Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-927/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-101-927/2018Sprendimas · 2018-03-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-295-298/2018Nutartis · 2018-06-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
1-242-927/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07472-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
Š. P. S.
Kaltinamasis
V. G., P. M.
Advokatai
Povilas Latvys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-927/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07472-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 1.1.10.1; 1.1.8.14; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Justinui Pladui, Ugnei Rėkutei,dalyvaujant: prokurorams Ramūnui Šileikai, Nikolajui Kozliakui,gynėjams advokatams: Petrui Prijalgauskui, Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam Š. P. S., jo atstovui advokatui Povilui Latviui,vertėjaujant Alicijai Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, baustas administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., Maišiagalos mstl., (duomenys neskelbtini) , ir

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas, 2013-10-10 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 2 d. nutrauktas BK 38 str. pagrindu, baustas administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., Maišiagalos mstl., (duomenys neskelbtini),

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir P. M. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jie 2016 m. vasario 13 d. nuo 12.00 val. iki 22.00 val., pirties, esančios Vilniaus r., Maišiagalos sen., (duomenys neskelbtini) k., šokių patalpoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami grupe, asmeninio konflikto su Š. P. S. (S. P. S.) metu, sumušė pastarąjį, o būtent: P. M. sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, nuo kurių Š. P. S. pargriuvo ant stalo, o po to - ant grindų, tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam sėdint prie stalo, V. G. kartu su P. M. tyčia sudavė dar smūgių Š.P. S. į įvairias kūno vietas, ir bendrais veiksmais, ne mažiau 7 smūgiais, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, abejose alkūnėse, abejose ausyse, abiejų akių apatiniuose vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė Š. P. S. sveikatą.

Kaltinamasis V. G. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2016-02-13 su sese dalyvavo gimtadienyje. Iki įvykio nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei jo sugyventinės. Pirmą dieną buvo viskas tvarkoje. Kitą dieną atsibudę nusprendė tęsti gimtadienį, užsakė naują pirtį, ten toliau šventė gimtadienį. Buvo vėl alkoholio nupirkta. Jis pats nedaug gėrė, gal kelis stiklelius. Maždaug apie 13 val. jis išėjo į lauką parūkyti, girdėjo, kad buvo šurmulys. Parūkęs grįžo ir pamatė Š., kuris gulėjo prie durų. Nenorėjo domėtis svetimais reikalais, todėl į tai nekreipė dėmesio. Ten buvo P.. Kai jis grįžo, paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad tarp Š. ir O. kažkas buvo, grasino jai ar panašiai. Nuėjo toliau švęsti su Z., R., O. taip pat gėrė kartu. Kažkur po valandos girdėjo, kad kažkas nukrito. Už kampo gulėjo malkos, ten įėjimas į pirtį, kažkas pasakė, kad tai Š. nugriuvo. Jis ten gulėjo, tačiau nežino ar atsitrenkė į ką nors, ar ne. Nepriėjo prie jo ir nežiūrėjo. Buvo išėjęs iš patalpos, maždaug po valandos grįžo. Patalpoje sėdėjo Š. ir O.. Š.buvo paėmęs butelį ir norėjo mesti. Atėmė butelį, norėjo suduoti jam antausį, bet nepataikė. Jis irgi užsimojo. Antrą kartą sudavė nukentėjusiajam antausį. P. dar bandė per stalą peršokti, bet jis nukentėjusiajam netrenkė. Pakratė jį truputėlį. Nuo to jis galva į sieną nesitrenkė. Jis liepė jam apsiraminti. Visi apsiramino. Dar išgėrė ir jis išėjo miegoti, pasakęs „kam čia daryti tokias nesąmones“. K. Š. sužalotas, sužinojo kažkur po savaitės ar pusantros. Ar R., ar pats P. pasakė, kad jis ligoninėje, minėjo, kad buvo nuvažiavęs pas jį. Sakė, kad jeigu P. Š. sumokės 10000 Eur, viskas bus normaliai. Iš jo nukentėjusysis pinigų nereikalavo. Dabar žino, kad nukentėjusysis susimušė su P. M., tačiau jis muštynių nematė. Tik grįžęs po parūkymo į patalpą pamatė, kad nukentėjusysis guli prie įėjimo, ten kur muzikos aparatūra stovėjo. Kitą dieną ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų. Jis atsikėlė, matė, kad nukentėjusysis gėrė alų. Buvo po išgertuvių, buvo pagiriotas, mėlynių nematė. Jis griuvinėjo, gal dar nedidėlės muštynės buvo, kažkas atsitiko. Viskas į vieną vietą susidėjo. Galimai nuo jo suduoto smūgio ir galėjo atsirasti kokios nors pasekmės nukentėjusiajam, tačiau jis galva į sieną tikrai neatsitrenkė. Žalos atlyginti nesutinka, gal tik nedidelę dalį ligonių kasai. K. P. aiškino, kad vyko konfliktas, sakė, kad jie kalbėjo su O.. Š. ne kartą bandė muštis, ar už rankos paėmė, ar pastūmė. Nepasakojo, ką kiekvienas darė. Po to tik sakė, kad buvo muštynės. Nakvojo antrame aukšte, iš šono O. miegojo apsikabinusi R. J.. Ten buvo čiužiniai, iš šono buvo lovos dvi, iš kito šono - dar čiužiniai gulėjo. Užlipus į viršų kampe stovėjo viena lova, nuo žemės iki lovos buvo apie 70 cm aukščio. Toliau nuo lovų buvo čiužiniai. Tarp čiužinių buvo praėjimas. Čiužiniai nelygiai buvo sudėti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kad tarp P. M. ir Š. buvo konfliktas, vėliau sužinojo, kad muštynės. P. P. jam sakė, kad buvo muštynės. Tai gal ne muštynės, gal konfliktas, kadangi jis ne lietuvis, o lenkas, gal klaidingai suprato. Konfliktą supranta kaip priežastį, nes nukentėjusysis grasino muštis su O.. Gal prasidėjo konfliktas ir perėjo į muštynės, dabar taip tik svarsto (t. 3, b. l. 136-139).

