- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-45-957/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- G. V.
Skundas Nr. 1S-45-957/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19
2024 m. vasario 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4150, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. G. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-383/2018, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1076/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-489/2021, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. V. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2018 m. liepos 5 dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d. G. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, taip pat pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2. Nuteistajam G. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės G. V. atliko 2022 m. sausio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-4150 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. V. ir rekomendavo nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo G. V. skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamoje nutartyje absoliuti dauguma nurodytų aplinkybių, susijusių su G. V. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį G. V. apibūdinančios aplinkybės. Nepaisant to, grįsdamas savo sprendimą, teismas iš esmės atkartojo Komisijos nutarime išdėstytus argumentus, jog nuteistasis G. V. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos, anot teismo, nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise esant visoms aplinkybėms, sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
5.2. Nuteistasis Komisijai pristatomas jau penktą kartą, po ankstesnių svarstymų nuteistajam buvo paskirtos papildomos rekomendacijos, kurias G. V. visiškai įvykdė. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, jog šios aplinkybės jau ne kartą buvo teismų įvertintos, visgi teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma su kiekvienu nuteistojo svarstymu pasipildo naujomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
5.3. Šiuo metu nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu nei Komisija, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas, rekomenduodami nuteistajam G. V. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, savo sprendimuose nenurodė, kokių konkrečių tolimesnių veiksmų turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo asmens byloje pateiktas Resocializacijos skyriaus psichologo V. A. raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad G. V. jau dalyvavo ir pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones bei programas. Šio rašto ir jame pateiktų argumentų, kurie plačiau aptariami nuteistojo skunde, teismas nevertino ir dėl jo skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo G. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamai. Priešingai, G. V. visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nepaisant to, jog G. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas), šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas skundžiamoje nutartyje balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir nevertino, formaliai išvardindamas tam tikras kriminogeninių veiksnių sumažėjimo sritis, neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Tiek Komisija, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesilaikė Lietuvos kalėjimų tarnybos resocializacijos koordinavimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-52305 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pateikto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualaus paaiškinimo patikslinimo, pagal kurį akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius trejus laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti apsauginiai veiksniai, tačiau skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nutylėtos. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą. Ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamos nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019). Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-103-397/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-124-806/2023). Pažymima, kad statinių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių nuteistasis negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai, kaip tai darė iki šiol.
5.5. Nuteistasis G. V. atitinka visus Tarnybiniame pranešime rekomenduojamus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką: 1) geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą; 2) bausmės atlikimo metu rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje, turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – administracijos leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, yra atlikęs nemažai nemokamų darbų, o lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų darbą; 3) neturi skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą; 4) ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus; 5) nustatytais terminais yra įvykdęs Komisijos nutarimu jam pateiktas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.
5.6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino fakto, jog visų išvykų metu nuteistasis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje minima aplinkybė, kad nuteistasis dar nebuvo perkeltas į atviro tipo specializuotą laisvės atėmimo vietą, niekaip nepriklauso nuo nuteistojo, kadangi nuteistųjų perkėlimą organizuoja ir atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai. Iš skundžiamos nutarties teiginių galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą teismas skiria nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu. Tiek Komisija, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės suabsoliutino G. V. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį ir tai laikytina dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Skunde pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, o minėti skundžiamos nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo.
5.8. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aptardamas nuteistąjį G. V. charakterizuojančius duomenis, pabrėžė, jog aplinkybė, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. V. pateikti kaltinimai, ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Skunde pažymima, kad galutinis procesinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, todėl nekaltumo prezumpcija draudžia šį faktą vertinti neigiamai sprendžiant klausimą dėl nuteistojo G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prie nuteistojo skundo buvo pridėtas minėtą bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjo Audriaus Meilučio atsakymas, kuriame nurodyta, jog baudžiamojoje byloje nėra kliūčių kitu nei šiame rašte nurodytu laiku G. V. leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šis faktas niekaip neįtakoja ir jokiu būdu neužkerta galimybės lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui nuteistojo G. V. atžvilgiu.
5.9. Skundžiamoje nutartyje akcentuojamos ankstesnės G. V. drausminės nuobaudos, tačiau teismas visiškai ignoravo visas nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Pabrėžiama, kad nuobaudos yra negaliojančios, o remiantis BVK 80 straipsnio 9 dalimi šiuo metu nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas net devynis kartus, pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, 2023 m. lapkričio 29 d. Vilniaus kalėjimo Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais, išnagrinėjusi G. V. prašymą, nutarė jį tenkinti ir perkelti G. V. į atviro tipo specializuotą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą Pravieniškių kalėjime, bausmę pastaruoju metu atliko lengvosios grupės sąlygomis, o tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Be to, G. V. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
5.10. Nekyla abejonių, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, tiek ir dėl atsisakymo jį taikyti, nes BVK nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau abiem atvejais teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti nuteistojo asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl nuteistajam G. V. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2023.09.24 rekomendaciją REC (2003) 22 turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąją taisykle, o ne nuteistajam teikiama privilegija.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. V. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami (išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius), gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Iš 2023 m. gruodžio 1 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3970 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam G. V. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, pritardamas žemesniojo teismo išvadoms, konstatuoja, kad skundo nagrinėjimui pateikti duomenys nesudaro pagrindo tokiai išvadai.
