Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „DNB“ banko atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui R. M., atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB“ banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo AB „DNB“ banko atstovė advokato padėjėja Viktorija Varnaitė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindais. Nesutiko, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas.

Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko. Pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) su ieškovu neatsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 27 d. tarp ieškovo AB „DNB“ banko ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Kredito linijos banko sąskaitoje Nr. 140222052-K1 sutartis, pagal kurią atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas 14 500,00 Eur kreditas (Sutarties 3 p.). Kredito grąžinimo terminas 2016 m. spalio 31 d. (Sutarties 5 p.). 2015 m. spalio 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. M. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 140222052-L1, kurios pagrindu R. M. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (Laidavimo sutarties 1.1. p.). Laidavimo sutartimi R. M. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles (Laidavimo sutarties 2.1.1. p.) (e. b. l. 23-24). Atsakovams nevykdant Kredito sutarties ieškovas 2016 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo atsakovus įspėjo, jog iki 2016 m. rugsėjo 20 d. neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas bus priverstas inicijuoti 2015 m. spalio 27 d. Kredito sutarties nutraukimą (e. b. l. 25). 2016 m. gruodžio 15 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovus, kad terminas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pratęstas iki 2016 m. gruodžio 30 d. (e. b. l. 26). Atsakovai iki nustatyto termino su ieškovu neatsiskaitė, todėl AB „DNB“ bankas iš atsakovų solidariai prašo priteisti 12 673,04 Eur negrąžinto kredito, 175,15 Eur nesumokėtų palūkanų, 212,52 Eur nesumokėtų delspinigių, 2,05 Eur įsipareigojimo mokesčio, 5,50 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš R. M. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės su ieškiniu sutinka.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d., 2 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja laiku gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkas (CK 6.881 str., 6.872 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) kreditą, tačiau atsakovai, būdami solidarūs skolininkai, gauto kredito negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovai pripažino skolą, ir patvirtino, kad su ieškovu nėra atsiskaitę. Minėta, jog Kredito sutarties užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovo R. M. buvo sudaryta Laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį.

Pažymėtina, jog laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovai su ieškovu iki nustatyto termino neatsiskaitė. Kadangi tarp AB „DNB“ banko ir R. M. buvo sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovai už negrąžintą kreditą atsako solidariai. Ginčo tiek dėl skolos dydžio, tiek dėl solidariosios atsakomybės, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ir iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir R. M. solidariai priteistini 12 673,04 Eur negrąžinto kredito ieškovo AB „DNB“ banko naudai.

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Ieškovas iš atsakovų, taip pat prašo priteisti 175,15 Eur nesumokėtų palūkanų, 212,52 Eur nesumokėtų delspinigių ir 2,05 Eur įsipareigojimo mokesčio.

Kredito sutarties 6 punkte nustatyta, kad bankui turi būti mokamos palūkanos, kurios keičiamos kiekvienų kalendorinių metų kovo mėn. 1 d., birželio 1 d., rugsėjo 1 d., ir gruodžio 1 d., imant palūkanų nustatymo dieną esamą trijų mėnesių EURIBOR ir pridedant 5,50 procentų dydžio banko maržą. Pagal Kredito sutarties 7 punktą kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti 1,36 procentų įsipareigojimo mokestį. Kredito sutarties bendrosios dalies 9 punktu kredito gavėjas įsipareigojo suėjus kredito limito galiojimo ir kredito sugrąžinimo terminui sugrąžinti bankui visus paimtus kreditus. Už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį kredito gavėjas įsipareigojo kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (Kredito sutarties bendrosios dalies 42 p.) (e. b. l. 11-22).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 1-2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovų prievolės neįvykdymo ieškovui faktą, ieškovas Kredito ir Laidavimo sutarčių bei įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti iš skolininkų solidariai atlyginti palūkanas, delspinigius ir sumokėti įsipareigojimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų solidariai priteistini 175,15 Eur palūkanų, 212,52 Eur delspinigių ir 2,05 Eur įsipareigojimo mokesčio. Iš atsakovų taip pat solidariai priteistinos 5,50 procentų dydžio metinės palūkanos pagal Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 6 p. ir bendrosios dalies 12 p., skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (12 673,04 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1-2 d.). Kadangi atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovo R. M. priteistinos 5 procentų metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu pateikė teismui žodinį prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą penkiems mėnesiams. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuotas R. M. nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio dalį ketino parduoti, o gautas lėšas panaudoti skolos padengimui. Esant areštuotam žemės sklypui atsakovas negali įvykdyti žemės paskirties keitimo ir sudaryti turto pardavimo sandorio. Ieškovo atstovė teismo posėdžio nesutiko su atsakovo R. M. prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuota atsakovui R. M. priklausančio žemės sklypo 154/2140 dalis, esančio (duomenys neskelbtini). R. M. teigimu, iki arešto jis buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl minėtos žemės sklypo dalies paskirties keitimo, ir jo pardavimo, tačiau pritaikius areštą, jis nebegali vykdyti pradėtų veiksmų, ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovai yra solidariai atsakingi, todėl ieškovas turi galimybę pasirinkti iš kurio skolininko reikalauti skolos grąžinimo. Prašomas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas laikytinas protingu, ir nepažeidžiančiu ieškovo, kaip kreditoriaus interesų, priešingai, tokiu būdu yra užtikrinami atsakovo fizinio asmens R. M., kaip silpnesnės šalies, interesai. Įvertinus teismo posėdžio metu duotus R. M. paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas prašymą tenkinti ir R. M. atidėti teismo sprendimo įvykdymą penkiems mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 294,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 484,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 778,00 Eur, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteisiant po 389,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. l d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 673,04 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt tris Eur 04 ct) negrąžinto kredito, 175,15 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 15 ct) palūkanų, 212,52 Eu (du šimtus dvylika Eur 52 ct) delspinigių, 2,05 Eur (du Eur 05 ct) įsipareigojimo mokesčio, 5,50 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (12 673,04 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2017 m. sausio 31 d. – iki visiško kredito grąžinimo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 062,76 Eur (trylikos tūkstančių šešiasdešimt dviejų Eur 76 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. sausio 31 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui akcinei bendrovei „DNB“ bankui, įmonės kodas 112029270.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 062,76 Eur (trylikos tūkstančių šešiasdešimt dviejų Eur 76 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. sausio 31 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui akcinei bendrovei „DNB“ bankui, įmonės kodas 112029270.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 389,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei „DNB“ bankui, įmonės kodas 112029270.

Atidėti atsakovui R. M. teismo sprendimo įvykdymą penkiems mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.