Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo Š P. S. (S P. S.) civilinį ieškinį baudžiamoje byloje Nr. 1-242-927/2017 nuteistiesiems V. G. ir P. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir P. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: V. G. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, o P. M. - 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, abiem nuteistiesiems bausmės vykdymas atidėtas. Nukentėjusiajam Š. P. S. šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta teisė į ieškinio (dalyje dėl turtinės žalos) patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iki sužalojimo dirbo statybininku pagal verslo liudijimą. Pateikia teismui verslo liudijimus ir metinės pajamų deklaracijas už 2015, 2016 ir 2017 metus, kurie patvirtina jo pajamas. Nuo 2016 metų vasario 13 d. iki 2016 m. birželio 7 d. dėl nusikalstama veika jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti. Tai sudaro 115 kalendorinių dienų. Dėl to negavo 1778,77 Eur darbinių pajamų. Vidurkį paskaičiavo pagal 3 metų pajamų deklaracijas. Pagal metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus jo pajamos sudarė 4000,00 Eur (4000 Eur : 12 mėnesių = 33,33 euro : 30 dienų = 11,11 Eur (vienos kalendorinės dienos pajamos) X 115 sirgimo dienų = 1277,65 Eur). Pagal metinę pajamų deklaraciją už 2016 metus jo pajamas sudarė 5000 Eur (5000 Eur : 12 mėnesių = 416,66 euro : 30 dienų = 13,88 euro (vienos kalendorinės dienos pajamos) X 115 sirgimo dienų = 1596,20 Eur); Pagal metinę pajamų deklaraciją už 2017 metus jo pajamos sudarė 12000 Eur (12000 Eur : 12 mėnesių = 1000,00 eurų : 30 dienų = 33,33 euro (vienos kalendorinės dienos pajamos) X 115 sirgimo dienų = 3832,95 Eur). Už 2015 metus vienos dienos pajamos sudaro 11,11 Eur Už 2016 metus vienos dienos pajamos sudaro 13,88 Eur. Už 2016 metus vienos dienos pajamos sudaro 33,33 Eur. Vidurkis: 2015, 2016, 2017 metų vienos dienos pajamas sudaro 19,44 Eur (11,11 + 3,88 + +3,33 Eur = 58,32 euro : 3 metų = 19,44 euro. 19,44 euro X 115 sirgimo dienų = 2235,77 euro.

Pagal byloje pateiktą 2017-03-27 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą Nr. KA P-21-8693 (teikimas b. l. 43-45) jam nuo 2016-02-01 iki 2016-06-02 buvo sumokėta 457,03 euro nedarbo draudimo išmoka (bedarbio pašalpa: 118,13 euro + 110,51 euro + 110,51 euro + 110,51 euro 7,37 euro = 457,03 Eur). Negautas darbines pajamas sudaro: 2235,77 Eur - 457,03 Eur nedarbo draudimo išmokas = 1778,77 Eur. Viso turtinę žalą sudaro: 536,18 Eur (vaistai, maistas, kuro išlaidos) + 1778,77 Eur (negautos darbinės pajamos) = 2314,95 Eur.

Taip pat prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 70 Eur bei advokato išlaidas – 140 Eur.

Teisme ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad yra tvarkomi dokumentai neįgalumui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos Nr. 1-242-927/2017 duomenimis nustatyta, kad nuteistieji P. M. ir V. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl to, kad jie 2016 m. vasario 13 d. nuo 12.00 val. iki 22.00 val., pirties, esančios Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kiemelių k., šokių patalpoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami grupe, asmeninio konflikto su Š. P. S. (S P. S.) metu, sumušė pastarąjį, o būtent: P. M. sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, nuo kurių Š. P. S. pargriuvo ant stalo, o po to - ant grindų, tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam sėdint prie stalo, V. G. kartu su P. M. tyčia sudavė dar smūgių Š. P. S. į įvairias kūno vietas, ir bendrais veiksmais, ne mažiau 7 smūgiais, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, abejose alkūnėse, abejose ausyse, abiejų akių apatiniuose vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2017 m. gruodžio 1 d. įsiteisėjo. Nuosprendžiu nukentėjusiajam Š. P. S. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį.

Nuteistųjų V. G. ir P. M. kaltė dėl Š. P. S. atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir atsiradusių pasekmių yra įrodyta 2017-11-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą įgyvendinimas.