Kaltinamasis P. M. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad 2016 metų vasario 12 dieną buvo pas L. gimtadienyje, (duomenys neskelbtini) kaime, pirtyje. Susirinko visi, viskas buvo gerai, šventė, šoko. Tarp 22 val. ir 23 val. jis nuėjo miegoti. Kitą dieną dalis svečių išvažiavo, o jis ir dar keletas asmenų liko toliau švęsti. Liko L. B., Valdemaras (teismo pastaba- kaltinamasis V. G.), Š., O., buvo dar nemažai žmonių, kurie pasiliko. Viskas buvo gerai. Jis pats nedaug gėrė, nes jautėsi kažkuo apsinuodijęs. Š. vartojo alkoholio nemažai, su O. I. kartu buvo, šokdami išgėrinėjo. Po to, apie 13 val., buvo labai apsvaigę, nes matė, kaip nukentėjusysis krito šokių salėje, ten kur buvo aparatūra sudėta. Vieną kartą krito, atsitrenkė į sieną. Stovėjo medinis suolas, jis kaip griuvo, atsisėdo ant to suolo ir įsirėmė į sieną, tačiau nematė, ar galvą sutrenkė ar ne. Po to šokdamas užsikabino už kažkieno kojų ir krito į priekį, visu šonu prie sienos. Viskas po to buvo jam gerai, nes jis šoko, išgėrinėjo, nieko jam nebuvo. Atsikėlė pats. Jis (teismo pastaba - kaltinamasis P. M.) lipo kelis kartus į viršų, po to eidavo į lauką parūkyti. Nepamena kokiu laiku, tačiau vėliau girdėjo, kad Š. ir O. pradėjo šūkauti vienas ant kito. Jis pats tuo metu sėdėjo. A. O. ir pasakė, kad Š. prieš ją nori smurtauti, paprašė ją apginti. Jis tuo metu buvo priepirtyje, o jie šokių salėje. Jis nuėjo, pradėjo šaukti ant Šymono, sakė jam, kodėl jis kelia ranką prieš moterį. Nukentėjusysis jį atstūmė ir vėl šoko ant O., ranką pakėlė. Jis juos išskyrė ir tada susikibo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis norėjo jam suduoti, bet nepataikė. Tada jis nukentėjusiajam sudavė į žandikaulį, į dešinę pusę, nes jis pats yra kairiarankis. Susikibę nugriuvo ant aparatūros. Nukentėjusysis nugara ant jos, o jis - ant nukentėjusiojo. Jis nugriuvo ne nuo suduoto smūgio. Po to, kai buvo grumtynės, jam kojos paslydo ir jis išsitiesė ant žemės. Nukentėjusysis užkrito ant jo. Tada parvertė nukentėjusįjį ir sudavė jam 3-4 smūgius į žandikaulį, kumščiu į dešinę pusę. Su dešine nebūtų net musės užmušęs. Jį kažkas atitraukė, jis išėjo parūkyti, po to vėl prie stalo atsisėdo. Prie sienos buvo eilė suolų ir kitoje pusėje suolai, langas, matosi ežeras. Vėl atėjo Š.. Ten buvo degtinė, dar lėkštės kažkokios, ir atėjo O.. Kažką ji ten pradėjo reikštis, sakė: „ką tau patinka, kad taip su tavimi pasielgė“. Š. buvo girtas, irgi pradėjo ant jos šūkauti. Dar prieš tai, kai prasidėjo šis konfliktas, atėjo V. ir atsisėdo prie Š., prie sienos. Šy. sėdėjo prie sienos, už stalo, jis – priešais, kitoje pusėje stalo, V. sėdėjo prie sienos, iš dešinės Š.. Kai įvyko konfliktas, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) stvėrė butelį ir norėjo turbūt šveisti O., užsimojo. Tuo metu V. stvėrė jį ir nepamena, kuris iš jų, ar jis pats, ar Valdemaras atėmė butelį. Tada jis peršoko per stalą ir pradėjo nukentėjusįjį purtyti. Purtė pastvėręs už drabužių ties krūtine, nes norėjo, kad nukentėjusysis nusiramintų. O. apsiverkusi išėjo ir užlipo į antrą aukštą. Jis dar su nukentėjusiuoju išgėrė, šis visai apgirto, nosim stalą badė. Jis pasisiūlė jį nuvesti miegoti, šis atsisakė. Norėjo eiti pats. Tačiau prie malkų krūvos parkrito. Krito į sieną ir tiesiai ant malkų. Nukritęs pradėjo knarkti. Jis pradėjo žadinti nukentėjusįjį, apvertė, o jis nieko, net nereagavo, tik knarkė. Apipylė jį vandeniu, jis tik apsisuko ant šono. Tada jis nukentėjusįjį paliko. Nuėjo į viršų miegoti. Matė, kad O. taip pat jau miega. Girdėjo, kaip nukentėjusysis naktį griuvinėjo. Ryte atsikėlęs pamatė, kad nukentėjusysis miega pirtyje. Gulėjo ant suolo. Jis susiruošęs išvažiavo į Maišiagalą. Nukentėjusysis prieš tai atsikėlė, pasiėmė skardinę alaus, sėdėjo šokių salėje, išgėrinėjo alų. Atsisveikino su visais, susirinko daiktus ir išvažiavo. Ant nukentėjusiojo kūno jokių sužalojimų nematė. Kitą dieną jam paskambino L. B. ir pasakė, kad nukentėjusysis ligoninėje ir jam operaciją darė. Buvo trečiadienis, grįžo iš darbo, Panevėžyje tuo metu dirbo. Kartu su mama ir L. nuvažiavo į ligoninę. Pasiūlė jam vaistų, savo pagalbą, megztinį paliko. Jis pasakė, kad kol kas jam nieko nereikia. Mano, kad jis susižalojo parkritęs ant malkų. Visgi pats jaučiasi blogai, nes buvo su juo susimušęs. Nežino kodėl nukentėjusysis ir liudytoja O. I. jį apkalba. V. G. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į skruostą delnu. Jis ir anksčiau su nukentėjusiuoju buvo susitikęs. Jis kai išgeria tampa agresyvus, su sugyventine pykstasi. Nesutinka su nukentėjusiojo ir Ligonių kasos civiliniais ieškiniais, nes abejoja, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Jis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam keturis smūgius, pirma vieną, po to - tris. Kai sėdėjo prie stalo, nesudavė jam nei vieno smūgio. Prie stalo buvo iš jo atimtas butelis, jis tik papurtė nukentėjusįjį. Po suduotų smūgių nukentėjusysis buvo agresyvus, puolė. Kai sudavė smūgį, jis toliau laikėsi už jo drabužių krūtinės srityje. Tik pirmas smūgis buvo stipresnis, kiti buvo silpni, nes jie buvo arti vienas kito. Jokių žymių nuo jo suduotų smūgių ant nukentėjusiojo veido nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų visiškai tiksliai neprisimena, tačiau pripažįsta, kad galimai sakė tiesą, nurodęs anksčiau ikiteisminio tyrimo metu, kad V. G. sudavė tris kartus nukentėjusiajam, bei kad matė po konflikto nukentėjusiojo veide prie akies mėlynę. Konflikto metu šalia buvo O., kur buvo kiti – nematė. Kiek laiko praėjo iki kol V. G. sudavė smūgius, negali pasakyti tiksliai, bet pusvalandis nepraėjo. Kiek laiko vyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo – negali atsakyti. Konfliktui pasibaigus nematė, kur buvo ir ką darė nukentėjusysis. Pats nuėjo parūkyti, po to atėjo, atsisėdo prie stalo. Kai išsiskirstė po antro karto galutinai, nukentėjusysis miegojo prie malkų, nugriuvęs knarkė. Girdėjo naktį, kaip nukentėjusysis vaikščiojo, apie 2-3 valandą. L. paskambino jam, nes O. pasakė jai, kad apkaltins jį ir gaus pinigų. Neprašė nukentėjusiojo, kad nesikreiptų į prokuratūrą. Vienas smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam į žandikaulį dar stovint, kiti trys smūgiai buvo suduoti nugriuvus. Jis nugriuvus, pervertė nukentėjusįjį per save, atsisėdo ant jo, nukentėjusysis gulėjo ir sudavė šiam dar tris smūgius (t. 3 b. l. 98-103).

Kaltinamojo parodymai teisme nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 27-30) jis tvirtino, kad po to, kai jie abu su nukentėjusiuoju pargriuvo, nukentėjusiajam būnat iš viršaus jis jam sudavė vieną smūgį į žandikaulį, po to jis apvertė nukentėjusįjį ir sudavė dar du smūgius (teisme aiškino, kad buvo iš karto apžergęs nukentėjusįjį ir sudavė 3-4 smūgius) (t. 2 b. l. 27-29, 45-56).

Tokį kaltinamojo parodymų nenuoseklumą teismas laiko jo gynybos būdu. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes gauti teisėtu būdu ir turi įrodomąją galią, todėl teismas vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir vadovaujasi priimdamas nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais prisipažino tik dalinai, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo Š. P. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 44-47, 48-49), rašytiniu prašymu (t. 1 b. l. 113-120) ir parodymais teisme, kad įvykio metu buvo pakviestas į gimtadienį pas pažįstamą, vardu L.. Atvažiavo vakare, apie 16 val. Buvo kartu su savo sugyventine O. I.. Šventė vyko pirtyje. Buvo apie 15 žmonių. Visi vartojo alkoholį, tame tarpe ir jis. Vakare nuėjo miegoti. Kitą dieną nusprendė dar pasilikti, išsinuomojo kitą pirtį, šalia. Kitą dieną jis alkoholio vartojo labai mažai. Buvo nuėjęs į viršų. Miegojo. Po to nusileido žemyn iš antro aukšto ir ieškojo savo sugyventinės. Kvietė ją eiti kartu miegoti. Ji negirdėjo, nes apačioje labai garsiai grojo muzika. Priėjęs prie jos, patraukė už rankos. Tada ji pastebėjo ir pasakė, kad ateis vėliau. Ji nuėjo į kitą kambarį, o jis liko ten, kur grojo muzika pirmoje patalpoje. Po to priėjo asmuo, pravarde „m.“ (teismo pastaba - kaltinamasis P. M.), prisikabino prie jo ir pasakė: „Kodėl keli ranką prieš moterį?“. Pradėjo jį mušti. Smūgius suduodavo kumščiais. Kiek smūgių buvo – negali atsakyti, bet nemažai. 10 galėjo būti. Buvo suduota į galvos sritį – į nosį, į kairę akį. Norėjo apsiginti, bet P. M. pakėlė jį, pastvėręs už marškinėlių už krūtinės ir metė jį į vietą, kur muzikos aparatūra stovėjo. Jis atsitrenkė į ją. Tada vėl pradėjo jį mušti. Jis dar stovėjo. Po to metė jį ant grindų, parkrito abu. Jis parkrito šonu, susimušė galvą. Jį mušė, kai jis gulėjo ant grindų. Po to prarado sąmonę ir nepamena, kas buvo. Atsipeikėjęs pamatė vyrą su akiniais, kuris jį nuvedė į kitas patalpas. Jis atsisėdo ant suoliuko. Tada prisėdo P. prie jo, pradėjo kažką sakyti, kabinėtis. Po to atėjo kitas kaltinamasis (teismo pastaba - kaltinamasis V. G.), pradėjo jam kažką sakyti, vėl pradėjo mušti jį abu. Vėl mušė per galvą, o jis galva atsitrenkė į sieną. Į galvą mušė abu kaltinamieji kumščiais, tačiau neprisimena, kiek smūgių sudavė. Siena buvo už jo, jis sėdėjo netoliese. Nuo V. G. smūgio atsitrenkė į sieną. Kai kaltinamieji mušė į galvą, nuo kiekvieno iš jų suduoto smūgio atsitrenkdavo į sieną. Po to atėjo sugyventinė, norėjo juos išskirti, liepė jam eiti miegoti. Jis pasakė, kad tuoj ateis. Jam buvo labai blogai. Jis nuėjo į pirtį miegoti. Atsigulė ant suolo pirtyje. Išmiegojo iki ryto. Jį pažadino P. M.. Šaukė ant jo, nes visi jo ieškojo. Sakė, kad sumuš jį, nes jis jam suplėšė marškinius. Kadangi jam buvo labai blogai, jis išėjo į koridorių. Prisėdo ant suoliuko. Kairė akis buvo kruvina, sutriko regėjimas. Paprašė vieno iš vaikinų parūkyti, tačiau negalėjo paimti net cigaretės. Sugyventinė pasirūpino mašina ir jie išvažiavo. Namie jam labai skaudėjo galvą, jis negalėjo užmigti ir jie išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Jam padarė rentgeną galvos, pasakė, kad kraujas išsiliejo į smegenis. Staigiai operavo. Gydėsi ligoninėje 2 savaites. Jam dar būnant ligoninėje, pirmadienį paskambino P. M., prašė nesikreipti į policiją, žadėjo viską apmokėti. Trečiadienį jis atvažiavo pas jį su mama ir L. B.. Jie nurodė, kad jis pats nukrito nuo laiptų ir galvą susimušė. Tačiau jis gerai atsimena, kad niekur pats nekrito. Tačiau jis pažadėjo, kad policijai nepraneš. Po to jie jam pasakė, kad tai O. I. prašė jų sumušti jį. Jis nepatikėjo tuo. Policijai pasakė, kad sumušė nepažįstami asmenys prie parduotuvės. Melavo, nes taip prašė P. M.. Tačiau po įvykio kaltinamieji nenorėjo jam mokėti pinigų, pradėjo išsisukinėti, todėl viskas pasikeitė ir pranešė policijai apie jo sumušimą, bei kad tai padarė kaltinamieji. Savo ieškinį palaiko visiškai. Įvykio metu buvo sugadinti jo baltiniai – 15 Eur, bliuzonas – 25 Eur. Gydymo metu jam reikėjo pagerinto maisto, tačiau jis jokių čekių neturi. Turtinę žalą vertina – 8776,67 Eur. Ligoninėje gydėsi nuo 2016-02-14 iki 2016-02-26. Po to jam buvo paskirta reabilitacija Druskininkų sanatorijoje. Sugyventinė pas jį važiavo kas dieną. Kuro sąnaudos sudaro: atstumas pirmyn ir atgal nuo jo gyvenamosios vietos Vilniaus r., Dūkštų k., (duomenys neskelbtini) g. iki Universitetinės ligoninės Vilniaus m., Šiltnamių g. – 60 kilometrų. Per 12 dienų buvo nuvažiuota 720 kilometrų. Viso išnaudota 64,8 l (720 km padauginti iš 9 ir padalinti iš 100), kurio vertė (0,951 Eur už litrą) 61,60 Eur. O. I. kas dieną atvešdavo jam maisto, po 15 Eur į dieną, viso 180 Eur. Maisto papildams, kuriuos rekomendavo gydytojai išleista 69,45 Eur (,,Acerola“ – 11,48 Eur, ,,Floramaksas“ – 20,23 Eur, vitaminai ,,Žvalumas“ – 25,84 Eur, lašišų taukai – 11,90 Eur). Tai sudaro 311,05 Eur. Po to gydėsi Druskininkų ,,Draugystės sanatorijoje“. Sugyventinė jį lankė 6 kartus. Kurui buvo išleista 109,90 Eur (1884 km padauginta iš 6, padalinta iš 100, gaunasi 113,04 l, litro vertė 0,972 Eur). Sugyventinė 6 kartus vežė maisto už 20 Eur, viso už 120 Eur. Į sanatoriją jam buvo atvežti vitaminai ir papildai – viso už 101,24 Eur (G. F. – 25.50 Eur, ,,V. P.“ – 23,80 Eur, ,,Floriomaksas“ – 40,46 Eur, ,,Acerola“ – 11,48 eur). V. D. sanatorijoje išleido 331,14 Eur. Gydymosi metu pirko vaistus, kuriems išleido 94,48 Eur (Cardua – 10,97 Eur, Urispas – 8.01 Eur, Macmiror – 28 Eur, Sirdalud – 1,19 Eur, Melox – 6.89 Eur, Neurozan – 17,80 Eur, Stugeron – 5,16 Eur, Piracetam-Egis – 16.46 Eur). Vaistų įsigijimą patvirtina 2016-05-05 PVM sąskaita faktūra Nr. 000060 ir kvitas, 2016-11-18 Nr. NV 28700170 ir kvitas, 2016-12-09 Nr. NV28700172 ir kvitas). Iki sužalojimo dirbo statybininku pagal verslo liudijimą. Per mėnesį uždirbdavo po 2000 Eur. dėl padarytų sužalojimų nedirbo 4 mėnesius, todėl žalą dėl negautų pajamų sudaro – 8000 Eur. Šią sumą patvirtina 2015 metų verslo liudijimai ir VMI pateiktos už praeitą laikotarpį teiktos pajamų deklaracijos. Viso turtinę žalą sudaro 8776,67 Eur (40 Eur+311,05 Eur+331,14 Eur+94,48 Eur + 8000 Eur). Be to, dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 35000 Eur. Buvo sužalotas jauname amžiuje (36 m), patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, nes buvo mušamas ir prie draugų, ir prie svetimų jam žmonių, emocinį sukrėtimą, jaučia baimę iki šiol. Buvo sužalotas labai sunkiai. Patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą. Iki šiol po galvos traumos svaigsta galva. Neteko lytinio potraukio, dalinai nelaiko šlapimo. Po operacijos galvą labai skaudėjo, per tą laiką pusantros savaitės negalėjo miegoti, turėjo vartoti stiprius vaistus. Dėl fizinio nepajėgumo negali dirbti anksčiau turėto statybininko darbo. Proceso metu už teisinę pagalbą sumokėjo 1200 Eur, šias išlaidas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų. Kodėl buvo sumuštas net nesuprato, gal kaltinamieji buvo pikti dėl sudaužytų automobilių ir taip išliejo pykti ant jo. Po ligoninės ėjo dar pas daktarus, nes nelaikė šlapimo. Jam buvo išrašyti vaistai. Jam ir raumenis ilgai skaudėjo, traukuliai buvo kairėje kojoje ir dešinės rankos raumenyse (t. 3 b. l. 55-57). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 90-97).

