo, kad tai nėra suderinta. Jie nelabai pasitikėjo savo jėgomis, nes yra mokytojai, o ne buhalteriai, tikėjosi aiškesnių atsakymų į savo klausimus. Jie tikrino pajamų-išlaidų knygas, orderius. Tai padaryti reikėjo per prorą dienų prieš pateikiant metinę ataskaitą. Jis daugiau tikrino įsakymų atitikimą įstatams, tai, ar išvis yra priimti sprendimai ir kaip jie priimti. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad A. B. liepdavo buhalterei atlikti finansines operacijas, jis turėjo omenyje tai, kur ir kokius atsiskaitymus reikėdavo skirti. Jei yra kažkokie išlaidų dokumentai, A. B. liepdavo atsiskaityti pagal išlaidas. Jo paties nuomone, kai kurios finansinės operacijos būdavo reikiamai neapspręstos, pavyzdžiui, pavaduotojo automobilio naudojimas. Už Revizijos komisijos ataskaitos buhalterinę dalį buvo atsakinga V. V.. Jis pats yra dailės mokytojas. Jis iš audito įstaigos gavo raštą, kuriame nurodyta, jog A. B. atsisakė pateikti dokumentus. Kadangi auditas nebuvo atliktas, jam neliko kito kelio, kaip tik kreiptis į teisėsaugos organus. A. B. buvo prieš juos nusiteikęs, liepė neduoti jokio dokumento. Po audito iškvietimo prasidėjo A. B. ribojimai jiems gauti finansinius, buhalterinius dokumentus. Jam dalyvaujant Revizijos komisija atliko dvi revizijas. Ataskaitą už 2008-2009 metus pristatė M. N., kiek jis pamena. Jis kreipėsi į ekonominę policiją 2008 metais. Šis kreipimasis buvo inicijuotas Revizijos komisijos.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. I. parodė, kad ji buvo išrinkta į (duomenys neskelbtini) Revizijos komisiją. Revizijos komisija rinkdavosi maždaug du kartus per metus, tikrindavo finansinių dokumentų pateikimą ir atskaitomumą už finansines išlaidas, koordinacinės tarybos posėdžių protokolus, tikrindavo, ar vykdomi nutarimai. Viską paskaičiuodavo, peržiūrėdavo, apibendrindavo, surašydavo ataskaitą ir pateikdavo koordinacinei tarybai. Jai yra žinomos aplinkybės apie tai, kad buvo nuspręsta samdyti auditą. Revizijos komisijai buhalterinius dokumentus pateikdavo moteris vardu V.. Ji nežino, ar pastaroji buvo sekretorė, ar buhalterė. Bet Vita buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Į komisijos protokolo turinį A. B. nesikišdavo. Buvo vienas atvejis, kuomet nebuvo pateikti dokumentai, tai buvo žiemą. Kuomet ji buvo Revizijos komisijos narė, protokolai koordinacinei tarybai buvo teikiami trejus metus. Tų protokolų galėjo būti daugiau, nei trys. Jie rado finansinių pažeidimų, ir spaudoje buvo pasirodę straipsnių apie „(duomenys neskelbtini)“ stovyklą. Buvo atvejų, kai kelis mėnesius iš eilės nevykdavo koordinacinės tarybos posėdžiai. Paprašę finansinių dokumentų, gaudavo didelę knygą. Gali būti, kad tokių knygų su dokumentais jiems būdavo pateikiama ne viena. Jai buvo suprantama, kokie dokumentai yra tose knygose, bet nebuvo aiški procedūra dėl „(duomenys neskelbtini)“ stovyklos. Jų komisijai V. pateikdavo čekius, kasos dokumentus, sąskaitas-faktūras. Neatsimena, ar pateikdavo kasos knygą. Jie gaudavo didžiulius segtuvus ir juos sklaidydavo. Suvestiniai registrai nebūdavo pateikiami. Buhalterė lyg ir pasakydavo, koks likutis kasoje. Revizijos komisijos nariai iš pradžių dirbdavo pasiskirstę funkcijas. Pavyzdžiui, vienas narys tikrindavo dokumentus, kitas tuo pat metu skaičiuodavo, bet apibendrinant darbą, dirbdavo visi trys nariai. Visi dirbdavo viename kabinete ir kartu išvesdavo likučius pagal buhalterinius dokumentus. Kiek jie suprato tą darbą, iš buhalterinės pusės dokumentai buvo tvarkingi. Ji pati su buhalterinio darbo aprašu nebuvo susipažinusi, bet (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Apklausta teisiamajame posėdyeje liudytoja M. N. parodė, kad ji tris kadencijas buvo (duomenys neskelbtini) Revizijos