- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-784-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27522-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- T. A.
- Ieškovas
- UAB „mogo LT“
- Kategorijos
- 2.5.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „mogo LT“ ieškinį atsakovui T. A. dėl transporto priemonės kainos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. U. ieškinį atsakovui dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17.000 Lt transporto priemonės kainą ir 76,85 Lt palūkanas, įpareigoti atsakovą atsiimti transporto priemonę iš ieškovo įgalioto asmens, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekdamas su trečiuoju asmeniu, lizingo gavėju, sudaryti lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovas 2014 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. liepos 16 d. perdavė jį naudoti ir valdyti pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį lizingo gavėjui. Trečiasis asmuo 2014 m. liepos 29 d. ieškovui pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir transporto priemonės grąžinimo, kuriame nurodė, jog nori nutraukti sudarytą lizingo sutartį, grąžinti minėtą automobilį bei atgauti visas sumokėtas sumas. Ieškovas 2014 m. liepos 30 d. pranešė atsakovui, jog pagal sutartyje jam suteiktas teises, ieškovas nutraukia sutartį ir grąžina atsakovui transporto priemonę. Pagal sutarties 7.3.4 punktą lizingo gavėjui, jeigu jis yra vartotojas, pasinaudojus pirkėjo su juo sudarytoje lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje suteikta teise nutraukti lizingo sutartį (jos atsisakyti) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo lizingo sutarties sudarymo dienos, šią sutartį galima nutraukti. Pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ne vėliau kaip per 21 dieną po sutarties sudarymo dienos ir privalo ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo dienos grąžinti transporto priemonę pardavėjui. Pagal sutartį įgyta transporto priemonė turėjo rimtus defektus, kurie lizingo gavėjui nebuvo atskleisti prieš sudarant sutartį ar sutarties sudarymo metu. Sutarties 2.1 punkte nurodyta transporto priemonės kaina 17.000 Lt, kurią ieškovas sumokėjo į atsakovo nurodytą sąskaitą, atsakovas sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų nenurodė, todėl privalo sumokėti visą transporto priemonės kainą. Atsakovas neįvykdė įsipareigojimo per 7 dienas nuo sutarties nutraukimo, nesumokėjo ieškovui reikalaujamos transporto priemonės kainos. Neteisėtai ir nesąžiningai veikęs atsakovas visą laiką, nepagrįstai ir neteisėtai naudojosi pinigais, kuriuos turėjo sumokėti ieškovui. Už visą šį laiką iš atsakovo priteistinos palūkanos ieškovui. Atsakovas į ieškovo prašymus nereaguoja, todėl prašoma įpareigoti atsakovą atsiimti transporto priemonę iš ieškovo įgalioto asmens.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus byloje, sutiko su ieškiniu, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2.466,37 Lt už patirtus nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad praėjus 2 dienoms po automobilio perdavimo, tai yra 2014 m. liepos 18 d., nuvažiavus tik 281 km nuo pardavimo, automobilis sugedo: sustojo ir neužsivedė. Automobilis buvo nuvežtas į autoservisą, kuriame nustatyti esminiai gedimai – turbinos defektas. Automobilio pardavimo skelbime atsakovas nurodė, jog parduoda geros būklės, ekonomišką automobilį. Trečiasis asmuo sumokėjo 2.466,37 Lt už automobilio turbinos remontą. Pataisius turbiną, buvo galima atlikti tolesnę automobilio diagnostiką, kurios metu buvo nustatytas variklio gedimas, dėl kurio, norint toliau eksploatuoti automobilį, reikėtų remontuoti ir jį. Automobilis buvo blogos būklės ir juo nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Sutarties 1.2.2 punktu atsakovas patvirtino, jog transporto priemonė atitinka sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus. Trūkumai, kurie buvo nustatyti automobilio perdavimo metu, turbinos ir variklio defektai, neprofesionaliam pirkėjui negalėjo būti pastebėti. Jie buvo nustatyti tik autoservise po to, kai automobilis neužsivedė. Aplinkybė, jog defektai atsirado po dviejų dienų nuo daikto perdavimo, suponuoja išvadą, kad automobilis buvo nekokybiškas jau jo perdavimo metu, o atsakovas apie minėtus defektus nutylėjo. Trečiasis asmuo, sugedus įsigytam automobiliui, suremontavo jį ir grąžino sutaisytą automobilį, tai yra grąžino automobilį geresnės būklės, nei buvo jį gavęs iš atsakovo. Dėl to trečiojo asmens patirtos išlaidos, šalinant automobilio trūkumus, pripažįstamos trečiojo asmens nuostoliais.
Atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu ir trečiojo asmens reikalavimais. Nurodė, jog automobilį vairavo pirkėjas ir nusiskundimų ar pastebėjimų dėl galimų automobilio trūkumų jis neturėjo. Transporto priemonės trūkumų nebuvo nustatyta. Bylos ribos yra pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo-pirkėjo ir atsakovo-pardavėjo buvo sudaryta, įvykdyta, todėl jos atsisakyti ir (ar) nutraukti nėra teisinio pagrindo ir objektyvios galimybės (sutartis baigiasi tinkamai ją įvykdžius), o tinkamas jos įvykdymas yra pripažintas paties ieškovo pasirašant sutartį bei automobilio priėmimo-perdavimo aktą. Pirkimo-pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia ir (ar) neįvykdyta, ir (ar) įvykdyta netinkamai. Ieškovas neprašo teismo pripažinti sutarties negaliojančia, neįvykdyta (įvykdyta netinkamai). Restitucijos taikymui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.7.4 punktu pirkėjas negali nutraukti sutarties su pardavėju. Minėtas pirkimo-pardavimo sutarties punktas nustato galimybę vartojimo kredito gavėjui, kuris išsimokėtinai iš ieškovo nuomojasi teisę įgyti automobilį, atsisakyti ir (ar) nutraukti sutartį, sudarytą su vartojimo kredito davėju, tai yra ieškovu, kuris suteikė kreditą vartojimo kredito gavėjui, o ne ieškovui (vartojimo kredito davėjui), su atsakovu (automobilio pardavėju). Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu lizingo sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, kadangi ši sutartis neatitinka CK 6.567 straipsnyje įtvirtintų lizingo (finansinės nuomos) sutarties požymių. Tiek sutarties 7.3.4 punktas, tiek ir Vartojimo kredito įstatymas gali būti taikomas ir reguliuoja santykius tik tarp ieškovo, kaip vartojimo kredito davėjo (kredito įstaigos), ir trečiojo asmens, kaip vartojimo kredito gavėjo (asmens gavusio vartojimo kreditą), sudarius išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovas-pirkėjas automobilį iš atsakovo-pardavėjo įsigijo verslo tikslams, tai yra, tam, jog galėtų trečiajam asmeniui suteikti vartojimo kreditą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį ir automobilį perleisti naudotis, valdyti lizingo gavėjui. Trečiajam asmeniui eksploatuojant automobilį (galimai netinkamai), buvo sukelti automobilio gedimai, kuriuos jis buvo priverstas šalinti. Atsakovui perduodant automobilį, šie trūkumai nebuvo nustatyti, todėl laikytina, jog jie ir neegzistavo. Defektai galėjo atsirasti dėl to, kad asmuo, kuris eksploatavo automobilį, pažeidė jo naudojimo taisykles. Ieškovas siekia, jog atsakovas grąžintų visą ieškovo sumokėtą sumą, tačiau ieškovas nori atsakovui grąžinti automobilį su defektais, kurie buvo padaryti ieškovui automobilį perdavus valdyti ir naudoti trečiajam asmeniui. Restitucijos pritaikyti negalima, dėl to, jog ji neproporcinga, siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo, iš jo reikalaujant visos sumokėtos sumos 17.000 Lt, o jam grąžinant automobilį, kurio vertė sumažinta, trečiajam asmeniui netinkamai eksploatuojant ir sukeliant esminius defektus. Autoservise nustatyti automobilio turbinos, variklio defektai bei pakabos defektai turėjo ir galėjo būti pastebėti 2014 m. liepos 16 d., trečiajam asmeniui bei ieškovui išbandant automobilį, jį ieškovui perimant. Perkant automobilį, trečiasis asmuo vengė pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta daiktų patikrinimo teise ir patikrinti, ar transporto priemonė turi defektų. Nesinaudojant transporto priemonės patikrinimo teise, sutartys sudarytos išimtinai trečiojo asmens rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 4.923,54 € transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kainą, 22,26 € palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1.251,23 € bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Įpareigojo atsakovą atsiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) iš UAB „mogo LT“ įgalioto asmens.
Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus byloje, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus byloje, 598,81 € nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2014 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 € bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Priteisė iš atsakovo 14 € bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, jog sutarties 1.3.1 punktas numato, kad pardavėjas yra informuotas, kad šia sutartimi įsigyjamą transporto priemonę pirkėjas ketina perduoti naudoti ir valdyti lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindais lizingo gavėjui, todėl lizingo gavėjas: turi teisę pareikšti pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties. Nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta pagal pirkimo-pardavimo sutarties 7.3.4 punkto nuostatas. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad sutartis pagal minėtas nuostatas negali būti nutraukta. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas negalėjo nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties, nes toks aptariamos sutarties nutraukimo pagrindas buvo nustatytas pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai, kad lizingo gavėjas (vartotojas) pasinaudojo savo sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Teismo vertinimu, tiek į bylą pateiktas E. U. pareiškimas dėl sutarties nutraukimo, tiek transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas, leidžia daryti išvadą, jog 14 dienų terminas, numatytas sutarties 7.3.4 punkte, nebuvo pažeistas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog E. U. pažeidė sutartyje numatytą terminą. Sutarties 7.3 punktas numato, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (atsisakyti sutarties), nesikreipiant į teismą, kai tokia teise pasinaudoja lizingo gavėjas (vartotojas) (7.3.4 punktas). Tada pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 21 dieną po šios sutarties sudarymo dienos ir privalo ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo dienos grąžinti transporto priemonę pardavėjui. Kaip matyti, iš aukščiau pateiktų įrodymų pirkėjas UAB „mogo LT“ tokia savo teise ir pasinaudojo pagal sutarties sąlygas. Taigi, šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai galėjo būti nutraukta pagal sutarties 7.3.4 punkto sąlygas, esant šių sąlygų aplinkybių turiniui, kurios yra patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Vertindamas aptariamą punktą, teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pagal minėtą sutarties punktą pirkėjui UAB „mogo LT“ užtenka įrodyti tik tai, kad lizingo gavėjas kreipėsi dėl sutarties nutraukimo per 14 dienų nuo jos sudarymo. Ši aplinkybė yra įrodyta į bylą teiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas, esant nutrauktai pirkimo-pardavimo sutarčiai, siekia pasinaudoti būtent sutartyje numatytomis sutarties nutraukimo pasekmėmis, tai yra susigrąžinti sumokėtas sumas pardavėjui, bei įpareigoti jį atsiimti transporto priemonę iš ieškovo įgalioto asmens. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad restitucija negalima. Prašoma taikyti restitucija atitinka sutarties nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė tiesioginių patirtų išlaidų pagal sutarties 7.4 punkto nuostatas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo aptariamos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kainą 4.923,54 € (17.000 Lt), laikytinas įrodytu, pagrįstu, todėl yra tenkinamas. Be to, nagrinėjamu atveju esant nutrauktiems pirkimo-pardavimo santykiams, o atsakovui nevykdant bendradarbiavimo pareigos dėl transporto priemonės atsiėmimo, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas ir atsakovas T. A. įpareigotinas atsiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) iš UAB „mogo LT“ įgalioto asmens.
CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, draudžianti pirkimo-pardavimo sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus. Taigi nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties 1.3.4.1, 1.4.2., 1.5, 3.2 punktai bei sudarytas transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas neriboja galimybės reikšti reikalavimų dėl transporto priemonės trūkumų. Teismas, vertindamas sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei atsakovo reiškiamus reikalavimus ieškovui dėl daikto kokybės, pažymėjo keletą aspektų. Pirma, buvo įsigytas (parduotas) ne naujas automobilis. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, taigi toks daiktas reikalauja papildomų investicijų, kas, atitinkamai, nulemia ir kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu (žr. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1038-324/2012). Antra, automobilis buvo perduotas 2014 m. liepos 16 d., o 2014 m. liepos 24 d., kaip teigia trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, buvo nustatyti automobilio trūkumai. Trečia, šiuo atveju automobilį yra siekiama grąžinti pardavėjui bei iš jo išsireikalauti sumokėtas sumas. Teismas nesutiko su atsakovu, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas reikalavimai dėl automobilio kokybės turi būti reiškiami UAB „mogo LT“, o ne atsakovui. Sutarties 1.3.1 punktas numato, kad pardavėjas yra informuotas, kad šia sutartimi įsigyjamą transporto priemonę pirkėjas ketina perduoti naudoti ir valdyti lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindais lizingo gavėjui, todėl lizingo gavėjas: turi teisę pareikšti pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties. Aukščiau ginčo šalių teiktų procesinių dokumentų turinys leidžia teigti, kad tam tikri automobilio defektai buvo nustatyti praėjus labai neilgam laikui po automobilio įsigijimo. Atsakovas neįrodė atsiliepimo argumentų, jog būtent trečiasis asmuo, eksploatuodamas automobilį, sukėlė jo sugadinimus.
Teismas nustatė, jog 2014 m. liepos 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje darbai ir detalės, kurie susiję su turbina ir turbinos remontu, leidžia daryti išvadą, jog jie neatitiko pirkėjo teisėto lūkesčio įsigyti nenaują, bet techniškai tvarkingą, saugumo reikalavimus ir standartus atitinkantį automobilį. Nustatyti nurodytus trūkumus reikalingos specialios žinios. Be to, nepaneigti trečiojo asmens argumentai, kad alyvos ir tepalai keisti, keičiant turbiną, kad būtų įvertintas variklio ir turbinos darbas bei defektai. Nors parduodamas automobilis nebuvo naujas ir neturėjo gamintojo garantijos, jo pardavėjas privalėjo užtikrinti, kad parduodamo daikto kokybė atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kaip matyti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinio ir dubliko turinio, jais reiškiami reikalavimai yra siejami būtent su turbinos gedimu. Turbina su varikliu turi tiesioginį ryšį. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo grąžintas pardavėjui, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti trečiajam asmeniui kitų išlaidų, kurios yra nurodytos pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje. Šiuo atveju taip pat paminėtina ir tai, kad E. U. pats apžiūrėjo automobilį ir turėjo galimybę įsitikinti jo išvaizda, būkle bei komplektacija, turėjo teisę prieš paimdamas automobilį, jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio defektai, susiję su automobilio varikliu ir turbina, buvo nustatyti netrukus po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teismas padarė išvadą, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo teisėto lūkesčio pažeidimas (tik dėl paminėtų trūkumų) buvo atsiradę iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento. Nepasinaudojimas daiktų patikrinimo teise neatleido pardavėjo, daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį daiktą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-1164-603/2013, pateiktus išaiškinimus). Todėl teismas trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimą dėl prašomos priteisti 2.466,37 Lt dydžio sumos tenkino tik iš dalies, o nuostolių sumą priteisė tik ta apimtimi, kuri susijusi su defektais dėl variklio ir turbinos, bei sudaro 598,81 € (2.067,57 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1) Vienašališkai sutartį nutraukti galima tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Ieškovas nenurodė nei kokia esminė sutarties sąlyga buvo pažeista, nei kokia paties ieškovo teisė yra pažeista. Šiuo atveju negalima taikyti restitucijos, kadangi ji būtų neproporcinga, nes iš atsakovo reikalaujama grąžinti visą automobilio kainą, o jam grąžinamas automobilis, kurio vertė buvo gerokai sumažinta, trečiajam asmeniui netinkamai eksploatuojant ir sukeliant esminius defektus. Autoservise 2014 m. liepos 18 d. nustatyti automobilio turbinos, variklio ir pakabos defektai turėjo būti pastebėti ir 2014 m. liepos 16 d. trečiajam asmeniui ir ieškovui išbandant automobilį. Ieškovas taip ir nepaneigė fakto, jog automobilis jam buvo perduotas tinkamos kokybės, nes 2014 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta jokių automobilio trūkumų. Pagal CK 6.123 straipsnio 2 dalį, kreditoriui priėmus prievolės įvykdymą, jam tenka pareiga įrodyti, jog prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta.