-liudytojos O. I. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l.147-151) ir teisme, kad 2016-02-12 penktadienį dalyvavo L. B. gimtadienyje. Jis vyko Kiemelių k. pirtyje. Į gimtadienį buvo pakviesta kartu su savo sugyventiniu. Gimtadienyje dalyvavo daug asmenų. Pirmą dieną viskas vyko ramiai. Vakare su sugyventiniu nuėjo miegoti. Kitą dieną atsikėlė ryte apie 10 val. Pirtis buvo užsakyta iki 13 ar 14 val. Kai kurie žmonės pareiškė norą pratęsti šventimą. Juos taip pat įkalbėjo pasilikti. Persikėlė švęsti toliau į šalia esančią kitą pirtį. Ji su gimtadienyje buvusia mergina, vardu D., nuėjo šokti. Tuo momentu, kai ji šoko, iš viršaus nusileido sugyventinis. Prieš tai jis buvo nuėjęs miegoti. Jis jai kažką sakė, tačiau ji neatkreipė dėmesio. Suprato, kad jis ją kviečia eiti miegoti. Ji pasakė, kad pasiliks ir nuėjo su Daša prie stalo. Kalbėjosi su ja. Už stiklo, kitoje patalpoje, šokių salėje išgirdo kaltinamojo P. M. balsą, jis rėkė: „Prieš moterį ranką norėjai pakelti?”. Ji nesuprato apie ką eina kalba ir sėdėjo toliau. Kai suprato, kad kažkas vyksta, pasisuko ir per lango stiklą pamatė, kaip kaltinamasis P. M. muša jos sugyventinį. Nubėgo į tą salę. Pamatė iš nugaros P. M., kaip jis prispaudęs jos sugyventinį nugara prie stalo, pasilenkęs stipriai mušė kumščiais į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis dengėsi veidą ir kūną nuo jo smūgių. Smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas nuo veido iki liemens. Smūgių buvo labai daug, ne visus suduodant matė, nes kol atbėgo iš kitos pirties patalpos praėjo laiko. Smūgiai buvo staigūs, abejomis rankomis, viso apie 20 kartų buvo suduota. Nukentėjusysis nuslydo nuo stalo, nebeišsilaikė ant kojų ir griuvo ant grindų. Kai jis nugriuvo, matė kaip jo galva atsitrenkė į grindis ir nuo jų atšoko. Kaltinamasis P. M. nugriuvo visu svoriu ant nukentėjusiojo ir toliau jį mušė. Nukentėjusysis galva trenkėsi į grindis stipriai, net garsas buvo. Viso P. M. kūno svoris sustiprino nukentėjusiojo galvos trenkimąsi į grindis. Jis toliau mušė nukentėjusįjį. Z. C. (Z. C.) bandė sustabdyti muštynes, jam pavyko atitraukti P. M. nuo nukentėjusiojo. Labai stipriai reikėjo traukti, net suplėšė kaltinamajam P. M. marškinius. Jai buvo sužalota ranka, kai bandė ją įkišti tarp P. M. ir nukentėjusiojo, bet pretenzijų kaltinamajam neturi, nes tai jis padarė netyčia. Kai Z. C. patraukė P. M. prie durų, jai pasirodė, kad sugyventinis nekvėpuoja po mušimo. Jis gulėjo ištiesęs kairę ranką ant šono, ji bandė jam pakelti ranką, jis nejudėjo. Tada Z. C. paliko P. M. ir pradėjo gaivinti nukentėjusįjį. Z. C. patapšnojo jam per nugarą ir jis atsigavo. Visa tai matė Z. C. sesuo, kuri buvo atvažiavusi jo parvežti namo. Taip pat tai matė ir D.ša. Tada ji padėjo sugyventiniui atsikelti, ir jis nuėjo prie lango, atsisėdo ant suoliuko prie sienos. Ji paklausė apie jo sveiką. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo. Ji pasakė, kad iškvies automobilį ir išėjo, tarpdury susitiko su kitu kaltinamuoju – V. G.. Kaltinamasis P. M. tuo metu sėdėjo prie nukentėjusiojo. Ji skambino ir tuo metu per langą pamatė, kaip abu kaltinamieji vėl muša nukentėjusįjį. V. G. mušė nukentėjusįjį iš viršaus, atsistojęs viena koja ant suoliuko, kita ant stalo, mušė į galvą, į pečius, mušė kumščiu, jai atrodė, kad jis visą laiką taikėsi į nukentėjusiojo veidą. P. M. irgi mušė nukentėjusįjį. Jis stovėjo, mušė atsistojęs, kumščiais į veidą. Galėjo būti 3-4 smūgiai V. G. ir staigių kaip boksininko smūgių serija P. M.. Abu mušė tik su viena ranka, dešine. Nukentėjusysis dar buvo neatsitokėjęs po ankstesnio mušimo. Nukentėjusysis nuo mušimo nenugriuvo, nes sėdėjo nugara atsirėmęs į sieną ant suoliuko. Ji atbėgusi pradėjo verkti, rėkti: „Ką jūs darot, kam jį mušate?!”. Tada jie nustojo mušti. Ji vėl pasakė nukentėjusiajam, kad bandys paskambinti ir prašyti, kad juos kas nors parvežtų. Tačiau ji neprisiskambino. V. G. pasakė: „Gerai, daugiau nemušim“. Ji liepė sugyventiniui eiti miegoti, šis atsakė, kad tuoj atsigaus ir ateis. Ji paliko sugyventinį, pati nuėjo miegoti. Prabudusi tarp 5 ir 6 val. ryto išgirdo, kaip P. M., V. G. ir dar vienas vaikinas, vardu Rolandas, geria ir juokdamiesi kalbasi apie jos sugyventinio sumušimą. Nulipusi į apačią pamatė, kad sugyventinis miega pirtyje, kurioje buvo kūrenta, ant suoliuko, bet jo nežadino, paliko miegoti ir grįžo miegoti atgal į viršų. Jie abu atsikėlė apie 9-10 val. ir ji pamatė, kad L. B. tvarko patalpas. Nuėjusi į pirtį, pamatė, kad sugyventinis vis dar miega. Paklausė ar L. B. matė sugyventinio marškinius. Ši atsakė, kad jie buvo purvini ir suplėšyti ir ji su jais išvalė stalus. P. M. atsikėlęs pradėjo iš karto ieškoti nukentėjusiojo, bandė lįsti į pirtį, kur jis miegojo ir jį žadinti. Ji liepė netrukdyti. P. M. viena ranka buvo labai ištinusi. Jis visiems rodė tą ranką ir gyrėsi kaip vakar mušėsi, kad net ranka ištino. Sugyventinis atsikėlė, atėjo prie stalo, paprašė vieno iš vaikinų parūkyti. Tačiau negalėjo paimti cigaretės, stipriai žvairavo. Akys buvo padengtos balta plėve. Skundėsi, kad labai galvą skaudą. Iš karto nesuprato, kokie rimti sužalojimai padaryti. Vienas iš ten buvusių vaikinų juos parvežė namo. Namie sugyventinis skundėsi stipriu galvos skausmu, jie nutarė vykti į ligoninę. Apžiūrėjęs sugyventinį gydytojas liepė ruoštis staigiai operacijai. Ji pranešė apie sugyventinio sveikatos būklę L. B.. Ši atsakė, kad: „Tam P. M. visą laiką mažai vietos, tegul už ką pats pridirbo, pats ir atsako“. P. M. paskambino jos sugyventiniui ir prašė, kad nepaduotų pareiškimo į policiją, nes jo mama dirba Lukiškėse ir dėl to ją išmes iš darbo ir žadėjo kompensuoti visą žalą, kurią padarė. Sugyventinis pradėjo abejoti dėl to ar paduoti pareiškimą į policiją, nes kaltinamieji ir kiti liudytojai iš Maišiagalos, o ten sunki padėtis, daug narkomanų, išėjusių iš kalėjimo asmenų, jis bijojo, kad jį užmuš už kreipimąsi į policiją. P. M., kai paskambino prašydamas nepaduoti pareiškimo į policiją, pasakė, kad atvažiuos į ligoninę. Atvažiavo kartu su savo mama ir L. B.. P. M. vietoj to, kad atsiprašytų, pasakė sugyventiniui, kad „Tu pats nukritai ant malkų“ ir kad „O. (teismo pastaba - O. I.) paprašė, kad mes tave sumuštume“. Po sumušimo sugyventinis labai pasikeitė: jam pastoviai skauda galvą, medikai tik vaistų prirašo, labai greitai pavargsta, net nuo nedidelio fizinio krūvio, būna, kad staigus skausmo priepuolis ištinka, jam patamsėja akyse, jis netenka tuo metu regos, neturi sveikatos jokiai aktyviai fizinei veiklai. Jos sugyventinis gimtadienio metu vartojo alkoholį, tačiau nebuvo stipriai apgirtęs ir negriuvinėjo. Ji P. M. jokios pagalbos įvykio metu neprašė. Kai ji skambino L. B., P. M. neseniai buvo savo tėvą sumušęs ir apie tai jai tada pastaroji pasakė, galbūt ji ir turėjo omeny, sakydama, kad P. M. turi atsakyti už tai, ką pats pridarė. Kai visi gimtadienio dalyviai, kurie buvo iš Maišiagalos, išsiblaivė, tarpusavyje pasitarė ir nusprendė kokios versijos laikysis. Jokių malkų toje vietoje, kur miegojo sugyventinis, nebuvo, todėl niekas ant jų ir negalėjo nugriūti. Jokio konflikto tarp P. M. ir jos sugyventinio dėl jokios priežasties nebuvo. P. M. buvo labai susinervinęs dėl to, kad sudaužė prieš pat tą gimtadienį mašiną, buvo labai girtas ir pats sukėlė be priežasties konfliktą su nukentėjusiuoju (t. 3 b. l. 67-70);

