Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis žemės ūkio kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2024 m. kovo 24 d., apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,64 promilių neblaivumas iki kol ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad dieną prieš įvykį atvažiavo draugas ir išgėrė po butelį 0,7 l talpos viskio. Alkoholį baigė vartoti apie 23–23.30 val. Ryte atsibudo išsimiegojęs, jautėsi žvalus, alkoholio nevartojo ir sutuoktinė net neįtarė, kad jis galėtų būti neblaivus. Kadangi savijauta buvo gera, jis važiavo žmonai priklausančiu automobiliu „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. 10.30 val., važiuojant prie (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pareigūnai. Patikrinus neblaivumą, jam buvo didelis šokas, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Antruoju pūtimu buvo nustatytas didesnis girtumas galimai dėl to, kad prieš važiuodamas išgėrė vandens. Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinės atsakomybėn. Po įvykio nedelsiant paskambino sutuoktinei, paaiškino situaciją. Su nustatyta automobilio verte nesutinka, nes už jį mokėjo mažiau, kadangi pirko apgadintą ir turėjo patys jį remontuoti. Dabar automobilis taip pat nėra idealus, turi įbrėžimų ir kitų apgadinimų, todėl jo vertė turėtų būti apie 5000–6000 eurų. Tai yra vienintelis šeimos automobilis (b. l. 99–100).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jos atsakomybėn ir parodė, kad įvykio dieną, ryte, kalbėjosi su vyru ir jis pasakė, kad važiuoja darbo reikalais. Sutuoktinio beveik nematė, tačiau jis teigė, kad gerai jaučiasi. Apie įvykį vyras papasakojo iš karto ir tokį sutuoktinio elgesį vertina blogai. Po įvykio vyro elgesys pasikeitė, jis labai gailisi, padarė išvadas ir jie kartu nusprendė, kad alkoholio visai atsisakys. Jų santykiai yra geri, kartu sprendžia visus gyvenimiškus reikalus, palaiko vienas kitą, yra autoritetas vyrui (b. l. 100).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos G. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, jog 2024 m. kovo 24 d. vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę. Apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta patikrinimui transporto priemonė „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegai patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu, nustatytas teigiamas rezultatas vairuotojui M. M. Alkotesterio „Alcotest“ matuokliu, pirmu pūtimu 10.33 val. buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. Antru pūtimu 10.50 val. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Vairuotojas dėl pažeidimo prisipažino ir gailisi (b. l. 28–29).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos S. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, jog M. M. yra jos vyras, yra susituokę apytiksliai (duomenys neskelbtini) metų laiko. Automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas jų santuokos metu, registruotas jos pačios (S. M.) vardu, tačiau naudojasi juo abu. 2024 m. kovo 23 d. išvakarėse vyras vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi buvo atvažiavę svečių. Ji alkoholio nevartoja. Kitą dieną ryte vyras turėjo važiuoti darbo reikalais, todėl automobiliu „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo (duomenys neskelbtini), kur jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę blaivumą nustatė, kad jis yra neblaivus. Po šio įvykio vyras labai išgyvena, save smerkia dėl įvykio, nuoširdžiai gailisi. Prašo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jai leisti laiduoti už savo vyrą, kad jis daugiau nenusikals, ir ji gali savo vyrui daryti teigiama įtaką. Ji pati niekada nėra nusikaltus, veda dorą gyvenimo būdą, su savo vyru jų santykiai yra labai geri, jis ją gerbia, įsiklauso į jos nuomonę, jie yra labai artimi. Jos vyras nepiktnaudžiauja alkoholiu, ta įvykio diena buvo lemiama, kai jis pavartojo alkoholio ir nusikalto – pasielgė netinkamai. Dėl šio savo poelgio vyras labai išgyvena, save smerkia, už padarytą veiką, nevengia atsakomybės (b. l. 32–35).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. M.–D. 2024 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 24 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas 2016 m. laidos, pilkos spalvos automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. pirmojo tikrinimo metu 10.33 val. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu 10.50 val. jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). M. M. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (b. l. 4–5).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Peugeot (duomenys neskelbtini)“ kaina 9 590 Eur su PVM (b. l. 7).

