Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas neteistu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2024-08-10 apie 4 val. sodybos pavėsinėje adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuojant J. K. ir E. M., o M. P. siekiant juos išskirti, elgdamasis neatsargiai, galva arba alkūne, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyta kūno vieta, sudavė smūgį jai į nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai M. P. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje ir nosies kaulų lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog 2024-08-09 nuo 18 val. vyko vakarėlis – D. M. gimtadienis, kurį jie šventė (duomenys neskelbtini). Jie šventė pavėsinėje, kuri yra šalia namo. Visi vartojo alkoholį. Apie 4 val. ryto jis sukonfliktavo su vienu žmogumi, vardo ir pavardės nežino, nes jo nepažįsta. Konflikto metu kažkuriuo laiku tarp jų įsikišo M. P., ten buvo chaosas, jis tiksliai negali nurodyti, kaip viskas vyko, bet M. įsikišusi jį pradėjo stumdyti, todėl jis netyčia besimuistydamas ar besisukdamas jai kažkaip pataikė į nosį, nežino, kuria kūno vieta jai galėjo pataikyti, jis to net pats nesuprato, jam M. P. nieko apie tai nesakė, jog ją sumušė. Apie tai, kad M. P. lūžusi nosis, jis sužinojo tik kitą dieną. Mano, kad to chaoso metu, kai M. P. jį stumdė ir jis pykosi su tuo asmeniu, jis netyčia jai kažkaip pataikė į nosį, neturėdamas jokios tyčios ją sužaloti ar sukelti skausmą, nes tarp jų nebuvo jokio konflikto ar nesutarimų. Jis negali nurodyti, kuria kūno dalimi jai pataikė į nosies sritį, galėjo jai pataikyti besisukdamas ar jai jį bestumiant ir norėdamas pasitraukti. Sužinojęs, kad M. P. lūžo nosis, jis iš karto su ja susisiekė, atsiprašė jos ir pasakė, kad atlygins visą žalą, kurią jai padarė. Šis įvykis nutiko visiškai netyčia, jos sumušti, sukelti fizinio skausmo ar sužaloti tikrai nenorėjo, mano, jog viskas įvyko dėl suvartoto alkoholio kiekio, nes visi buvo gerokai apsvaigę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi.

Papildomos apklausos metu E. M. parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. Jis, neturėdamas jokios tyčios sužaloti M. P., t. y. sulaužyti jai nosį ir nesunkiai sutrikdyti sveikatą, konflikto metu su J. K., kai M. P. juos bandė išskirti, elgdamasis neatsargiai, nežino kuria savo kūno vieta, galimai – galva arba alkūne, sudavė smūgį M. P. į nosies sritį bei netyčia šiais veiksmais sulaužė jai nosį. Pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

2024-08-10 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. P. nurodė, kad 2024-08-10 apie 4 val. (duomenys neskelbtini), esančioje nuomojamoje sodyboje, tikslesnio adreso nežino, vakarėlio metu pažįstamas E. M. galva jai sudavė vieną kartą į nosies sritį. Po suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, 2024-09-10 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo nustatytas nosies lūžis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir E. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Apklausta liudytoja ji nurodė, kad 2024-08-09 (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nurodyti negali, vyko jos pusbrolio (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Gimtadienis prasidėjo 18 val. ir tęsėsi iki paryčių. Apie 4 val. ryto toje nuomojamoje sodyboje, šokių patalpoje ji pastebėjo, kad jos dėdė J. K. ir E. M. susikabinę rankomis grumiasi. Ji priėjo prie jų ir pamaniusi, kad jie mušis, norėdama juos išskirti, atsistojo tarp jų. Tuo metu E. sudavė jai savo galva vieną smūgį į nosies sritį. Po suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, kiti vakaro dalyviai jį išvedė į kiemą ir jis buvo išvežtas namo. Įvykio metu E. buvo neblaivus, ji buvo išgėrusi taip pat. Iš karto policijos nekvietė, nes nemanė, kad jai padarytas toks sužalojimas. 2024-08-10 apie 14 val. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas nosies lūžis. Kaip jai sudavė, turėjo matyti jos mama R. P., pusbrolis D. M. ir E. draugė J. A.