-liudytojo Z. C. (Z. C.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 171-172) ir teisme, kad dalyvavo gimtadienyje, šventė vyko pirtyje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k. Gimtadienyje buvo P. M., L. B., daug kitų žmonių. Šoko, gėrė alkoholį. Kitą dieną išnuomojo kitą pirtį, kuri buvo šalia anksčiau išnuomotos ir ten tęsė šventimą. Alkoholį vartojo ir antrą dieną. Matė kaip P. M. sudavė nukentėjusiajam. Pastarasis tuo metu stovėjo prie stalo. Sudavė kaltinamasis vieną ar du kartus. Jis priėjo ir atitraukė P. M. nuo nukentėjusiojo. Šis gulėjo be sąmonės. Po kelių minučių atsipeikėjo ir jis tada išvažiavo namo. Vakarėlio metu visi buvo girti. Vėliau sužinojo, kad P. M. sumušė nukentėjusįjį. Vakarėlio metu nukentėjusysis nesielgė agresyviai. Dėl ko įvyko muštynės – nežino. Visiškai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad 2016-02-13, jam bebūnant antrame pirties aukšte, paskambino jo sesuo, kuri klausė ar jau reikia paimti jį ir parvežti į namus, jis jai pasakė, kad jau atvažiuotų. Po pusvalandžio atvažiavo jo sesuo. Pirmame aukšte salėje pamatė, kad greta stalo, stovėjo vienas priešais kitą P. M. ir nukentėjusysis. Jie piktai kalbėjosi, nors grojo garsi muzika, tačiau iš jų veidų išraiškos jis suprato, kad jie konfliktuoja. Jie abu įsikibę rankomis vienas kitam į krūtinę purtė vienas kitą. Matė, kad P. M. dešine ranka lygtai du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, į kurią konkrečiai vietą nepastebėjo. Po smūgių nukentėjusysis pagriebė P. M. už marškinėlių ties krūtine ir jie abu nukrito ant grindų. Pamatė, kad P. guli ant nukentėjusiojo veidu į jį. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Liudytojas buvo apie 5 metrus nuo jų. Tada pribėgo prie jų ir atitraukė P. M.. Tuo metu kažkas išėjo iš pirties. Ar dar kas nors iš kompanijos matė muštynes, jis nežino. Išgirdo, kad nukentėjusysis lyg ir knarkia, kas jam pasirodė įtartina ir jis nukentėjusįjį paguldė ant šono. Tačiau kažkas iš svečių pasakė, kad atvažiavo jo sesuo ir jis išvyko (t. 3 b. l. 70);