Iš 2024 m. kovo 24 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. pirmojo tikrinimo metu 10.33 val. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu 10.50 val. jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. M. M. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko (b. l. 8).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. M. (b. l. 12).

Iš 2024 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma degalinė „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant nuo degalinės link (duomenys neskelbtini), pravažiavus po tiltu, dešinėje kelio pusėje matomas stovintis automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pilkos spalvos ant kurio kairės ir dešinės pusės priekinių durelių matomos uždėtos reklamos „(duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio galinio dangčio matomas uždėtas elektroninio pašto pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, ant galinio bamperio matomas uždėtas reklamos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, pastarasis yra su dviem valstybiniais numeriais, kurie pritvirtinti priekyje ir galinėje automobilio dalyje. Automobilio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis su priekiniais rūko žibintais, su keturiais lieto lydinio ratais su padangomis „Kleber“, kurių matmenys yra 215/55 R17. Apžiūrint automobilį išoriškai, matoma, kad apgadintos automobilio priekinės grotelės, skilę abiejų pusių galiniai žibintai, nuo galinio bamperio nukritę skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Priekinio bamperio dešinės pusės apatinės apdailos grotelės yra atkibusios, visas automobilio kėbulas turi pabraižymų, lango apdaila paveikta korozijos. Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Automobilis nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis. Automobilis saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–26).

Iš pažymos–sąskaitos nustatyta, kad automobilio įsigijimo kaina 3 700 Eur (b. l. 91).

Iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo matyti, kad automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, pirma registracija – 2016 m. rugsėjis, variklis – 1560 kub. cm, kuro tipas – dyzelinas, kėbulo tipas – sedanas, pavarų dėžė – mechaninė, rida – 300 000 km, parduodamas už 4 300 Eur (b. l. 92–93).

Iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo matyti, kad automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, pirma registracija – 2016 m. gegužė, variklis – 1598 kub. cm, kuro tipas – benzinas, kėbulo tipas – universalas, pavarų dėžė – mechaninė, rida – 135 000 km, parduodamas už 5 700 Eur (b. l. 94–95).

Iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo matyti, kad automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, pirma registracija – 2018 m. gegužė, variklis – 1600 kub. cm, kuro tipas – dyzelinas, kėbulo tipas – universalas, pavarų dėžė – mechaninė, rida – 230 000 km, parduodamas už 6 500 Eur (b. l. 96–97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo M. M. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų G. K. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. kovo 24 d., apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,64 promilių neblaivumas iki kol ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos G. K. parodymai, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus ir kiti byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius ir teigė, kad prieš dešimt valandų vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu M. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti S. M. atsakomybėn. Kaltinamasis M. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 57–58), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 59–60), dirba (b. l. 56), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 61–63), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88–90), padarytas nesunkus nusikaltimas, inkriminuojama nusikalstama veika žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

S. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 86). S. M. neteista (b. l. 85), administracine tvarka bausta, paskirtas nuobaudas įvykdžiusi (b. l. 73–76), dirba (b. l. 84), charakterizuojama teigiamai (b. l. 87), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad S. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos S. M. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog M. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,64 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors M. M. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. kovo 26 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad M. M. vairavo sutuoktinės S. M. vardu registruotą transporto priemonę „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir S. M. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad S. M. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti. Kaltinamasis prašė nekonfiskuoti transporto priemonės arba išieškoti dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, kadangi automobilį taip pat naudoja sutuoktinė darbo reikalais, juo vežioja sūnų į mokyklą.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (M. M. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Visgi, pasisakant dėl kaltinamojo teiginių, kad, jei būtų išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, įvertinus faktinę automobilio vertę, turėtų būti išieškota žymiai mažesnė pinigų suma nei nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodytus teiginius. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismui pateikti duomenys apie kitas parduodamas transporto priemones neatspindi tikrosios kaltinamajam ir laiduotojai priklausančios automobilio vertės, kadangi nei vienas iš jų neatitinka kaltinamajam ir jo sutuoktinei priklausančio automobilio techninių specifikacijų.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,64 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2024 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Dariui Karabinui teikiant antrinę teisinę pagalbą M. M. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 95,83 eurai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. M. nepriteisiamos.

Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 45–52), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. M., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M. ir laiduotojai S. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. kovo 26 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti S. M. vardu registruotą transporto priemonę „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.