komisijos pirmininkė. Komisijos posėdžiai vykdavo pagal poreikį, ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Metų gale komisija susirinkdavo sudaryti metinės ataskaitos, jai būdavo patekiami buhalteriniai dokumentai. Darydami patikras, kažkokių neatitikimų nerado. Jos pačios išsilavinimas aukštasis, ji dirba geografijos ir kūno kultūros mokytoja. Nė vienas revizijos komisijos narys neturėjo buhalterinio išsilavinimo. Buhalterinius dokumentus komisijai pateikdavo V. V.. Jie versdavo ir analizuodavo kiekvieną pateiktą dokumentą, po to surašydavo ataskaitą, kurią pateikdavo koordinacinės tarybos posėdžiui apsvarstyti. Šį darbą atlikdavo visi penki Revizijos komisijos nariai. Ji viena pati niekada nepateikdavo ataskaitos. Tuo metu nerado atvejų, kuomet kažkuriam tikslui būtų panaudotos (duomenys neskelbtini) priklausančios finansinės lėšos ir nebūtų tai patvirtinančių buhalterinių dokumentų. Jos manymu, buvo atliktas ir auditas, kuris buvo kviestas todėl, kad tarp profsąjungos narių iškilo tarpusavio nesutarimų, profsąjunga suskilo. Ji nežino audito išvadų. Pastarąjį laikotarpį turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl ne viską gali atsiminti. Kiek ji pamena, buhalterija komisijai pateikdavo visus reikalingus dokumentus. Komisijos ataskaitose būdavo pažymima, kiek surinkta narių mokesčių, išmokėta darbo užmokesčio, Sodros, reprezentacinės, transporto nuomos, posėdžių išlaidos. Kasoje niekada nebūdavo labai didelių grynųjų pinigų sumų. Kelionės išlaidos buvo apmokamos grynais pinigais pagal pateiktus bilietus. Jos nuomone, ataskaitos būdavo išsamios, kiekvienoje ataskaitoje buvo surašyta, kiek pinigų yra banko sąskaitoje, kiek kasoje. Pinigus iš kasos galėjo paimti tik buhalterė. Ataskaitą rašydavo buhalterė kompiuteriu, dalyvaujant komisijos nariams. Jei kurio nors vieno komisijos nario nebūdavo, atsakaitos nepasirašydavo.

Iš byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinėsveiklos tyrimo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 5-1/112, kurią pateikė vyriausioji specialistė V. G., matyti, kad (duomenys neskelbtini) Vykdomojo komiteto buhalterės pareigoms nuo 1998-01-02 paskirta V. J., pagal įrašus apskaitos dokumentuose – V. V.. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita vedama pagal buhalterės V. V. patvirtintą sąskaitų planą. Nei (duomenys neskelbtini) įstatytose, nei (duomenys neskelbtini) Centrinės revizijos komisijos nuostatuose reikalavimai buhalterinei apskaitai nenurodyti. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad apibendrinus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus, nes, be kita ko, pateiktuose 2006-2010 metų kasos registruose nurodyti likučiai pradžiai, kasos pajamų ir išlaidų sumos bei likučiai pabaigai, kai kurių laikotarpių duomenys nesutampa su didžiosios knygos sąskaitoje „272“ atvaizduotais įrašais. Tyrimui pateiktų kasos registrų duomenys, tai yra kasos likučiai nepagrįsti inventorizacijos duomenimis, todėl nustatyti, kurie likučiai teisingi, nėra galimybės; išduota 12 500 Lt paskola A. J. nurašyta į (duomenys neskelbtini) 2007 metų sąnaudas. Be to, paskola išduota 2006-11-21, tačiau įrašas kasos registre užfiksuotas 2007 metų sausio mėnesį. Nors (duomenys neskelbtini) 2007 metų didžiojoje knygoje nėra įrašų apie A. J. įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), tačiau 2007-05-31 užpajamuoti 1254 Lt kaip grąžintos A. J. paskolos dalis (t. 3, b. l. 68-86).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė V. G. paaiškino, kad jos atliktam tyrimui (duomenys neskelbtini) pateikė pirminius apskaitos dokumentus, kasos, banko dokumentus, įvairius turto pirkimo dokumentus, visus apskaitos registrus. Tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kaip organizacija konkrečiai vedė apskaitą, kokia buvo nustatyta kasos vedimo taisyklių tvarka. Buvo pateiktas sąskaitų planas, kurį pasirašė buhalterė V. V.. Didžiausi nesutapimai buvo rasti piniginių operacijų apskaitoje, būtent kasos grynųjų pinigų apskaitoje. Tiriamasis laikotarpis buvo 2004-2011 metai. 