-liudytojos L. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 162-165) ir teisme, kad muštynių ji nematė, tačiau gali patvirtinti, kad nukentėjusysis antrą gimtadienio dieną griuvinėjo, nes buvo neblaivus. Pirmą kartą jis parkrito lauke, išėjus už slenksčio pro duris iš pirties. Jis ant užpakalio nukrito, slysdamas. Po to jis buvo nugriuvęs salėje, kurioje šoko visi. Ant kurios vietos jis krito, ji nematė, tačiau jis atsikėlė ir nuėjo. Ryte matė tik mėlynę nukentėjusiojo veide, po akimi. Vieną kartą naktį rado jį priepirtyje ant grindų miegantį, kitą kartą - pirtyje ant suoliuko. Apie konfliktą tarp P. M. ir nukentėjusiojo sužinojo tik kitos dienos ryte. Kas jai pasakė, jog O. prašė ją apginti – neatsimena. Tačiau girdėjo iš svečių tokias kalbas. Nebuvo tokių jos žodžių, kad „P. M. prisidirbo, tegu pats ir atsako“. Tvirtina savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog 2016-02-13 ryte, atsikėlę, jie nusprendė pratęsti šventimą. Toje išnuomotoje pirtyje jie galėjo būti iki 12.00 val., o paskui jie visi perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) k. esančią pirtį, priklausančią jos draugei R. V. J.. Tiek nuo ryto pabudus ir būnant išnuomotoje pirtyje, tiek perėjus į tą kitą pirtį, jie visi bendrai vartojo alkoholį. Keli svečiai 2016-02-13 alkoholio visai nevartojo, bet buvo ir labai stipriai pasigėrusių, vienas iš tokių pasigėrusių buvo nukentėjusysis. Pas jį buvo matomai sutrikusi koordinacija, nes jis 2016-02-13 dienos metu, kelinta buvo valanda nežino, buvo kelis kartus pargriuvęs. Vieną kartą jis pargriuvo lauke prie pirties durų. Ji matė, kaip jis sėdėdamas ant suolo prie stalo, užmigo ant to suolo, ir nuo jo griuvo ant grindų. Kuo ir kaip jis pargriuvęs atsitrenkdavo, nežino, bet galėjo būti, kad susimušė ir galvą. Be to, nukentėjusysis tiek iš vakaro, tiek tos dienos metu buvo nusiteikęs agresyviai. Kažkuriuo momentu, jai nusileidus iš tos pirties antro aukšto ir einant į lauką parūkyti, nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko prie pirties durų, jis pamatęs ją, šoko ant jos, panašu buvo, kad jis jai nori suduoti. Pamačius, kad jis ruošiasi ją užpulti, ji jį atstūmė, paklausė ką jis daro, pasakė, kad ji ne O.. Tada jis kažkaip apsižiūrėjo, pamatė, kad ji ne O., išvadino ją kažkokiais žodžiais, ir vėl sėdo ant suoliuko. Ji į tokį pastarojo elgesį dėmesio nekreipė, nes su juo šventė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą matė jo tokį elgesį, t. y. konfliktus su O., agresyvumą ir puolimą. Po šio incidento, ji parūkė, pasijuto apgirtusi ir nuėjo į antrą aukštą pamiegoti, kiti liko švęsti. Kelintą valandą ji nuėjo miegoti nežino, bet buvo dar šviesu. Atsikėlė ji kažkur 19.00 val., nusileido į pirmą aukštą. Ten buvę žmonės šventė. Ji dar išgėrė alkoholio, nuėjo pašokti su nukentėjusiuoju. Pasibaigus šokiui, jis vėl pargriuvo, atsitrenkdamas į sieną. Po kurio laiko, ji vėl nusprendė nueiti miegoti į antrą aukštą. Užlipusi į viršų, pamatė, kad nukentėjusysis taip pat miega lovoje. Jai būnant antrame aukšte, ji dar su R. J. išgėrė alkoholio, kurį laiką pabendravo. Kol jos bendravo, nukentėjusysis, miegodamas kokius 2 ar 3 kartus buvo nukritęs nuo lovos ant grindų. Po paskutinio savo nukritimo, nukentėjusysis atsikėlė ir, užsimanęs parūkyti, nutarė eiti į lauką. Laiptai statūs, ir ji girdėjo, kaip jis lipdamas buvo parkritęs. Po to ji nuėjo miegoti, o nukentėjusysis ir kiti šventės dalyviai liko dar pirmame aukšte švęsti. 2016-02-14 apie 04.30 val., ji buvo atsikėlusi, nes norėjo atsigerti. Ji nusileido į pirmą aukštą vandens ir prie pirties durų, priešpirtyje pamatė ant grindų miegantį nukentėjusįjį. Bandė jį pajudinti ir pažadinti, nes negalėjo prieiti prie krano. Jis kažką sumurmėjo, bet neatsikėlė. Tada jį kažkaip apėjo, pasiėmė vandens ir vėl nuėjo į antrą aukštą. 2016-02-14 apie 07.00 val., ji atsikėlė ir nusileido į pirmą aukštą, nes viską reikėjo sutvarkyti po šventės ir ruoštis važiuoti namo. Jai nusileidus į pirmą aukštą, pamatė, kad nukentėjusysis miega jau pačioje pirties patalpoje, ant suolo. Ji pradėjo viską tvarkyti. Pastarasis atsikėlė kažkur tarp 10 ir 11 valandos. Jam atsikėlus, pamatė, kad pas jį po dešine akimi yra mėlynė ir dešinėje ausyje yra mėlynė. Daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji dar pasijuokė, kad jam kažkas įkando į ausį, klausė kas atsitiko, bet jis jai nieko paaiškinti negalėjo. Tada O. I. pasakė, kad 2016-02-13 vakare nukentėjusysis lyg tai norėjo jai suduoti buteliu. O. paprašė P. M., kad ją užstotų ir apgintų nuo nukentėjusiojo, todėl matomai P. ir sudavė nukentėjusiajam į ausį. Nukentėjusysis sveikata nesiskundė, t. y. nesakė, kad jam skauda ar svaigsta galva, kad jam silpna ar pan. Jį tik kamavo pagirios ir jis ieškojo ko nors išgerti. Iš pirties jie išvažiavo tarp 13.00 ir 14.00 val. 2016-02-14 apie 21.00 val., jai paskambino O. ir pasakė, kad sugyventinis pasijuto blogai, kad jį išvežė į ligoninę, o vėliau pranešė, kad pastarajam buvo nustatyta rimta galvos trauma ir jis bus skubos tvarka operuojamas. Vėliau ji kartu su P. M. buvo nuvažiavusi pas nukentėjusįjį į ligoninę jo aplankyti, jis jau buvo atsigavęs po operacijos. Jam atsigavus po operacijos, jai paskambino O. ir pasakė, kad P. M. dabar jiems bus skolingas pinigų, nes sugyventinis negalės dirbti apie pusę metų, tai jie praranda 6000 eurų jo uždarbio už pusę metų, be to jie patyrė moralinę žalą, todėl P. M., jei norės geruoju su jais susitarti turės sumokėti apie 10000 eurų. Ji pasakė, kad jis nieko jiems neskolingas, kad jis tik jos prašymu užstojo O., kad net neaišku kuriuo momentu jos sugyventinis susižalojo, ar tų muštynių metu, ar kai pats griuvinėjo. O. supyko ant jos, sakydama, kad ji palaiko P. M. (t. 3 b. l. 70-71);

-liudytojo P. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 183-185) ir teisme, kad visiškai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašo jais vadovautis. Tuo metu nurodė, kad 2016-02-12 vakare, apie 18.00-19.00 val., jis nuvažiavo į Vilniaus r., Maišiagalos sen., (duomenys neskelbtini) k., į išnuomotą pirtį, kur buvo švenčiamas pažįstamos L. B. gimtadienis. Viso jų ten susirinko apie 15 žmonių. Daugumą jis pažinojo. Tarp svečių buvo pažįstami O. I., Š. P. S. (S. P. S.) ir kiti. Visi vartojo alkoholį. Pasibaigus šventei, liko nakvoti toje pirtyje. Žino, kad dalis svečių išvažiavo. Taip pat gali pasakyti, kad nukentėjusysis ir O. liko nakvoti. Kitą dieną, 2016-02-13, ryte jie visi kas buvo likę atskėlė ir bendrai nutarė pratęsti šventę. Kadangi ta pirtis, kur šventė, buvo išnuomota tik parai, tai jie visi bendrai persikėlė į kitą, taip pat (duomenys neskelbtini) k. esančią pirtį. Antrą dieną taip pat vartojo alkoholį. Kadangi jis pats alkoholį vartoja labai retai, tai tą antrą dieną jis labai greitai pasigėrė. Faktiškai pats pirmas ir nuėjo miegoti į antrą aukštą. Kelinta tai buvo valanda nežino, bet miegoti nuėjo pats pirmas. Miegojo visą dieną ir visą naktį, pabudo tik 2016-02-14 ryte. Kaip vyko šventimas toje pirtyje, ar buvo kokių konfliktų ar muštynių, nematė, miegojo, jokio triukšmo negirdėjo. 2016-02-14 ryte jis matė Š.. Atkreipė dėmesį, kad jo veidas buvo ištinęs, bet mėlynių nesimatė. Jis sveikata ar savijauta jam nesiskundė. 2016-02-14 jam niekas apie jokius įvykius pirtyje nepasakojo. Jis susirinko savo daiktus ir išvažiavo namo. Gal po kelių dienų jis sužinojo, kad Š. dėl galvos traumos, patirtos pirtyje 2016-02-13, gydomas ligoninėje, kad jis buvo operuotas, kad jam nustatytas kaukolės lūžis. Dar po kurio laiko iš kažko dalyvavusio tame gimtadienyje, bet iš ko konkrečiai neatsimena, sužinojo, kad 2016-02-13 dienos metu, kol jis miegojo, tarp Š. ir Olgos buvo kažkoks konfliktas, kad lyg tai Š. norėjo suduoti ar sudavė O.. Tada dar vienas vaikinas vardu P., buvęs tame gimtadienyje, užsistojo O.. P. bandė nuraminti Šymoną, bet šis nereagavo ir tada jie susimušė. Kas kam sudavė smūgius, kaip jie mušėsi, jis nieko nežino, jam niekas jokių smulkmenų nepasakojo. Ar buvo dar kokios muštynės nežino, jam daugiau niekas nieko nepasakojo. Taip pat nieko negirdėjo apie tai, kad tos dienos – 2016-02-13 metu Š. būtų griuvinėjęs ir į kažką atsitrenkęs, bent jau jam niekas to nepasakojo, o jis pats nesidomėjo. K. Š. buvo padaryti tie galvos sužalojimai nežino (t. 3 b. l. 80-81);

-liudytojos R. J. parodymais teisme, kad pažįsta abu kaltinamuosius. V. G. yra mokyklos laikų draugas, su P. M. susipažino neseniai. L. B. – taip pat pažįstama, bendrauja 7 metus. Girdėjo, kad sumušė nukentėjusįjį. Jis buvo sumuštas gimtadienyje, antrą dieną. Antrą dieną L. B. šventė savo gimtadienį būtent jos pirtyje. Apie muštynes jai papasakojo kažkuris iš gimtadienyje buvusių asmenų. Matė nukentėjusįjį, kai buvo paguldytas miegoti į antrą aukštą. Petras su Česlavu jį atvedė. Jai jos vyras pasakojo, kad vedė pastarąjį į antrą aukštą, jis buvo neblaivus. Matė, kaip nukentėjusysis griuvinėjo nuo lovos, bent 3 kartus buvo nukritęs. Bandė nusileisti į apačią, krito nuo laiptų keletą kartų. Kartą nuėjo pažiūrėti, ar neužsimušė, nes susisukęs gulėjo. Bent du kartus tikrai krito nuo laiptų, ji tai tikrai matė. Krito ant galvos. Laiptai labai statūs. Kai krito nuo laiptų, ji nuėjo apžiūrėti, kas nutiko. Paties kritimo nematė. Jis gulėjo, o galva buvo atsirėmęs į sieną. Pirmos dienos naktį, 2 val. atėjo vyras jos pasikviesti. Nulipdama laiptais matė, kad nukentėjusysis miega prie malkų, antrą dieną jo nematė. Kažkas iš žmonių jai minėjo, kad gimtadienio metu kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo žmonos. Ji paprašė, kad ją užstotų, nes vyras bandė prieš ją smurtauti. Su kuo vyko nukentėjusiojo žmonos pokalbis – nežino. Matė, kad Š. pirtyje šokdamas griuvo, nes ten buvo slidžios plytelės, vieną kartą matė. Tai buvo pirmą gimtadienio dieną. Antrą dieną tik girdėjo, kaip nukentėjusysis nukrito nuo laiptų. Kai pirmą dieną nukrito, buvo šviesu lauke, gal 4-5 val. vakaro. Matė, kaip lauke kritęs buvo, kaip nuo laiptų paslydęs buvo. Matė, kaip nukentėjusysis nuo lovos ir nuo laiptų krito. Nuo laiptų 2 kartus krito. Malkos sudėtos už durelių, nemaža krūva. Antrą naktį nukentėjusysis miegojo, kai ji ėjo iš pirties. Ji nusileido iš antro aukšto, o jis buvo pirmame aukšte prie malkų. Nukentėjusysis buvo tikrai girtas, O. nematė maždaug nuo 9 val., būtent nuo to laiko, kai nuėjo miegoti. Nukentėjusįjį gimtadienyje pirmą kartą pamatė, o jo sugyventinę O. matė savaitę prieš gimtadienį. Su ja tada susipažino (81-82);