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2024-08-10 apie 4 val. ryto ją sužalojo suduodamas smūgį į nosį, tiksliai nežino kuria savo kūno vieta, galimai – petimi ar galva, ar ranka, pažįstamas E. M. Tą pačią dieną apie 14 val. ji kreipėsi į policiją ir į medikus dėl šio įvykio. Pažymi, kad visa tai vyko vakarėlio metu, jie visi buvo išgėrę alkoholio ir neblaivūs. Ji nežino, kiek tiksliai buvo suvartoję alkoholio, bet apie 10 val. ji pasitikrino blaivumą ir jai alkoholio matuoklis rodė 0,00 promilių, todėl nebuvo daug išgėrusi degtinės, bet visko puikiai atsiminti negali, visų įvykių sekos atkartoti tiksliai negalėtų, nes ne viską prisimena dėl ten vykusio chaoso, šurmulio bei dėl pavartoto alkoholio. Apie 4 val. šokių patalpoje ji pastebėjo, kad jos dėdė J. K. ir E. M. susikabinę rankomis grumiasi. Ji priėjo prie jų ir pamaniusi, kad jie mušis, norėdama juos išskirti, atsistojo tarp jų, ten buvo didelis chaosas ir šurmulys, jai tik atsistojus tarp jų pajuto smūgį į nosies sritį, suprato, kad smūgis buvo iš E. M., tačiau nežino, kuria kūno vieta jis buvo suduotas, taip pat negali pasakyti, ar jis buvo tyčinis, mano, kad jai jis buvo suduotas netyčia, gali būti, kad jis taikėsi dėdei suduoti smūgį ir pataikė jai, arba norėjo ją patraukti į šoną, kad nesikištų ir netyčia jai sudavė kažkokiu tai būdu smūgį, kaip jis buvo jai suduotas, negali nurodyti, nes pati nesuprato, pajautė tik skausmą. Tarp jos ir E. M. nebuvo jokio konflikto, todėl mano, kad jis netyčia jai pataikė į nosies sritį, neturėdamas tyčios sukelti fizinį skausmą ar sužaloti. Jai iš nosies kraujas nebėgo, tuo metu ji nesuprato, kad ji galėjo būti lūžusi, manė, kad tik sumušta, nesuprato, kad nosis lūžusi. Kadangi skausmas nosyje nepraėjo, nuvažiavo į priimamąjį (duomenys neskelbtini), kur gydytojai pasakė, jog nosis yra lūžusi. Sekančią dieną E. M. jos atsiprašė, sakė nesuprantantis, kaip buvo jos nosis sulaužyta, nes sakė, kad pats nepajautė, jog sudavė jai smūgį, tačiau prisimena tą šurmulį ir neneigia, kad netyčia galėjo jai kažkaip susmūgiuoti. Jis pažadėjo apmokėti gydymą ir su tuo susijusias išlaidas, matėsi, jog žmogus labai sielvartauja. Kadangi E. M. jos atsiprašė, ji jam atleido, todėl jam pretenzijų dėl šio įvykio neturi, norėtų susitaikyti su juo ikiteisminiame tyrime, juo labiau, kad nosis buvo sulaužyta ne tyčiniais veiksmais, pakliuvo netinkamu laiku į netinkamą vietą, pati kalta, kad įsikišo į jų konfliktą. Civilinio ieškinio ji nereikš.

Liudytoja M. P. papildomos apklausos metu parodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad nosis jai iš tikrųjų buvo lūžusi, tai patvirtina ir e. sveikatos duomenys. E. M. dėl šio įvykio pretenzijų neturi.

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2024-08-09 apie 19 val., (duomenys neskelbtini) atvyko su draugu E. M. į vakarėlį, ten vyko D. M. (duomenys neskelbtini) gimtadienis, kurį šventė pavėsinėje šalia namo. Visi dalyvavę šventėje vartojo alkoholį. Apie 4 val. ryto E. M. sukonfliktavo su kažkokiu vakarėlyje buvusiu vyru, nežino. Matyt, kad jie aiškinasi santykius pamatė M. P. ir bėgo link tų vyrų ir puolė E. M., matė, kad M. P. kelis kartus trenkė E. M. bei, sugriebusi už marškinėlių, juos suplėšė, matė kaip E. M. ją nustūmė nuo savęs ir priėjo prie jų dar keli vyrai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, kurie taip pat įsikišo į ta konfliktą nesupratę, kas vyksta, tada matė keleto žmonių grumtynes, visi tarpusavyje stumdėsi. Ji visa tai matė, tačiau nematė, kad E. M. būtų sudavęs nors vieną smūgį M. P., matė tik tiek, kad jis ją atstūmė nuo savęs, kad nuo jo atstotų. Daugiau jokių jo veiksmų jos atžvilgiu ji nematė. Nežino, ar galėjo E. M. savo veiksmais kažkaip ją sužaloti, nebent netyčia. Tą patį vakarą, kai baigėsi konfliktas, M. P. neužsiminė, kad jai buvo sulaužyta nosis. Jokių pretenzijų nereiškė, net nesimatė, kad būtų kas nutikę. Jie su E. M. po viso to konflikto išvažiavo namo, o ryte, maždaug 11 val., M. P. pradėjo rašinėti, kad važiuoja į priėmimą dėl nosies ir nieko daugiau neaiškino. Apie 17.35 val. ji vėl parašė ir pasakė, kad E. M. sulaužė jai nosį. Tai sužinojęs E. M. pradėjo M. P. skambinti ir klausti, iš kur tas nosies lūžis, jie abu kalbėjosi, girdėjo, kad E. M. sakė jai, jog neprisimena, kad būtų jai trenkęs. Dar kartą parodo, kad ji pati nematė iš E. M. pusės jokių suduotų smūgių M. P., o kaip buvo jos nosis sulaužyta, ji nežino, galimai nebent netyčia, kai ji E. M. pradėjo mušti ir stumdyti, jis besimuistydamas jai pataikė į nosies sritį.