2004 ir 2005 metais buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, visi likučiai, apyvartos, didžioji knyga sutapo, pirminiai dokumentai buvo tvarkoje. Nuo 2006 metų prasidėjo neatitikimai tarp kasos registro (kasos knygos) ir Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos, būtent, „272“ sąskaitos. Ji negali pasakyti priežasčių, dėl kurių atsirado šie nesutapimai. Ji atliko analizę įvairiausiais būdais ir sudėjo aritmetiškai, lygino kasos duomenis su didžiąja knyga. Niekas su niekuo nesutiko, bet operacijos užregistruotos pagal kasos dokumentus. Viena iš nesutapimų priežasčių galėjo būti, kad į apskaitą įtrauktos apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos. V. V. teigė, kad tuo metu buhalterinė apskaita buvo vedama rankiniu būdu, bet jai buvo pateiktos kompiuteriu suvestos lentelės. Ji atlikusi tyrimą davė išvadą, kad negali nustatyti turto, turto rūšies, grynųjų pinigų. Pinigų likutis kasoje nustatomas ne iš pirminių dokumentų, pagal kasos taisykles kiekvienas kasos išlaidų ir pajamų orderis registruojami pasibaigus dienai. Pagal profsąjungoje galiojančią tvarką buvo vedama mėnesio kasa, išvedamos apyvartos ir likutis. Nustatoma, kiek gauta į kasą pinigų, kiek išmokėta iš kasos ir tokiu būdu išvedamas likutis. Didžioji knyga yra pildoma pagal šiuos registrus, tačiau kasos knygoje užfiksuoti vienokie likučiai, o didžiojoje knygoje – kitokie. Buvo prašyta pateikti inventorizacijos aktus, bet jie nebuvo pateikti. Pagal pateiktus dokumentus ji negali pasakyti, kiek konkrečiai grynųjų pinigų buvo tais laikotarpiais. Sunku nepastebėti nuo 2006 iki 2012 metų, kad kasoje yra 12 000 Lt daugiau ar mažiau. A. J. išduota paskola nurašyta į sąnaudas, didžiojoje knygoje nėra likučio, kad A. J. skolingas. Sąnaudų sąskaita yra tokia sąskaita, kuri uždaroma metų gale ir likučiai joje neatsispindi. A. J., kuriam išduota paskola, įsiskolinimas didžiojoje knygoje neatsipindėtas, tačiau iškart išrašytas kasos pajamų orderis, pagal kurį paskola tarsi grąžinama, ir vėlgi nefiksuojama, ar dar kažkiek liko negrąžintos paskolos. Minėta paskola buvo išduota 2006 metų lapkričio mėnesį, o kasos knygoje užfiksuota 2007 metų sausio ar vasario mėnesį. Negali buhalterinėje apskaitoje būti tokio chaoso, kad išmokėta 2006 metų lapkričio mėnesį, o mokėjimas atvaizduotas 2007 metais. Paskolos likimas neaiškus. Galbūt paskola ir grąžinta, tačiau buhalteriniuose dokumentuose tai neatsispindi. Pažeidimas yra tai, kad laiku neregistruojamos kasos operacijos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, už buhalterinių įrašų teisingumą atsakingas vyriausiasis buhalteris, o už visos apskaitos organizavimą – ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju nebuvo priimta jokių dokumentų (teisės aktų), nustatančių, kas buhalterinius dokumentus surašo, kas pasirašo. Pagal pateiktus dokumentus, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pasirašomi buhalterės ir profsąjungos pirmininko. Ji tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą. Dėl to, kad buvo išrašytas kasos išlaidų orederis A. J. paskolai, galima būtų teigti, kad grynųjų pinigų likutis kaoje sumažėjo, bet kasos registras rodo ką kita. Yra daugiau neatitikimų, ne vien A. J. paskola. Atlikdama tyrimą ji gilinosi į dokumentų surašymą, teisingumą, žiūrėjo kiekvieną pirminį apskaitos dokumentą, kurį lygino su užregistruotu registre, taip pat tyrė, ar visi dokumentai pasirašyti, ar juose nurodyti visi rekvizitai. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad ūkio subjektas pats pasirenka, kaip jis veda buhalterinę apskaitą, kokius pagal savo apimtį pildo registrus. (duomenys neskelbtini) buvo pasirinkusi vesti būtent tokius apskaitos registrus, kurie jai pateikti. Apskaitos registras yra pirminių dokumentų suvestinė, t. y. jame chronologiškai užregistruojami dokumentai. Kasos registras yra vienintelis dokumentas, kuriame vedami kasos likučiai. Iš pirminių apskaitos dokumentų nustatyti, koks yra kasos likutis, negalima. Jos išvada yra ta, kad neatitinka kasos registro likučiai su didžiąja knyga. Kasos knyga yra pirminis registras, iš kurio likučiai laikotarpio pabaigoje turi būti perkelti į kito laikotarpio pradžią. Didžioji knyga vedama tam, kad būtų skleidžiama informacija. Pastaroji vedama registrų pagrindu. Ji pagal kiekvieną dokumentą tikrino, ar įrašai registruose pagrįsti dokumentais. Tie pirminiai apskaitos dokumentai, kurie pateikti, buvo užregistruoti registruose. Tai buvo „excelinės“ lentelės, todėl aritmetinės klaidos, jos manymu, nelabai galimos. Specialisto išvados 21 priede yra pateiktas jos pačios aritmetinis likučių suvedimas. 49 priede suvestos visos ūkinės operacijos. Jeigu buvo padaryta tik aritmetinė klaida kasos registre, tai tokia pat klaida būtų padaryta ir didžiojoje knygoje. Šiuo atveju sumos skiriasi. Tarsi dokumentai kasos knygoje (kasos išlaidų, kasos pajamų orderiai) užregistruoti teisingai. Jie į registrus suvedami sumiškai, t. y. registruojama ūkinė operacija ir ši atvaizduojama sumine išraiška. Tačiau kasos knygoje apyvarta, dokumentų, pajamų ir išlaidų suminė išraiška ne tokia, kokia būtų pagal dokumentus. Didžiojoje knygoje nurodyti dar kitokie skaičiai. Vien pagal dokumentus, kurie pateikti, suvesta teisingai, bet sumos visumoje – „iš lubų“. Kasos knygoje registruojamos ūkinės operacijos, atliekamos pagal kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius, chronologine tvarka dėliojami visi įrašai. Atlikus šiuos įrašus tame pačiame kasos registre daromas apyvartos susumavimas. Šiuo atveju neatitikimai prasideda būtent apyvartose. Neaišku, iš kur paimamos sumos. Gali būti kelios to priežastys, bet ji negali įvardinti konkrečios priežasties. Galėjo būti ir apskaitos dokumentais nepagrįstų išlaidų, bet ji to tvirtinti negali. Tiesiog yra neatitikimai ir šie neatitikimai nebuvo ištaisyti nuo 2006 metų. Pirminių apskaitos dokumentų trūkumų ji nenustatė. Nebuvo pateiktas pinigų inventorizavimo aktas. Kasos registrai neatitinka didžiajai knygai. Ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama apskaitos politikos ir vidinių teisės aktų, kuo tvarkydama apskaitą vadovavosi profsąjunga. Nei apskaitos politika, nei įsakymai nebuvo pateikti. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad ūkio subjekto vadovas turi patvirtinti apskaitos politiką. Tvarkant buhalterinę apskaitą, profsąjunga privalėjo vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Buhalterė V. V. taip pat teigė, kad vadovavosi šiuo įstatymu. Apskaitos politika yra vidaus dokumentas, kuriuo nustatioma bendra apskaitos vedimo tvarka: principai, metodai, aprašoma, kaip vedamos kasos operacijos, kaip atsiskaito skirtingi asmenys, bendrai – kaip vedama kiekviena turto ir įsipareigojimų straipsnio sąskaita.