-liudytojos I. A. parodymais teisme, kad atvažiavo pasiimti savo brolio Z. C.. Nuvažiavau gal apie 20.30 val., nes žinojo, kad „Maksima“ neužilgo užsidarys. Kada tai buvo neatsimena. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, į pirtį. Užėjo, užlipo į viršų, susirado brolį, paskubino, nes norėjo užvažiuoti į parduotuvę. Abu nulipo į apačią. Apačioje stovėjo kaltinamasis P. M. ir nukentėjusysis. P. buvo nukentėjusiajam per petį ranką uždėjęs ir šnekėjosi. Brolis atsisveikino, ranką padavė ir jie išėjo. Užėjusi į vidų matė, kad patalpoje yra čiužiniai ant grindų. Jokių muštynių nematė, vėliau tik girdėjo, kad ten įvyko muštynės. Tačiau jų aplinkybių nežino (t. 3 b. l. 96-98);

-eksperto A. K. B. paaiškinimu teisme, kad palaiko savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu ir gali patvirtinti, kad duodamas parodymus dėl savo išvados ikiteisminio tyrimo metu, jis davė ne prieštaringą išvadą, o patikslinimą, nes pirminė išvada buvo duota neturint duomenų dėl visų įvykio aplinkybių. Nukentėjusiajam buvo konstatuoti du kraujo išsiliejimai į smegenis ir tai yra vienas sužalojimas. Tam atsirasti užtenka vieno trauminio poveikio. Tiksliai atsakyti, ar nuo vieno smūgio, ar nuo dviejų, ar daugiau atsirado kraujo išsiliejimas - galimybės nėra. Tiksliai gali pasakyti, kad toks sužalojimas atsirado mažiausiai nuo vieno trauminio poveikio. Kraujo išsiliejimo mechanizmą paaiškinti yra sudėtinga, nes jis gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių, juo labiau, kad byloje yra duomenys, kad žmogus griuvo įvairiai. Tačiau gali pasakyti, kad bet kuris smūgis galėjo sukelti smegenų rotaciją, dėl ko išsiliejo kraujas ant smegenų. Rotaciniam judesiui nėra svarbu, į kokią pusę buvo galvos judesys. Kraujagyslėms plyšti svarbu, kad būtų smegenų posūkis. Tokio sužalojimo, koks buvo padarytas nukentėjusiajam, mechanizmas gali būti tiek susitrenkiant griuvimo metu, tiek nuo suduoto smūgio. Kad įvyktų rotacinis judesys, paviršius, į kurį atsitrenkiama, turi būti kietas, neamortizuojantis, nejudantis, tačiau gali daryti prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju paviršius galėjo turėti ypatingų savybių, atsikišimų, nes nukentėjusiajam nebuvo padaryta nei žaizdų, nei specifinių nubrozdinimų. Pakaušio sužalojimas yra būdingas žmogui griūnant, o tarpuakyje galėjo atsirasti ir griūnant, ir sudavus smūgį. Gydytojui apžiūrint nukentėjusįjį dar galėjo visos kraujosruvos ir nesimatyti, todėl jis nurodė, kad matė kairios akies apatiniame voke kraujosruvą. Nuo trauminio poveikio į kairę akį, jei masyvi hematoma, gali išsivystyti kraujosruva ir kitoje akyje. Kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytos dvi nedidelės tai galima sakyti, kad buvo smūgis arba į nosies sritį, arba po vieną trauminį poveikį į kiekvieną akį. Po smūgio, kuris sukėlė rotacinį smegenų judesį, žmogus gali iš karto netekti sąmonės, tačiau sąmonė gali išlikti nuo momentinio sąmonės praradimo iki trijų dienų. Po smūgio į žandikaulį gali ir nelikti žymės, o kraujosruva gal ir buvo giliau, minkštuose audiniuose galėjo būti, kad gydytojui ir nesimatė. Medicininiuose dokumentuose kaip ir nėra duomenų, jog nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Tokios traumos yra susijusios su šlapimo nelaikymu, nes gali būti suspausta būtent ta struktūra, kuri atsakinga už šlapimo laikymą. Nukentėjusysis gydėsi ilgai, o jis atlikdamas tyrimą, neturėjo visų duomenų. Alkoholio vartojimas prieš traumą galėjo pagyvinti kraujotaką, bet tiksliai atsakyti kiek tai turėjo įtakos konkrečiu atveju negali, nes netyrė nukentėjusiojo bendros funkcinės būklės. Galimi atvejai, kai kraujas į smegenis išsilieja be traumos, tačiau šiuo konkrečiu atveju duomenų apie ligą, kuri galėjo tai iššaukti, nėra (t. 3 b. l. 92-96);

-eksperto A. K. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka) parodė, kad kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryta 1 trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu; kairėje šlaunyje – 1 trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu; abejose alkūnėse - 2 atskirais trauminiais poveikiais, paveikus kietu buku daiktu; abejose ausyse – 2 atskirais trauminiais poveikiais, paveikus kietu buku daiktu; abiejų akių vokuose mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, dėl mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu į galvą. Poodinės kraujosruvos tiek kartu, tiek kiekviena atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis - liudytojų ir įtariamųjų parodymais, galima teigti, kad poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abejose ausyse, abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo atsirasti tiek suduodant nukentėjusiajam smūgius, tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (t. 1, b. l. 104-107); 2017-03-24 apklausos metu ekspertas papildomai nurodė, kad staigų galvos smegenų rotacinį judesį galėjo sukelti bet kuris iš išvadoje nurodytų galvos sužalojimų. Susipažinus su bylos medžiaga galima teigti, kad staigus galvos smegenų rotacinis judesys galėjo atsirasti nuo bet kurio smūgio suduoto nukentėjusiajam į galvą arba nuo kontaktavimo – atsitrenkimo galva į kietus bukus paviršius (t. 1, b. l. 108-109);

-2016-02-14 ir 2016-02-15 tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, jog 2016-02-14 apie 16.50 val. gautas Lazdynų GMP slaugytojos pranešimas, kad į ligoninę dėl kraujo išsiliejimo į smegenis kreipėsi ir po operacijos bus paguldytas į ligoninės 1 reanimacijos skyrių Š. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad 2016-02-13 apie 20.30 val. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų (t. 1 b. l. 7);

-išrašais iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad Š.monas P. S. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl galvos stipraus skausmo, 2016-02-14 jam atlikta FTP kraniotomija kairėje, pašalinta subdurinė hematoma, išrašytas iš ligoninės 2016-02-26, skirtas reabilitacinis gydymas, tausojantis režimas, analgetikai pagal reikalą, neurologo priežiūra (t. 1 b. l. 69); bei kad po reabilitacijos jo būklė pagerėjo, tačiau rekomenduojama tęsti gydomąją mankštą, išrašyti medikamentai (carbamazepini) ir neurologo priežiūra, gydymą tęsti pagal šeimos gydytojo reabilitaciją (t. 1 b. l. 70-71, ); kad išrašant 2016-03-24 nukentėjusįjį jis skundžiasi galvos svaigimais, bendru pasilpimu, apsunkintas tolesnių nuotolių ėjimas, motoriniai ,,Džeksono“ priepuoliai dešinėje rankoje (t. 1 b. l. 112); kad nukentėjusysis kreipėsi 2017-02-08 dėl regėjimo pablogėjimo po galvos traumos (t. 1 b. l. 114); kad 2017-05-10 nukentėjusysis kreipėsi dėl galvos skausmų ir sutrikusiu regėjimu, įtariama potrauminė galvos smegenų vandenė, po KT nustatyta F skilčių ir smegenėlių atrofijos požymiai, rekomenduotas tausojantis režimas, fizinio krūvio ir darbinės veiklos ribojimas, dėl greito išsekimo ir regėjimo sutrikimo susijusio su intensyviu galvos skausmu (t. 3 b. l. 62, 129);

-verslo liudijimais Nr. VQ067540-1 ir MJ119943-1 bei individualios veiklos pajamų deklaracijomis, kurios patvirtina, kad nukentėjusysis nuo 2015-06-05 iki 2015-09-30 turėjo leidimą dirbti pagal verslo liudijimą statybos darbus ir jo pajamos už 2015 m. šį laikotarpį (birželio 8-12, 15-19, 22, 23, 25, 26, 29, 30, rugpjūčio 24-28, 31, rugsėjo 4, 7-11, 14-18, 21-25, 28-30) buvo 4000 Eur (t. 1 b. l. 65, 66, 67, 68);

-Gintarinės vaistinės kvitais, receptu ir PVM sąskaitomis faktūromis SUL16 Nr. 000060, Nr. NV28700170, kurie patvirtina, kad Š. P. S. pirko vaistus Cardua – 10,97 Eur, Urispas – 8.01 Eur, Macmiror – 28 Eur, viso už 46,98 Eur (t. 1 b. l. 72); Sirdalud - 1,19 Eur, Melox- 6,89, viso už 8.08 Eur (t. 1 b. l. 73); Neurozan – 17,80 Eur, Stugeron – 5,16 Eur, Piracetam-Egis – 16.46 Eur, viso už 39,42 (t. 1 b. l. 74); Skudexa – 7.10 Eur ir Spitomin – 2.39 Eur (t. 3 b. l. 130-132);

-2016-09-23 medicinos dokumentų išrašais, kuris patvirtina, kad Š. P. S. siunčiamas urologo konsultacijai dėl dalinio šlapimo nelaikymo, kas yra padariniai po galvos smegenų traumos, bei kad skundžiasi galvos svaigimu, skiriama neurologo konsultacija (t. 1 b. l. 75-76, 77-78, 79-80);