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2024-08-09 vyko jos sesers sūnaus D. M. (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Visi linksminosi, gėrė alkoholį, jokių konfliktų nebuvo, tačiau įsibėgėjus šventei, apie 4 valandą ryto, kai visi jau buvo padauginę alkoholio, E. M., vienas šventės dalyvių, sukonfliktavo su kitu šventės dalyviu, jos giminaičiu J. K., kuris taip pat buvo stipriai neblaivus. Jie susistumdė, bet nežino, dėl kokios priežasties ir matė, kaip jos dukra M. P. įsikišo į jų konfliktą, bandė ginti, užstoti jų giminaitį nuo E. M.. Ji nematė, ką ji ten darė nuėjusi prie jų. Matė, kad jie trise mosikavosi rankomis, ji J. K. pati patraukė nuo jų, o ką darė tą akimirką M. P. su E. M., ji nežino, nes nematė, kadangi nežiūrėjo, ten viskas įvyko greitai, nes tas jų konfliktas virto į didelį visų dalyvių šurmulį. Matė, kad lyg mojavo vienas su kitu rankomis ir atsisukusi pastebėjo, jog M. P. buvo susiėmusi rankomis už nosies, tačiau nebėgo nei kraujas, nieko nebuvo matyti, jog būtų galima įtarti apie nosies lūžį. M. P. tuo momentu jai nesiskundė, kad skauda nosį. Nurimus tam konfliktui, jie visi išsiskirstė namo. Kitos dienos ryte M. P. sakė, jog skauda nosį, dar išgėrė nuo skausmo vaistų ir kai jie nepadėjo, nuvažiavo į priėmimą (duomenys neskelbtini), kur gydytojai nustatė nosies kaulo lūžimą. Nežino, kuriuo metu ta nosis jai buvo sulaužyta, nematė, kad E. M. ją muštų ar suduotų smūgius. Mano, kad galėjo sužaloti nebent netyčia, kai ji įsikišo į tą konfliktą tarp vyrų. M. P., kaip jai pasakojo, pati nežino, kaip buvo sulaužyta jos nosis ir kuriuo momentu, mano, kad jai sulaužė nosį E. M. netyčiniais, nekoordinuotais veiksmais, nenorėdamas to padaryti, kadangi buvo visi stipriai neblaivūs.

Specialisto išvadoje Nr. pG 353/2024 (06) nurodyta, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ilgalaike liga laikomi tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019). Taigi, BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis E. M., būdamas nusikalstamai nerūpestingas, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. M. sodybos pavėsinėje, konfliktuojant J. K. ir E. M., o M. P. siekiant juos išskirti, elgdamasis neatsargiai, galva arba alkūne, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyta kūno vieta, sudavė smūgį M. P. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai M. P. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje ir nosies kaulų lūžimą ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinime neteisingai nurodyta nusikaltimo padarymo data – 2023-08-10, o iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas realiai buvo padarytas 2024-08-10, tačiau tai neįtakoja padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir laikoma rašymo apsirikimu, kurį teismas taiso priimdamas baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme, tačiau prašo sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kadangi nori greičiau išvykti dirbti į užsienį, nurodo, jog gali atidirbti ir viešuosius darbus, todėl prašo sutrumpinti 9 mėnesių intensyvios priežiūros terminą.

Už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, jog E. M. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas pažymi, jog E. M. teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis atlikęs, nors dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, tačiau dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis nėra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. M. administracine tvarka baustas, neįvykdytų nuobaudų neturi. Kaltinamasis E. M. yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. M. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kaltinamojo E. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas aptartas kaltinamąjį E. M. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), be to, kaltinamasis prašo sutrumpinti intensyvios priežiūros terminą, kadangi jis nori vykti dirbti į užsienį, todėl kaltinamajam E. M. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 5 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigoti jį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam E. M. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. M.