Spręsdamas pareikšto ieškinio pagrįstumą teismas atsižvelgia ne tik į tai, kokias išlaidas nukentėjusysis pagrindžia rašytiniais įrodymais (išlaidos vaistams 94,48 Eur ir netektos pajamos dėl nedarbingumo) (teikimo b. l. 8-42), bet tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas sunkiai, ligoninėje ir reabilitacijoje gydėsi nuo 2016-02-14 iki 2016-03-24. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 482/2016 (01) bei nukentėjusiojo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, matyti, kad jam be kraujosruvų, kurios įvertintos nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, dėl to jam buvo atlikta sudėtinga operacija, po to nukentėjusysis skundėsi bloga savijauta (galvos svaigimu, bendru silpnumu, šlapimo daliniu nelaikymu, susilpnėjusiu regėjimu), išrašant 2016-03-24 nukentėjusįjį, jam buvo nustatytas galvos svaigimas, bendras pasilpimas, apsunkintas tolesnių nuotolių ėjimas, motoriniai ,,Džeksono“ priepuoliai dešinėje rankoje (t. 1 b. l. 112). Kai jis kreipėsi 2017-02-08 ir 2017-05-10 į gydytojus dėl regėjimo pablogėjimo po galvos traumos, jam buvo įtariama potrauminė galvos smegenų vandenė, po kompiuterinės tomografijos nustatyta F skilčių ir smegenėlių atrofijos požymiai ir rekomenduotas tausojantis režimas, fizinio krūvio ir darbinės veiklos ribojimas, dėl greito išsekimo ir regėjimo sutrikimo, susijusio su intensyviu galvos skausmu. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam yra likę rimti padariniai po sužalojimo. Todėl, nors gydymo įstaigose jam buvo suteikiamas maitinimas, visgi darytina išvada, kad esant tokiam sunkiam sužalojimui nukentėjusiajam buvo reikalingi ne tik medikamentai, bet ir papildomas (pagerintas) maitinimas. Nors nuteistieji P. M. ir V. G. ginčija papildomo maisto būtinumą, neva nukentėjusysis nepagrįstai naudojosi ne medicinos įstaigos teikiamomis maitinimo paslaugomis, tačiau nukentėjusysis rinkdamasis sveikatos gerinimo priemones ir būdus siekė kokybės ir operatyvumo, todėl atsižvelgiant į greitesnį gijimo procesą, papildomo maitinimo būtinumas yra suprantamas ir pagrįstas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šių išlaidų dydį, nukentėjusysis nepateikė, o pagerinto maitinimo ir išlaidų tam reikalui faktą teisme patvirtino liudytoja O. I., teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio šioje dalyje, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgia į tai, kad dalį išlaidų už kurą ir maitinimą kaltinamieji visgi pripažįsta, todėl priteisia didžiąją dalį prašomų išlaidų už papildomą maitinimą, kurą ir suplėšytus drabužius (455,52 eur), t. y. viso kartu su išlaidomis vaistams - 550 Eur.

Nukentėjusysis ieškiniu taip pat prašo priteisti iš nuteistųjų ir pajamas, kurių jis neteko dėl nedarbingumo per visą gydymosi laikotarpį. Pateikdamas netektų pajamų paskaičiavimą, nukentėjusysis nurodo metines pajamų deklaracijas už trejus metus, t. y. 2015, 2016, 2017. Nuteistieji V. G. ir P. M. pripažįsta ir sutinka apmokėti nukentėjusiojo netektas pajamas, tačiau mano, kad jų dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal 2015 ir 2016 metų nukentėjusiojo pajamas, kurias jis deklaravo oficialiai. Teismas su tuo sutinka ir pabrėžia, kad skaičiuojant vidutinį uždarbį imamas laikotarpis, susijęs su darbo užmokesčiu ar gautomis pajamomis iki patirto sužalojimo, o ne po jo.

Kadangi nukentėjusysis dirbo pagal verslo liudijimą ir faktiškai dirbtų dienų skaičiaus nėra galimybės apskaičiuoti, o nuo 2016-01-01 iki 2016-07-23 nukentėjusysis gavo nedarbo draudimo pašalpą, teismas apskaičiuodamas nukentėjusiojo vidutinį darbo dienos užmokestį, pagrindu ima 2015 metų pajamų deklaracijos duomenis dėl metinių pajamų ir dalina juos iš kalendorinių dienų skaičiaus, t. y. 365 d., (4000 Eur : 365 d. =10,95 Eur). Gautas dienos užmokesčio vidurkis dauginamas iš sirgtų dienų skaičiaus (10,95 Eur X 115 d. = 1260,27 Eur), ir iš šios sumos atimtina nedarbo draudimo pašalpa (1260,27 Eur – 457,03 Eur = 803,24 Eur). Ši suma kartu su išlaidomis už vaistus, papildomą maitinimą, kurą ir suplėšytus drabužius ir priteistina iš kaltinamųjų, t. y. 1623,24 Eur (550 Eur +803,24 Eur), solidariai.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajam skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį pagal Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurioje vidutinis darbo dienos užmokestis gaunamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį darbo dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) yra gaunama beveik tokia pati suma (4000 Eur : 252 d. = 16 Eur, gautas dienos užmokesčio vidurkis dauginamas iš sirgtų darbo dienų skaičiaus (16 Eur X 79 d. = 1264 Eur.), ir iš šios sumos atimtina nedarbo draudimo pašalpa (1264 Eur – 457,03 Eur = 806,97 Eur), todėl teismui pasirinkus aukščiau aptartą vidutinio darbo dienos užmokesčio paskaičiavimą nukentėjusiojo teisės nebus pažeistos.

Nukentėjusiojo Š. P. S. 140 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (teikimas b. l. 51), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgus į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo materialinę padėtį, suteiktos advokato teisinės pagalbos apimtį, priteistinos iš kaltinamųjų solidariai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis be to, kas išvardinta pirmiau, prašo iš kaltinamųjų priteisti ir 70 Eur žyminį mokestį, kurį jis sumokėjo paduodamas civilinį ieškinį. Kadangi paduodant ieškinį baudžiamojoje byloje žyminis mokestis nėra mokamas, nukentėjusiojo per klaidą sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais ir 270 straipsniu teismas,

nusprendžia:

nukentėjusiojo Š P. S. (S P. S.) ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovui Š. P. S. iš atsakovų P. M. bei V. G. (V. G.) solidariai 1623,24 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus 24 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) Eur proceso išlaidų.

Grąžinti ieškovui Š. P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70 (septyniasdešimties) Eur per klaidą sumokėtą žyminį mokestį, kuris sumokėtas 2018-01-28, įmokos kodas 566, unikalus mokėjimo kodas b. b. 1-242-927/2017 AB ,,Swedbank“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.