2) Reikalavimus dėl netinkamos kokybės daikto turi būti reiškiamas teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“, o ne ankstesniam automobilio savininkui – atsakovui. Trečiasis asmuo pripažino, jog automobilį grąžino ieškovui, taigi pripažino, jog ieškovas yra teisėtas automobilio savininkas. Todėl reikalavimas užtikrinti tinkamą daikto kokybę tenka ieškovui. Trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Taip pat trečiasis asmuo turi įrodyti, jog automobilis jam buvo perduotas su trūkumais, arba turi nuginčyti automobilio perdavimo-priėmimo aktą. Trečiasis asmuo nepateikia jokių leistinų įrodymų, kad automobilis buvo su trūkumais pardavimo metu, o ne sugadintas jį eksploatuojant 2 dienas po įsigijimo. Tai, jog buvo nuvažiuota tik 281 km, nereiškia, jog nebuvo galima padaryti nustatytų pažeidimų. Trečiasis asmuo vengė pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta daiktų patikrinimo teise. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, besiverčiantis automobilių prekyba. Taip pat nėra automobilių meistras, turintis specialių žinių. Trečiasis asmuo, nepasinaudojęs prekės patikrinimo teise, įgijo automobilį savo rizika. Būtent trečiojo asmens iniciatyva buvo atsisakyta vykti į UAB „Krasta auto“, oficialaus BMW atstovo Lietuvoje sertifikuotą autoservisą, atlikti išsamų automobilio patikrinimą. Turbinos ir variklio defektai yra akivaizdūs ir pastebimi iš karto. Išbandant automobilį nebuvo nustatyta, jog būtų tokie akivaizdūs trūkumai kaip didelis „dūmingumas“, probleminis automobilio užvedimas, traukos ar pakabos trūkumai. Todėl kyla pagrįsta abejonė, jog šie trūkumai atsirado dėl paties trečiojo asmens netinkamo automobilio eksploatavimo. Perduodant automobilį, šie trūkumai nebuvo nustatyti, todėl pripažintina, kad jie ir neegzistavo. Nustatyti defektai galėjo atsirasti dėl to, kad trečiasis asmuo pažeidė automobilio naudojimo taisykles, tai yra automobilis buvo eksploatuojamas, variklyje sumažėjus arba naudojant netinkamą tepalą, variklis galėjo būti perkaitęs. Todėl trečiojo asmens reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo blogos būklės, jį perduodant trečiajam asmeniui
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. U. prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad
apeliacinis skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, argumentais ir įrodymais, kuriais atsakovas rėmėsi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tai yra apeliaciniame skunde tik pakartojami (dažniausiai net pažodžiui) apelianto, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikti paaiškinimai ir argumentai, dėl kurių šalys pasisakė bylos nagrinėjimo metu ir kurios yra išsamiai aptartos bei įvertintos teismo sprendime. CK 6.573 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas turi visas šioje knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties (dėl transporto priemonės kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir k.t.). Atsakovas automobilio pardavimo skelbime nurodė, jog parduoda geros būklės ekonomišką automobilį, pirkimo-pardavimo sutarties 1.2.2. punktu atsakovas patvirtino, jog transporto priemonė atitinka šioje sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus, o sutarties 1.2.3 punktu patvirtino, kad transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti (dalyvauti kelių arba vandens eisme) galima pilnoje apimtyje. Taigi, parduodamas prekę, pardavėjas garantavo automobilio kokybę ir galimybę šią transporto priemonę naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.333 straipsnį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tačiau atsakovas minėtų aplinkybių neįrodė. Atsakovas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo pažeidė automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles. Tai, kad atsakovo parduotas automobilis jau jo pardavimo metu buvo su paslėptais defektais patvirtina atsakovo neginčijama aplinkybė, kad automobilis sugedo, tai yra jo rimti ir esminiai defektai išaiškėjo per 2 dienas nuo automobilio eksploatacijos pradžios. Buvo nustatyti ne kokie nors akivaizdūs transporto priemonės defektai, o