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. Z. paaiškino, kad jis pagal A. B. užsakymą pateikė Ataskaitą apie faktinius pastebėjimus dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos 2006-2010 metais. Išvada pateikta apie įstaigos finansinę būklę, buhalterinę apskaitą. Jiems buvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai (kopijos), apskaitos registrai. Taip pat buvo pateikti ir patikslinti apskaitos registrai, kurie buvo sudaryti suvedus visus duomenis pagal buhalterinės apskaitos programą. Jie reikalavo patikslintų registrų todėl, kad pirminiai apskaitos registrai (jų kopijos) buvo nepakankami. Jie paprašė patikslinti apskaitos registrus. Profsąjunga tada nusprendė pateikti kompiuterinę versiją, kad nebūtų jokių neatitikimų, kadangi ataskaitoje buvo minima apie kaidas, susijusias su informacijos įvedimu į „Excelio“ formatą. Pateiktuose apskaitos registruose iš pradžių buvo neatitikimų, bet kuomet patikrino patikslintus apskaitos registrus, tai sutikrino beveik 100 procentų penkerių metų laikotarpio apskaitos registrų su pirminiais apskaitos dokumenyais, apie 7 000 įrašų kiekvienais metais. Iš patikslintų registrų galima nustatyti tikrąją įstaigos padėtį. Jei kalbėti apie nepatikslintus registrus, tai padaryta klaidų, iš kasos knygos perkėlimas į apskaitos registrą netikslus. Pirminiuose apskaitos registruose galbūt nepateikta visa informacija, negalima buvo nustatyti tiksliai dvejybinio įrašo atlikimo. Dvejybinis įrašas reiškia, kad jei viename apskaitos registre yra įrašas, tai ir kitame turi būti toks pat įrašas. Jie nenustatė, kad antrasis įrašas nebuvo atliktas, gal antrasis registras (kopijos) jiems nebuvo pateiktas. Todėl jie ir pareikalavo pateikti tokius apskaitos registrus, kuriuose aiškiai būtų matomi abu dvejybiniai įrašai. Kai apskaitos registrai buvo patikslinti, dvejybinis įrašas matosi, nes apskaitos programa neleidžia padaryti tokios klaidos. Jis nežino, kada buvo pastebėtos buhalterinės apskaitos klaidos. Kuomet jos pastebėtos, turėjo būti surašyta viena buhalterinė pažyma. Jam nebuvo pateikta tokia pažyma su joje nurodytais visais neatitikimais. Esant buhalterinės apskaitos pažeidimams, neištaisius klaidų, vien pagal patektus apskaitos registrus (nepatikslintus) nustatyti įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio negalima, nes nebuvo jam pakankamai pateikti apskaitos registrai. Iš pirminių apskaitos dokumentų galima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų likutį nuo 2005 metų pabaigos iki 2010 metų pabaigos. Įstaigos veiklą, rezultatus, būseną parodo ne tik apskaitos registrai. Yra finansinės, veiklos ataskaitos – daug dokumentų, kurie parodo visą veiklos apimtį, turtą, įsipareigojimus. Pirminiai apskaitos dokumentai yra pagrindiniai. Jo nuomone, (duomenys neskelbtini) tvarkydama buhalterinę apskaitą vadovavosi bendraisiais apskaitos principais. Buvo priimta buhalterė, kuri turi vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymu ir visaisi kitais teisės aktais, apskaičiuoti mokesčius. Subjekto vadovas turi organizuoti buhalterinę apskaitą. Jo manymu, jei vadovas priima į darbą buhalterę, tai ir organizuoja buhalterijos darbą. Pagal pateiktus apskaitos registrus ir negavus papildomų dokumentų iš (duomenys neskelbtini) jam buvo nepakankamai informacijos nustatyti turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydį, kadangi kai kuriuose pateiktuose registruose nėra rezultato. Kasos dokumentuose aiškios klaidos, vien apie kasos dokumentus jis nekalba. Jei klausiama apie visumą, tai buvo paprašyta papildomos informacijos ir (duomenys neskelbtini) ją pateikė. Tuomet galima nustatyti kartu su pirminiais apskaitos dokumentais, kuomet įvertintos ir ištaisytos klaidos.

Teisiamajame posėdyje taip pat buvo ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinėsveiklos tyrimo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 5-1/112 priedai (t. 3, b. l. 87-184, t. 4, b. l. 1-160), priedai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditoriaus A. Z. pateiktos Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos 2006-2010 metais, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Visus juos teismas pripažįsta įrodymais.