11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Aukštesnysis teismas pritaria skundo argumentams, kuriais teigiama, kad vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis nėra esminis kriterijus sprendžiant apie nuteistojo pažangą. Be to, aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad nuteistasis G. V. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau šias pastangas būtent ir įvertinto laisvės atėmimo vietų įstaigos personalas, leidęs nuteistajam G. V. bausmę atlikti atvirojo tipo sąlygomis bei periodiškai vykti trumpalaikių išvykų už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad žemesnysis teismas teikė prioritetą neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu, ir iš esmės ignoravo jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu teigiamai charakterizuojančius duomenis, visgi toks nuteistojo skundo teiginys yra nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tik neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: nuteistasis, paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu yra įgijęs profesiją, verčiasi individualia veikla, laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlieka gerbūvio darbus, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, paleistas lygtinai būtų įdarbintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas devynis kartus, jo atžvilgiu nėra atliekami priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai, nuteistajam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais, išvykų metu pažeidimų nefiksuota, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra priimtas sprendimas dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo specializuotą laisvės atėmimo vietą ir kt. Nors nuteistojo skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino fakto, jog visų trumpalaikių išvykų metu nuteistasis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė, visgi toks nuteistojo skundo teiginys yra nepagrįstas, nes iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas įvertino ir šią nuteistojo akcentuojamą aplinkybę. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, priešingai nei galima suprasti iš nuteistojo skundo turinio, teigiamai G. V. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Kita vertus, nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kuriuo remdamasis nuteistasis teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tik išimtinai teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės.
12. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė ne vieną kartą, jam keturis kartus buvo skirtos nuobaudos: 2015 m. lapkričio 10 d. (pilnos kratos bei asmeninių daiktų apžiūros metu margarino pakuotėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele), 2016 m. kovo 25 d. (būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje garsiai bendravo su kituose pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais suimtaisiais, į prižiūrėtojos reikalavimą nustoti bendrauti su suimtaisiais nereagavo), 2016 m. liepos 19 d. (atliekant planinę kratą kameroje pas G. V. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas), 2022 m. balandžio 14 d. (kratos metu paimtoje žaidimų konsolėje, priklausančioje G. V., rasta įmontuota internetinio ryšio antena). Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu fiksuota ir daugiau G. V. netinkamo elgesio atvejų, pvz., iš 2017 m. spalio 11 d. jaunesniojo specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 14 d., 14.25 val. G. V. išvedus paskambinti ir po 15 min. paprašius baigti pokalbį, G. V. atsisakė vykdyti šį nurodymą, pradėjo pareigūno atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius kitų suimtųjų akivaizdoje, toliau bendravo telefonu. Nors nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau jos rodo, kad nuteistasis ilgą laiką nuosekliai teigiamo savo elgesio išlaikyti negeba, nes tarp jam skirtų nuobaudų buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas, tačiau nuteistasis pakartotinai nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, nors su jomis jau buvo gerai susipažinęs. Aptariami duomenys atskleidžia nihilistinį nuteistojo požiūrį į taikomus ribojimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ir nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis G. V. bausmės atlikimo metu buvo devynis kartus skatintas (2016 m. gruodžio 29 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. lapkričio 11 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. birželio 4 d., 2020 m. sausio 15 d., 2021 m. birželio 11 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d.), daugiausia – už gerą, nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip jau minėta, šiuo metu G. V. galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Taigi, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, teigiama dinamika stebima dar gana trumpą laiko tarpą. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos, tačiau, visgi, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
13. Aukštesniajam teismui abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam G. V. nustatytas gana didelis skaičius – t. y. 12 kriminogeninių veiksnių, iš kurių net 9 yra dinaminiai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; artimų santykių palaikymas su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose; impulsyvumas; kontroliuojantis elgesys; savitvardos stoka; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas ankstesnis gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės koncentravosi tik į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, visgi atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo G. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos.
14. Priešingos išvados daryti neleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos; formaliai patvirtintas galimos bedarbystės problemos sprendimas; palaikomi geri tarpusavio ryšiai su artimaisiais, įsitraukimas į resocializacijos procesą bei intervencinių priemonių vykdymas. Šiame kontekste svarbu tai, kad dalis apsauginių veiksnių iš esmės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos mokytis, įgyti profesiją, užsiimti darbine veikla, tokiu būdu siekiant užsitikrinti teisėtų ir stabilių pajamų gavimą, kas, tikėtina, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, vis tik, įvertinus G. V. dar išlikusius kriminogeninius rizikos veiksnius, aukštesniojo teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo metu dar nėra pasiekti ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, G. V. sugebės juos tinkamai valdyti ir pakartotinai nenusikals.
15. Nors ankstesnių teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog į šias aplinkybes, sprendžiant šį klausimą, apskritai negalima atsižvelgti. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio, be to, nurodytų aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, vertindamas nuteistojo G. V. padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir šių aplinkybių vertinimas, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nelaikytinas dvigubu baudžiamumu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. V. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus, kuriuose jo vaidmuo buvo reikšmingas, aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam G. V. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai.
16. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo praeitį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Žemesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, kurioje duomenys gauti remiantis nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens byla, interviu/pokalbių metu, savęs vertinimo anketa bei kitais duomenimis, todėl skundžiamą nutartį laikyti analogiška, kaip ir ankstesniais atvejais, kuomet buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, pagrindo nėra.
17. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi faktine aplinkybe, kad Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti ir G. V. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiam skundo argumentui, vis tik pažymi, jog ši žemesniojo teismo nurodyta aplinkybė iš esmės neturėjo lemiamos įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo netaikymo G. V., juolab, kad teismas vertino Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o Komisijos nutarimas nebuvo grindžiamas aptariama aplinkybe. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog nurodyta aplinkybė neturi įtakos žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas jį visais atvejais taikyti kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistajam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
19. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti žemesniojo teismo priimtu sprendimu palikti nepakeistą Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą, teisinio pagrindo nėra. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus G. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.