defektai, susiję su automobilio varikliu ir turbina. Ir šių defektų nustatymui net automobilių servise, kuriame dirba kompetentingi specialistai, prireikė atlikti papildomus veiksmus, tokius kaip alyvos bei tepalų kaitimas, kad būtų galima įvertinti variklio bei turbinos darbą ir defektus. Be to, kol nebuvo pakeista turbina, net nebuvo galima įvertinti visų defektų masto, nebuvo galima nustatyti, ar defektas nėra mažareikšmis. Šios aplinkybės aiškiai įrodo ir patvirtina, jog tai yra paslėpti trūkumai, kurių vizualiai apžiūrint įsigyjamą automobilį nei ieškovo darbuotojai, nei trečiasis asmuo negalėjo nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „mogo LT“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms, kartu jos įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Ieškovas ir atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra susitarti dėl tokių sutarties nutraukimo sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Todėl ieškovas pagal sutarties 7.3.4 punktą turėjo teisę nutraukti sutartį. Atsakovas klaidingai interpretuoja priėmimo-perdavimo akto reikšmę ir visiškai ignoruoja aplinkybę, kad esminis aspektas nagrinėjamoje byloje – parduoto daikto trūkumų buvimas iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento, dėl kurių daiktas negalėjo būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Teismas nustatė, kad transporto priemonės trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo ieškovo nuosavybėn, kad prievolės įvykdymas nelaikytinas tinkamu, kad pateikta pakankamai šį faktą patvirtinančių įrodymų ir kad neturėtų būti teikiama pirmenybė priėmimo-perdavimo aktui prieš paties parduodamo daikto egzistavimą su pardavėjo neatskleistais daikto trūkumais daikto priėmimo-perdavimo momentu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl sudarytos sutarties sąlygų bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visi pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami teisės normų, byloje esančių rašytinių įrodymų ir sutarčių sąlygų aiškinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylos aplinkybes gali išsamiau atskleisti žodinis apeliacinis procesas, todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio kokybės, lizingo davėjo teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei reikalauti taikyti restituciją, dėl lizingo gavėjo teisės reikšti reikalavimą pardavėjui dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės automobilio perdavimu, atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2014 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 6-7). Šios sutarties 1.2.3 punktu atsakovas patvirtino, kad po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimų yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti galima pilnoje apimtyje. Pagal 2014 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas perdavė transporto priemonę lizingo gavėjui, prieš priimant transporto priemonę nustatyti trūkumai nenurodyti (t. I, b.l. 8). Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2014 m. liepos 16 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią transporto priemonė buvo perduota lizingo gavėjui, o lizingo gavėjas įsipareigojo ieškovui periodinėmis įmokomis atlyginti automobilio įsigijimo kainą iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (t. I, b.l. 10-22). Trečiasis asmuo 2014 m. liepos 29 d. pranešė ieškovui, jog praėjus dviem dienoms po sutarties sudarymo, automobilis pradėjo smarkiai gesti, autoservise buvo nustatyti turbinos ir motoro defektai, kurių atsakovas buvo neatskleidęs prieš sutarties sudarymą, todėl trečiasis asmuo norintis nutraukti lizingo sutartį, grąžinti automobilį bei atgauti visas sumokėtas sumas (t. I, b.l. 91). Tą pačią dieną trečiasis asmuo pagal transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą grąžino ieškovui pagal lizingo sutartį jam perduotą automobilį (t. I, b.l. 92). Todėl ieškovas 2014 m. liepos 30 d. pranešė atsakovui, jog nutraukia pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžina transporto priemonę bei prašo grąžinti ieškovui 17.000 Lt, sumokėtų už transporto priemonę (t. I, b.l. 4).
Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį vienašališkai nutraukti sutartį galima tik tada, jei kita šalis padaro esminį sutarties pažeidimą. Tačiau pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014), teisingai pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sutarties 7.3.4 punkte šalys nusistatė aplinkybes, kurioms esant bus galima nutraukti vienašališkai sutartį (lizingo gavėjui, jei jis yra vartotojas, pasinaudojus pirkėjo su juo sudarytoje lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje suteikta teise nutraukti lizingo sutartį (jos atsisakyti) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo lizingo sutarties sudarymo dienos. Šiuo būdu pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ne vėliau kaip per 21 dieną po šios sutarties sudarymo dienos ir privalo ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo dienos grąžinti transporto priemonę pirkėjui). Todėl sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Todėl ieškovas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos nurodyti, kokia esminė sutarties sąlyga ar ieškovo teisė buvo pažeista, taip pat teismas neprivalėjo vertinti, ar byloje nustatytos aplinkybės atitiko esminį sutarties pažeidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad lizingo gavėjas bei lizingo davėjas per sutartyje aptartus terminus tinkamai pasinaudojo pirkimo-pardavimo sutarties 7.3.4 punkte numatyta sąlyga, todėl vienašališkas sutarties nutraukimas yra pripažintinas teisėtu.
Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta trijų šalių – ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens – ir jų pasirašyta. Todėl visos trys sutarties šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos pasirašytos sutarties sąlygų tinkamo laikymosi bei reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktu atsakovas buvo informuotas, kad šia sutartimi įsigyjamą transporto priemonę pirkėjas ketina perduoti naudoti ir valdyti lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu lizingo gavėjui, todėl lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties (dėl transporto priemonės kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.); turi visas CK 6 knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įgytą turtą, taip kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o reikalavimas dėl netinkamos kokybės daikto turi būti reiškiamas ieškovui, yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Trečiasis asmuo pateikė 2014 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kuri patvirtina, kad atsakovo perduotam automobiliui, praėjus tik aštuonioms dienoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo atliktas turbinos remontas, nustatyti variklio defektai (t. I, b.l. 89-90). Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas, jog šie defektai egzistavo dar automobilio perdavimo pirkėjui metu, nepateikė teismui jokių duomenų, jog automobilis 2014 m. liepos 16 d. tikrai buvo geros būklės, nesikreipė į specialistus dėl automobilio būklės patikros ir gedimo kilmės nustatymo. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta atsakovo prielaida, jog trečiasis asmuo 2 dienas netinkamai eksploatavo automobilį, pripažintina nepagrįsta ir neįrodyta. Pažymėtina, jog pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį yra nustatyta tik pirkėjo teisė patikrinti perkamas prekes, o ne pareiga. Todėl negalima pirkėjui perkelti rizikos ir atsakomybės dėl prekės paslėptų ir pirkėjo neatskleistų trūkumų išaiškėjimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir prekių priėmimo. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, taip pat teisėtai priteisė iš atsakovo trečiojo asmens turėtus nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Trečiasis asmuo sumokėjo 605,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 478,00 €
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 478,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.