A. B. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, būtent tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku (įstaigos – ūkio subjekto vadovu) ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą kaip ūkio subjekto vadovas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 organizuodamas buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. A. B. pareikštame kaltinime nurodoma, kad dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas arba bent vieną iš jų, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju aktuali viena iš BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų - aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris teismų praktikoje aiškinamas kaip Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-11/2008 ir kt.). Be to, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. buvo viešojo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) vadovas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar apskritai tokiu atveju gali kilti baudžiamoji atsakomybė už Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (jei tokie pažeidimai būtų nustatyti). Teismas pažymi, kad šiuo aspektu kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pareiškimas yra galimas, nes profesinė sąjunga tvarkydama buhalterinę apskaitą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai aplaidžiai buhalterinė apskaita (duomenys neskelbtini) pradėta tvarkyti 2006 metais. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už aplaidų profesinės sąjungos buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2004 m. liepos 13 d., kadangi tą dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314, kuri numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už įmonės aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir už kitų asmenų aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį profesinę sąjungą.

Kartu teismas pažymi, kad pareikštas kaltinamajam A. B. kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra nepriekaištingas procesinės teisės normų požiūriu. Kaip minėta, ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. A. B. inkriminuojamas netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas savo vadovaujamoje įstaigoje, tačiau kaltinime nepakankamai detaliai išdėstomi Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio pažeidimai, susiję su tiesiogiai tvarkoma buhalterine apskaita. Šie pažeidimai, pasak kaltinimo, pasireškė tuo, kad laikotarpiu 2006-01-01 – 2010-12-31 įrašai (likučiai ir apyvartos) kasos registruose, banko išrašuose nesutampa su didžiosios knygos atitinkamų sąskaitų (kasos ir banko) įrašais, t.y. kasos registrų likučiai pradžiai, atitinkamų mėnesių kasos pajamų ir išlaidų sumos bei likučiai laikotarpio pabaigai neatitinka perkeltų į didžiosios knygos kasos sąskaitos likučiams bei pajamų ir išlaidų apyvartoms, kasos likučiai nepagrįsti inventorizacijos duomenimis, todėl nustatyti, kurie likučiai teisingi, nėra galimybės, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus. Vienok konkreti pažeidimų faktinė išraiška – kurie likučiai ir kokia apimtimi nesutampa tarp nurodytų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrų, kaltinime neišvardijami. Šios aplinkybės žinomos tik iš bylos medžiagoje esančios specialisto išvados. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie pareikšto kaltinimo trūkumai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės formaliai atitinka inkriminuojamą nusikaltimo sudėtį, netrukdo išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teismo baigiamąjį aktą, nors kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad nelabai supranta, kuo yra kaltinamas. A. B., kaip įtariamojo, apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo metu taip pat neužfiksuota, ar jam suprantama įtarimo esmė. Pastarąsias aplinkybes teismas plačiau įvertins nuosprendyje vėliau, analizuodamas A. B., kaip inkriminuojamo nusikaltimo subjekto, jo veikos ir kaltės, klausimą.

Esminis BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra padariniai (dėl padarytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Būtent šis požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybėns, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnyje. Negalimumas visiškai ar iš dalies nusatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros baudžiamojoje byloje įrodomas specialisto išvada, kitomis veikos aplinkybėmis. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto nuostatos. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-1/112 ir jos priedais), tiek specialistės V. G. paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad 2006-11-21 išduota paskola 12 500 litų sumai A. J. pagal 2006-11-21 kasos išlaidų orderį Nr. 1, nebuvo įtraukta į kasos registrą kaip įsiskolinimas, o apyskaita buvo užregistruota 2007 metų sausio mėnesį. Pasak teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės V. G., buhalterinėje apskaitoje negali būti tokios situacijos, kad pinigai išmokėti 2006 metų lapkričio mėnesį, o mokėjimas atvaizduotas 2007 metais. Be to, buhalteriniuose dokumentuose neatsispindi ir šios paskolos grąžinimas (nors teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. pats nurodė, kad paskolą grąžino, paskolos grąžinimo fakto neneigia ir (duomenys neskelbtini) buhalterė V. V.). Teisiamajame posėdyje pasitvirtino ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimas. Kasos knygos duomenys ir didžiosios knygos duomenys (likučiai ir apyvartos) nesutampa daugiau nei ketverių metų laikotarpyje, be to, nesutampa ir likučiai banko išrašuose bei įrašuose didžiojoje knygoje. Šie pažeidimai detaliai nurodyti specialisto išvados 1 punkte (t. 3, b. l. 72-74 imtinai). Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nepaneigė ir byloje apklaustas specialistas A. Z. bei jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditoriaus, pateikta Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos 2006-2010 metais ir jos priedai. Kitas klausimas yra tai, ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš šių alternatyvių padarinių sąlygų nagrinėjamu atveju aktualus turto (grynųjų pinigų) nustatymas 2006-2010 metais. Šioje bylos dalyje teismas neturi pagrindo netikėti 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/112 konstatuotais padariniais ir specialistės V. G. parodymais teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti šio juridinio asmens tikrojo turto (grynųjų pinigų) 2006-2010 metų laikotarpiu. Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje akcentavo aplinkybę, kad pirminiai apskaitos dokumentai – būtent, kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra teisingi. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad buhalterinė apskaita įstaigoje tvarkoma teisingai ir nepaneigia baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį reikšmingų padarinių fakto. Specialistė V. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad neatitikimai tarp kasos registro ir didžiosios knygos prasideda analizuojant apyvartą. Visos ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos chronologiškai. Aptariamu atveju to nesilaikyta. Įrašai kasos knygoje ir didžiojoje knygoje nesutampa tiek, kad to negalima pavadinti grynai aritmetinėmis klaidomis. Akivaizdžiai nesutampa ir banko išrašų bei didžiosios knygos duomenys. Iš teisiamajame posėdyje tirtų specialisto A. Z. parodymų taip pat matyti, kad tikrąją įstaigos padėtį galima nustatyti tik iš patikslintų apskaitos registrų. Tuo tarpu kalbėdamas apie nepatikslintus registrus, specialistas paaiškino, kad padaryta klaidų, iš kasos knygos perkėlimas į suvestinį apskaitos registrą buvo netikslus. Kaip matyti iš bylos duomenų, patikslinti apskaitos registrai pateikti pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Teismas pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas nedraudžia taisyti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, jei tai daroma pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ši aplinkybė neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir galima baudžiamoji atsakomybė. Tokie padariniai šiuo atveju nustatyti.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis kelia tam tikrus specialius reikalavimus šio nusikaltimo subjektui. Nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto problematika detaliai nagrinėjama ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Bendra taisyklė yra ta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu, ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjekto vadovu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2012, Nr. 2K-388/2013 ir kt.).

Pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis, (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkė buhalterė V. V.. (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. 1997 m. gruodžio 30 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto darbuotoja V. J. (dab. pavardė V.) paskirta į buhalterės pareigas nuo 1998 m. sausio 2 d. (potvarkio kopija – t. 3, b. l. 107). V. V. SODROS duomenų bazėje registruota kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja nuo 1994-01-01 (t. 9, b. l. 32). Byloje nekyla abejonių, kad buhalterės pareigas A, B. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) V. V. ėjo ir kaltinime A. B. inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31). Tai, kad V. V. aptariamu laikotarpiu tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, patvirtino ne tik ji pati, bet ir absoliuti dauguma byloje apklaustų liudytojų – L. J., Z. J., R. O., T. B., V. B., L. I., šią aplinkybę vienareikšmiškai įrodo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai. Anksčiau šiame nuosprendyje išvardinti Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto pažeidimai kilo ne dėl tiesioginių A. B. veiksmų. Pats kaltinamasis A. B. pirminių apskaitos dokumentų į apskaitą nepateikdavo, apskaitos registrų nevesdavo. Teismas, būdamas saistomas BPK 255 straipsnio nuostatų nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, negali pasisakyti ir nepasisako dėl liudytojos V. V. veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau, spręsdamas kaltinamojo A. B. kaltės klausimą, privalo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, kad būtent V. V., būdama (duomenys neskelbtini) buhaltere, tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (tame tarpe buhalterijoje netinkamai apskaitė A. J. suteiktą paskolą, suvedinėjo kasos ir didžiosios knygos likučius ir pan.). Kaltinamasis A. B. šių veiksmų neatliko.

Sprendžiant kaltinamojo A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pabrėžtina ir tai, kad nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkė buhalterė, jis, kaip ūkio subjekto vadovas, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Netinkamas apskaitos tvarkymo organizavimas tam tikrais atvejais gali reikšti ir aplaidų ar net apgaulingą apskaitos tvarkymą – pavyzdžiui, tais atvejais, kai buhalteris tvarko buhalterinę apskaitą, daro įrašus apaskaitos registruose, vien pagal ūkio subjekto vadovo pateiktus dokumentus, o pastarasis buhalteriui tyčia ar dėl neatsargumo nepateikia visų dokumentų, pateikia netinkamos formos bei turinio apskaitos dokumentus ir pan. Tokiais atvejais laikoma, kad ūkio subjekto vadovas veikia kaip BK 223 straipsnyje (ar netgi BK 222 straipsnyje) numatyto nusikaltimo vykdytojas. Tačiau tokio pobūdžio aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nors dalis liudytojų (šioje vietoje pažymėtina, kad,visų byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertina rezervuotai – tik tiek, kiek juos patvirtina objektyviai nustatytos bylos aplinkybės, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad jie arba palaiko kaltinamąjį A. B., arba reiškia juo nepasitenkinimą) nurodė, kad kaltinamasis A. B. galimai dalį apskaitos dokumentų laikė pas save ir jų nepateikdavo (duomenys neskelbtini) revizijos komisijai ar tų dokumentų reikalavusiems (duomenys neskelbtini) nariams (pavyzdžiui, apie tai parodė liudytojas A. J.), vis dėlto, teismas pabrėžia, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu A. B. nėra kaltinamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. pats būtų pateikinėjęs buhalterei V. V. apskaityti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ar apskritai savo iniciatyva būtų surašinėjęs ar teikęs į apskaitą kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis kaltinamas aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą, t. y. padaręs konkrečius teisės aktų pažeidimus netinkamai organizuodamas buhalterinę apskaitą. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, paprastai tokiais atvejais atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą tenka ne ūkio subjekto vadovui, o buhalteriui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. B. kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kartu su buhaltere pasirašinėjo jos jam pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, neteikia pagrindo spręsti, jog kaltinamasis A. B. vienas pats ar kartu su buhaltere, tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Iš kitos pusės, analizuojant kaltinime inkriminuojamą A. B. veiką, nevisiškai aišku, ką jis padarė netinkamai, dėl ko jo veiką – buhalterinės apskaitos organizavimą, galima būtų laikyti pavojinga veika baudžiamojo įstatymo prasme. Kaip jau buvo minėta, kaltinamsis A. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad nelabai supranta jam pareikštą kaltinimą ir atsisakė duoti parodymus, pasinaudodamas tik paskutinio žodžio teise. Šiuo požiūriu teismas pažymi, kad bylos duomenys rodo, kad A. B. iš tiesų galimai nepakankamai atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nepalankiai įvertinusį UAB (duomenys neskelbtini)“ atliktą (duomenys neskelbtini) 2004, 2005, 2006 m. finansinės atskaitomybės auditą (t. 3, b. l. 65-86), priešinosi dalies (duomenys neskelbtini) narių inicijuojamam naujam auditui, visiškai pasitikėjo buhaltere, nesiėmė veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta apskaitos politika (kita vertus, Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, pažeidimais, jis nėra kaltinamas), nepatvirtino konkrečių pareigybinių instrukcijų (kuo jis irgi, beje, nėra kaltinamas). Tačiau visi šie veiksmai (neveikimas), esant įstaigoje savarankiškai buhalterio pareigybei ir buhalteriui realiai bei oficialiai vykdžius savo funkcijas, o kaltinamajam A. B. pačiam netvarkius buhalterinės apskaitos, teismo vertinimu, neteikia pagrindo kaltinamojo A. B. veiką laikyti pavojingą baudžiamojo įstatymo (BK 223 straipsnio 1 dalies) prasme. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad konkretūs pavojingi padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto už 2006-2010 metų laikotarpį, kilo ne dėl A. B. veiksmų (neveikimo) organizuojant buhalterinę apskaitą. Pats A. B. turi pedagoginį išsilavinimą. Kaltinamasis rūpinosi, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. V. ne tik įgytų buhalterinį išsilavinimą, bet ir keltų profesinę kvalifikaciją. Šios aplinkybės taip pat turi reikšmės teisiškai vertinant A. B. veiksmus, susijusius su buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) organizavimo tinkamumu. Taigi, konstatuoti, jog A. B. netinkamai (juolab, nusikalstamai nerūpestingai) organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, teismas pagal byloje esančius įrodymus, negali.

Teismas laiko, kad šioje byloje nenustatyta tokių faktinių ir juridinių aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką aplaidaus apskaitos tvarkymo bylose, leistų kaltinamąjį A. B. pripažinti tinkamu baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, subjektu. Be to, teismas nenustatė, kad kaltinamojo A. B. veiksmai organizuojant buhalterinės apskaitos tvarkymą būtų pavojingi baudžiamojo įstatymo aspektu ir vertinami kaip nusikalstami.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąją įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Nesant bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, negali būti konstatuota ir visa nusikaltimo sudėtis. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. negali būti laikomas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, be to, jis organizuodamas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepadarė pavojingos veikos. Todėl kaltinamasis A. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.