-registracijos liudijimu ir vairuotojo pažymėjimu, kurie patvirtina, kad O. I. vairuoja nuo 1994 m., ir jai priklauso automobilis O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 81-82);

-pinigų priėmimo kvitais Nr. 481094, 481076, 481069, kurie patvirtina, kad Š. P. S. už teisinę pagalbą sumokėjo 1200 Eur (t. 1 b. l. 83, 84, 85);

-2016-02-19 specialisto išvada Nr. G 482/2016 (01), kurioje konstatuota, kad Š. P. S. (Szymon P. S.) padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, abejose alkūnėse, abejose ausyse, abiejų akių apatiniuose vokuose, paveikus kietais bukais daiktais; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2016-02-17. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienu metu, nes yra panašaus senumo. Dėl kraujo išsiliejimo po kietaisiais galvos smegenų dangalais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; poodinės kraujosruvos atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti daiktais, turėjusiais kietą, buką, kontaktinį paviršių, kurių individualios savybės neužsifiksavo, todėl tiksliau identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybių. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, atsitrenkimui į kietus paviršius (t. 1, b. l. 102-103);

-fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas nukentėjusysis Š. P. S. gydymosi laikotarpiu Vilniaus universitetinėje ligoninėje (t. 1 b. l. 115-119);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusiojo Š. P. S. gydymas nuo 2016-02-14 iki 2016-03-24 kainavo 2970,01 Eur (t. 1 b. l. 142);

-pažyma apie asmens valstybini socialinį draudimą, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2017-03-27 mokėjo socialinio draudimo įmokas (t. 3 b. l. 74-76).

Vertinant kaltinimo pagrįstumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas mano esant neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamųjų P. M., V. G. ir nukentėjusiojo Š. P. S. kilo konfliktas. Nors nukentėjusysis neigia, kad konflikto priežastis buvo jo galimai netinkamas elgesys su sugyventine O. I., tačiau žinant, kad tiek abu kaltinamieji, tiek nukentėjusysis su savo sugyventine dalyvavo gimtadienyje, kuris vyko dvi dienas iš eilės ir abi dienas visi vartojo alkoholinius gėrimus, bei paties nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis P. M. prieš tai, kai sudavė jam smūgius, priėjęs pasakė: „Kodėl keli ranką prieš moterį?“ bei kaltinamųjų parodymus, kad tarp nukentėjusiojo ir O. I. buvo įtampa gimtadienio metu, teismas vertina, kad konfliktinė situacija prieš muštynes tarp abiejų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo tiriamo įvykio metu visgi buvo. Kaltinamasis P. M. neneigia sudavęs nukentėjusiajam pirmiausia - vieną smūgį, po to dar 3-4 smūgius į veidą. Nurodo, kad taip pasielgė, nes norėjo apraminti nukentėjusįjį, be to tvirtina, kad pastarasis jam pirmas bandė suduoti smūgį ir jie susikibę parvirto. Taip pat P. M. tvirtina, kad kaltinamasis V. G. nukentėjusiajam taip pat sudavė 2-3 smūgius per veidą, tuo metu, kai jie jau po pirminio konflikto ir muštynių sėdėjo prie stalo, o nukentėjusysis neva norėjo mesti butelį. Kaltinamasis V. G. tvirtina, kad sudavė tik vieną kartą nukentėjusiajam per veidą, o pirminių muštynių nukentėjusiojo su kaltinamuoju P. M. nematęs. Abu kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis sunkiai susižaloti galėjo pats, nes buvo stipriai apgirtęs ir gimimo dienos šventimo metu griuvinėjo: nuo laiptų, ant malkų krūvos, po to - miegodamas pirtyje.

Tokią kaltinamųjų versiją teismas vertina kaip jų gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės, ir pagrįstai mano esant neginčytinai įrodyta, kad būtent abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, kad po to, kai kaltinamasis P. M. pasakė jam: „Kodėl keli ranką prieš moterį?“, jis sudavė jam apie 10 smūgių kumščiais, buvo suduota į nosį, į akį, norėjo gintis, tačiau P. M. pakėlė jį, pastvėręs už marškinėlių už krūtinės ir metė jį į vietą, kur stovėjo muzikos aparatūra (šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo P. M. parodymai, kad jie besistumdydami parkrito ir būtent ant muzikinės aparatūros). Nukentėjusysis nurodo, kad jam atsitrenkus į aparatūrą, kaltinamasis P. M. vėl jį mušė, po to metė jį ant grindų, parkrito abu. Jis parkrito šonu, susimušė galvą. Toliau buvo mušamas. Prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė vyrą su akiniais, kuris jį nuvedė į kitas patalpas. Jis atsisėdo ant suoliuko. Tada prie jo vėl prisėdo kaltinamasis P. M., kažką jam sakė, atėjo kitas kaltinamasis V. G. ir jie abu vėl pradėjo jį mušti. Mušė, suduodami smūgius per galvą, dėl ko jis galva atitrenkdavo į sieną. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytoja O. I., kuri ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme davė analogiškus nukentėjusiojo parodymams paaiškinimus, kad išgirdusi kaltinamojo P. M. žodžius: „Prieš moterį ranką norėjai pakelti ?”, ji pirma nesuprato apie ką eina kalba, o kai susivokė ir pasisuko, tai per lango stiklą pamatė, kaip kaltinamasis P. M. muša nukentėjusįjį. Nubėgo į tą salę. Pamatė iš nugaros kaltinamąjį P. M., jis buvo prispaudęs jos sugyventinį nugara prie stalo ir stipriai mušė kumščiais pastarąjį į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis dengėsi veidą ir kūną nuo jo smūgių. Smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas nuo veido iki liemens. Smūgių buvo labai daug, ne visus suduodant matė, nes kol atbėgo iš kitos pirties patalpos praėjo laiko. Nukentėjusysis nuslydo nuo stalo, nebeišsilaikė ant kojų ir griuvo ant grindų. Kai jis nugriuvo, matė kaip jo galva atsitrenkė į grindis ir nuo jų atšoko. Kaltinamasis P. M. nugriuvo visu svoriu ant nukentėjusiojo ir toliau jį mušė. Z. C. (Z. C.) bandė sustabdyti muštynes, jam pavyko atitraukti P. M. nuo nukentėjusiojo. Kai Z. C. patraukė P. M. prie durų, jai pasirodė, kad sugyventinis nekvėpuoja po mušimo. Jis gulėjo ištiesęs kairę ranką ant šono, ji bandė jam pakelti ranką, jis nejudėjo. Z. C. pradėjo gaivinti nukentėjusįjį, patapšnojo jam per nugarą ir jis atsigavo, ji padėjo nukentėjusiajam atsikelti ir jis nuėjo prie lango, atsisėdo ant suoliuko prie sienos. Ji paklausė apie jo sveiką. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo. Ji pasakė, kad iškvies automobilį ir išėjo, tarpdury susitiko su kitu kaltinamuoju – V. G.. Kaltinamasis P. M. tuo metu sėdėjo prie nukentėjusiojo. Ji skambino ir tuo metu per langą pamatė, kaip abu kaltinamieji vėl muša nukentėjusįjį: V. G. mušė nukentėjusįjį iš viršaus, atsistojęs viena koja ant suoliuko, kita ant stalo, mušė į galvą, į pečius, mušė kumščiu, o P. M. mušė atsistojęs, kumščiais į veidą. Ji atbėgusi pradėjo verkti, rėkti: „Ką jūs darot, kam jį mušate?!” ir tik tuo metu kaltinamieji nustojo mušę. Nors liudytojas Z. C. tvirtino, kad kaltinamasis P. M. sudavė tik vieną ar du smūgius nukentėjusiajam, tačiau patvirtino nukentėjusiojo ir O. I. parodymus, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Kiti teisme apklausti liudytojai muštynių tiesiogiai nematė, apie jas tik girdėjo iš kitų gimtadienyje dalyvavusių asmenų (liudytojai L. B., P. G., R. J.), todėl šių liudytojų parodymai nepaneigia nei nukentėjusiojo, nei liudytojos O. I. parodymų bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusysis dėl sužalojimų į ligoninę kreipėsi iš karto po to, kai atvažiavo į namus ir pasijuto labai blogai, t. y. 2016-02-14. 2016-02-14 ir 2016-02-15 tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2016-02-14 apie 16.50 val. gautas Lazdynų GMP slaugytojos pranešimas, kad į ligoninę dėl kraujo išsiliejimo į smegenis kreipėsi nukentėjusysis Š. P. S., kuris po operacijos bus paguldytas į ligoninės 1 reanimacijos skyrių. Specialisto išvada Nr. G 482/2016 (01) patvirtina nukentėjusiojo nurodomas jo sumušimo aplinkybes, t. y. kad pastarajam 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2016-02-17, kas patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumuštas 2016-02-13, buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, abejose alkūnėse, abejose ausyse, abiejų akių apatiniuose vokuose, kad sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kas galėjo būti kumščiai, kad jam buvo padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais ir vienu metu, nes yra panašaus senumo, kad sužalojimai padaryti daiktais, turėjusiais kietą, buką, kontaktinį paviršių, kurių individualios savybės neužsifiksavo, todėl tiksliau identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybių bei kad sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, atsitrenkimui į kietus paviršius. Eksperto A. K. B. visiškai patvirtino šią savo išvadą ir papildomai ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme nurodė, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveiktą, galėjo atsirasti tiek suduodant nukentėjusiajam smūgius, tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ir kad staigų galvos smegenų rotacinį judesį galėjo sukelti bet kuris iš išvadoje nurodytų galvos sužalojimų. Ekspertas taip pat patvirtino, kad tiksliai gali pasakyti, kad toks sužalojimas atsirado mažiausiai nuo vieno trauminio poveikio, bet kraujo išsiliejimo mechanizmą paaiškinti yra sudėtinga, nes jis galėjo atsirasti dėl įvairių aplinkybių, juo labiau, kad byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis griuvo įvairiai. Be to, ekspertas patvirtino, kad po smūgio, kuris sukėlė rotacinį smegenų judesį, žmogus gali iš karto netekti sąmonės, tačiau sąmonė gali išlikti nuo momentinio sąmonės praradimo ir iki trijų dienų. Ekspertas neneigė, kad alkoholio vartojimas prieš traumą nukentėjusiajam galėjo pagyvinti kraujotaką, bet tiksliai atsakyti kiek tai turėjo įtakos konkrečiu atveju negali, nes netyrė nukentėjusiojo bendros funkcinės būklės.

Įvertinus konflikto vietą, laiką, tai, kad nukentėjusysis neturėjo ir nenaudojo jokių priemonių kaltinamiesiems sužaloti ir nesant net menkiausių įrodymų, dėl sužalojimų pas kaltinamuosius, darytina išvada, kad konflikto ir muštynių metu realus pavojus jiems negrėsė, todėl po abipusių smūgių ir nesant jokio tolesnio pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo, o tuo pačiu ir būtinumo taip agresyviai elgtis, kaltinamieji neadekvačiai reaguodami į nukentėjusiojo neva netinkamą elgesį su jo sugyventine, sumušė pastarąjį, sunkiai sutrikdydami jam sveikatą.

Kaltinamųjų versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats, griuvinėdamas, nes buvo stipriai apgirtęs, prieštarauja byloje nustatytai veikos situacijai, specialisto išvadai ir eksperto paaiškinimui teisme, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti vienu metu ir kad staigų galvos smegenų rotacinį judesį galėjo sukelti bet kuris iš išvadoje nurodytų galvos sužalojimų.

Pabrėžtina ir tai, kad pačių kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jų duoti parodymai apie nukentėjusiajam suduotus smūgius, apie pastarojo griuvinėjimą skiriasi, be to, šių parodymų nepatvirtina objektyvūs duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina kritiškai ir liudytojų, patvirtinančių kaltinamųjų versiją, dėl nukentėjusiojo tokio intensyvaus griuvinėjimo antrą gimtadienio šventimo dieną, parodymus, nes ir L. B., ir R. J. patvirtino, kad yra gerai pažįstamos su kaltinamaisiais, todėl pagrįstai manytina, kad jos galimai siekia padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės ir yra suinteresuotos bylos baigtimi.

Vertinant pateiktus objektyvius įrodymus (specialisto išvadą) nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 7 trauminiais poveikiais, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad abu kaltinamieji tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Byloje įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo išgėrę alkoholio, todėl darytina išvada, kad būtent tai turėjo įtakos jų nusikalstamam elgesiui. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, bei kad veikė grupe, teismas pripažįsta abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis), į jo padarymo aplinkybes, kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, mažareikšmį nusikaltimo motyvą, kaltės formą - tyčią, į kaltinamųjų asmenybes: kad abu kaltinamieji dirba, charakterizuojami teigiamai, abu neteisti, bausti administracine tvarka (t. 2 b. l. 70-80, 143-150), į tai, kad kaltinamasis P. M. praeityje buvo atleistas dėl BK 138 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 38 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra po dvi sunkinančias aplinkybes, todėl jiems skirtinos mažesnės negu vidutinės tačiau vienintelės rūšies bausmės - laisvės atėmimas, kurių skyrimas neprieštarauja teisingumo principams. Atsižvelgus, kad abu kaltinamieji neteisti, dirba, darbdavių charakterizuojami teigiamai, teismas vertina, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl abiem kaltinamiesiems bausmės vykdymas atidėtinas (nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Š. P. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamųjų V. G. ir P. M. priteisti: 8776,67 Eur turtinei ir 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis teisme nurodė, kad turtinę žalą sudaro: įvykio metu sugadinti jo baltiniai – 15 Eur, bliuzonas – 25 Eur, gydymo metu pirktas pagerintas maistas – 180 Eur, jo sugyventinės išlaidos kurui - 61,60 Eur, išlaidos maisto papildams, kuriuos rekomendavo gydytojai 69,45 Eur (,,Acerola“ – 11,48 Eur, ,,Floramaksas“ – 20,23 Eur, vitaminai ,,Žvalumas“ – 25,84 Eur, lašišų taukai – 11,90 Eur), kas sudaro 311,05 Eur, jo sugyventinės išlaidos kurui, kai jis tęsė gydymąsi Druskininkų ,,Draugystės sanatorijoje“ - 109,90 Eur, ir maistui - 120 Eur, išlaidos vitaminams ir papildams – viso už 101,24 Eur (G. F. – 25.50 Eur, ,,V. P.“ – 23,80 Eur, ,,Floriomaksas“ – 40,46 Eur, ,,Acerola“ – 11,48 Eur), kas sudaro 331,14 Eur; išlaidos, vaistams, - 94,48 Eur (Cardua – 10,97 Eur, Urispas – 8.01 Eur, Macmiror – 28 Eur, Sirdalud – 1,19 Eur, Melox – 6.89 Eur, Neurozan – 17,80 Eur, Stugeron – 5,16 Eur, Piracetam-Egis – 16.46 Eur). Teisme nurodė, kad patvirtinančių dokumentų dėl šių išlaidų neturi, išskyrus vaistus (2016-05-05 PVM sąskaita faktūra Nr. 000060 ir kvitas, 2016-11-18 Nr. NV 28700170 ir kvitas, 2016-12-09 Nr. NV28700172 ir kvitas). Be to, nurodė, kad iki sužalojimo dirbo statybininku pagal verslo liudijimą, per mėnesį uždirbdavo po 2000 Eur, o kadangi dėl padarytų sužalojimų nedirbo 4 mėnesius, dėl negautų pajamų prašo priteisti jam 8000 Eur. Šią sumą įrodinėja 2015 metų verslo liudijimais ir VMI pateikta už praeitą laikotarpį pajamų deklaracija.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis Š. P. S. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su netektomis pajamomis, grindė žodiniu paaiškinimu ir pateikė 2015 metų verslo liudijimus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta pajamų deklaracija už praeitą laikotarpį. Byloje esanti pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad nukentėjusysis per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2017-03-27 mokėjo socialinio draudimo įmokas, tačiau per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-06-03 įmokos nebuvo mokamos. Taipogi byloje yra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą statybos darbams (1 t., b.l. 65), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis dirbo ne visomis darbo dienomis. Š. P. S. prašo priteisti 8000 Eur negautų pajamų būtent už 4 mėnesius, t. y. už laikotarpį, kurį jis buvo nedarbingas, skaičiuodamas, jog per mėnesį jis uždirbdavo po 2000 eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis kurį laiką po sužalojimų buvo nedarbingas, tačiau neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus tikslių duomenų, ar nukentėjusysis buvo įsigijęs verslo liudijimą nuo 2016 metų, jeigu įsigijo, tai kokioje veiklos srityje (ankstesnis verslo liudijimas buvo tik vasaros laikotarpiu ir iš esmės išorės statybiniams darbams), kokius mokesčius jis galėjo dar mokėti per laikotarpį, kuris yra svarbus teismui žalos dydžio paskaičiavimui, teismui nėra galimybės nustatyti priteistinos turtinės žalos dydžio.

Esant šioms aplinkybėms ir negavus papildomos medžiagos, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Š. P. S. dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. M. ir V. G. be jokios aiškios priežasties naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jų interesai, kad iš jų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 482/2016 (01) bei nukentėjusiojo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, matyti, kad jam be kraujosruvų, kurios įvertintos nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kaukolės užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dėl staigaus rotacinio galvos smegenų judesio, plyšus smegenų kraujagyslėms. Dėl to jam buvo atlikta sudėtinga operacija, gydymas tęsėsi nuo 2016-02-14 iki 2016-03-24. Tačiau ir po to nukentėjusysis skundžiasi bloga savijauta (galvos svaigimu, bendru silpnumu, šlapimo daliniu nelaikymu, susilpnėjusiu regėjimu). Išrašant 2016-03-24 nukentėjusįjį iš gydymo įstaigos, jam buvo nustatytas galvos svaigimais, bendras pasilpimas, apsunkintas tolesnių nuotolių ėjimas, motoriniai ,,Džeksono“ priepuoliai dešinėje rankoje (t. 1 b. l. 112). Jis kreipėsi į gydytojus 2017-02-08 ir 2017-05-10 dėl regėjimo pablogėjimo po galvos traumos, jam buvo įtariama potrauminė galvos smegenų vandenė, po KT nustatyta F skilčių ir smegenėlių atrofijos požymiai ir rekomenduotas tausojantis režimas, fizinio krūvio ir darbinės veiklos ribojimas, dėl greito išsekimo ir regėjimo sutrikimo susijusio su intensyviu galvos skausmu. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam yra likę rimti padariniai po patirto sužalojimo.

Prieš įvykį nukentėjusysis dirbo pagal verslo liudijimą staybos darbus (t. 1 b. l. 65, 66), tačiau po sužalojimo nurodė negalintis dirbti intensyvaus ir sunkaus fizinio darbo, greitai pavargsta, jam dažnai skaudą galvą, dėl to silpsta regėjimas. Teismas vertina, kad nukentėjęs patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, jis patyrė baimę, stresą, didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus, nervinę įtampą. Kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, teismo nuomone, prašomas priteisti 35000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl jis mažintinas iki 6000 Eur, kadangi toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Vilniaus valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2970,01 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą solidariai iš abiejų kaltinamųjų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo Š. P. S. 1200 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 83, 84, 85), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgus į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo materialinę padėtį, priteistinos iš kaltinamųjų solidariai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 18 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, abiem kaltinamiesiems palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. Š. P. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. G. ir P. M. 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje (dėl turtinės žalos) nukentėjusiajam Šymonui P. S. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. G. ir Pauliaus M. V. ligonių kasai 2970,01 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų 1 euro centą) Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

N. Š. P. S. išlaidas už teisinę pagalbą 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. G. ir P. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė